Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 6 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2025 m. sausio 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. nuteistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 metams. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiunčiant M. K. atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

1.1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. M. K. nuteistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023 kovo 7 d. nutartimi) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Utenos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiais bei 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.

3. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 5 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d.

5. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartimi tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Eglės Privenienės skundas ir Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, netaikant M. K. lygtinio paleidimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.

8. Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teisme kartu su skundu buvo pateikta visa nuteistąjį M. K. charakterizuojanti medžiaga, aktuali sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, t. y. nuteistojo M. K. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) (3 tomai). Dėl ko, papildomai iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos išreikalauti medžiagos, kaip to prašo nuteistasis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi visa aktuali bylos medžiaga yra pateikta skundą nagrinėjančiam teismui.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nuteistasis M. K. skunde apygardos teismui akcentuoja, jog jis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad M. K. jau yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuginčijo Komisijos teikiamas išvadas, kadangi būtent Komisijos nariai bei įkalinimo įstaigos darbuotojai, specialistai pažįsta nuteistąjį ir mato aiškią jo akivaizdžią pažangą mažinant tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek ir keičiant mąstymą bei elgesį tinkame linkme. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog spręsti ar yra materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą asmeniui yra teismo prerogatyva. Teismas nėra įpareigotas priimti būtent tokį sprendimą, kurį priėmė Komisija savo nutarimu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

12. Nustačius, jog nuteistasis atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant. Būtent visas šias aplinkybes įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas.

13. Nuteistojo skunde apygardos teismui akcentuojamos teigiamai M. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Aukštesnysis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, abejoti skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybės neturi jokio pagrindo. Nuteistasis M. K. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose užimtumo veiklose, nuo 2023 m. sausio 5 d. yra įregistravęs individualios veiklos vykdymą, o nuo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), veikla prilyginta darbinei veiklai, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Visgi, šiame kontekste pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį ar dalyvavimą pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose. Lygtinis paleidimas gali būt taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu pasikeitė iš esmės ir bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

14. Nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nustatoma nuo pat pirminio vertinimo. Nors šiuo metu stebima pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencija, visgi ne ką mažiau svarbu įvertinti ir vis dar egzistuojančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, kuriuos priešingai nei statinius, vis dar galima sumažinti ar eliminuoti. Nors dalis nustatytų dinaminių veiksnių yra susiję su ankstesniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu, visgi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog dalis jų vis dar gali būti koreguojami. Šiame kontekste pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių neeliminuoja Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti trys apsauginiai veiksniai: patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę. Atkreiptinas dėmesys, jog visi šie apsauginiai veiksniai egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, už kurias šiuo metu M. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jo tai nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Be to, kaip ir nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje praeityje nuteistasis neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo, dėl ko manytina, jog šis veiksnys nėra esminis, lemiantis lygtinio paleidimo taikymo institutą.

15. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. vertinama, ar būdamas laisvėje asmuo nebenusikals. Dėl ko itin svarbu aptarti ne tik nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau ir jo elgesį jam būnant laisvėje. Nuteistasis M. K. viso teistas 9 kartus, šiuo metu atlieka keliais nuosprendžiais paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniais teismų sprendimais nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, tačiau sistemingas nusikaltimų darymas leidžia spręsti, jog nuteistajam tai jokios įtakos nepadarė. Be to, nuteistojo M. K. atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2022 m. gegužės 2 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Šiuo atveju nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant kaip esminio kriterijaus. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

16. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis M. K. už gerą elgesį tris kartus skatintas, tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis ir tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nors skunde akcentuojama, jog M. K. nebuvo baustas drausmine tvarka, kam iš esmės neturi pagrindo prieštarauti ir skundą nagrinėjantis teismas, visgi net ir menkiausi vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių reikalavimų laikymąsi. Nors šiuo metu nustatomas tinkamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau nuteistasis M. K. šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Šiuo metu, nuteistojo elgesiui įtaką daro struktūruota aplinka, visgi, net ir esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis nesugebėjo parodyti pavyzdingo elgesio, kas rodo, jog jis nėra linkęs paklusti vidaus tvarkai.

17. Netenkinant nuteistojo skundo atkreiptinas dėmesys ir į M. K. mąstymo ir elgesio problemas. Iš Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos analizavimo. Nuteistasis nėra linkęs įvardinti probleminių sričių. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus yra linkęs minimalizuoti žalas, stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Nors nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Aptartos aplinkybės, aukštesniajam teismui neleidžia spręsti, jog pataisos procesas jau yra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

18. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino visas tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. K. charakterizuojančias aplinkybes, aktualias sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Be to, apylinkės teismas įvertino ir neatliktą bausmės dalį bei šią aplinkybę vertino kartu su kitomis aplinkybėmis visumoje. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkinantis nuteistojo M. K. lūkesčių, savaime nereiškia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįstą. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, teismas lygtinio paleidimo klausimą vertino ne tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo, kontekste, tačiau ir vertino visuomenės saugumo užtikrinimą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam M. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.