Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-67-278/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e2S-67-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00475-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
D. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-67-278/2022Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00475-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau ir MB) „K.“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „K.“ prašė teismą priteisti iš atsakovo D. Č. 24 000 skolą, 3 419,10 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, o reikalavimo užtikrinimui - taikyti laikinąsias apsaugos priemones piniginių lėšų, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtinių teisių, nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą 27 419,10 Eur sumai, uždraudžiant tretiesiems asmenims perduoti D. Č. pinigines lėšas ar turtą 27 419,10 Eur sumai.

2. Nurodė, kad pradinis kreditorius OÜ M. S. su atsakovu 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui D. Č. už 24 000 Eur pardavė automobilį BMW i3, o atsakovas po sutarties pasirašymo sutartą sumą turėjo sumokėti mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą ar perduoti grynais pinigais. Teigė, kad atsakovas su įmone neatsiskaitė, automobilio negrąžino, jį įregistravo savo vardu, o vėliau pardavė A. S.. Nurodė, kad pradinis kreditorius su ieškove 2021 m. liepos 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Teigė, kad apie reikalavimo perleidimą informavo D. Č., pareikalavo sumokėti skolą ir palūkanas, bet atsakovas pranešimą ignoravo. Nurodė, kad galimai atsakovui ieškinio suma yra didelė, nes ilgą laiką skolos negrąžina, elgiasi nesąžiningai, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – taikė areštą 27 419,10 Eur sumai atsakovo piniginėms lėšoms, o jų nesant ar nepakankant, turtinėms teisėms, nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, priklausančiam atsakovui ir esančiam pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; leido atsakovui disponuoti kas mėnesį 1 MMA dydžio pinigų suma ir areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove. Surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo D. Č. turtą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje atsakovas gyvena ar yra jo turtas; rasto ir aprašyto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą pavedė spręsti nutartį vykdančiam antstoliui.

4. Tenkindamas prašymą teismas nurodė, kad ieškovė MB „K.“ pareiškė piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo, gera valia atsakovas skolos nesumoka, o 27 419,10 Eur suma yra pakankamai didelė bei konstatavo, kad teismas neturi duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis 2021 m. lapkričio 4 d. pasikeitė ir yra gera. Nurodė, kad nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavestina ieškovės pasirinktam antstoliui.

5. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles, nes ieškovė nenurodė asmenų, kuriems šis draudimas turėtų būti taikomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas D. Č. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą atmesti bei priimti naujus įrodymus.

7. Nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas nepagrįstai grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui siejo su ieškovės reikalavimo dydžiu ir neva sunkia jo finansine padėtimi. Teigia, kad teismo argumentas, jog ieškinio suma gali būti laikytina jam didele ir tai gali lemti negalėjimą įvykdyti neva ieškovei palankų sprendimą, yra neteisingas ir prieštaraujantis teismų praktikai.

8. Apeliantas teigia, kad jis dirba, gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto. Nurodo, kad teikiami įrodymai patvirtina, jog jis ne tik neperleidine?ja ir neslapsto savo turto, tačiau nuosekliai gausina jį, įsigydamas naujus turto vienetus, tode?l ne?ra jokių prielaidų manyti ar įtarti, kad jis staiga gali imti elgtis pries?ingai, nesąz?iningai vengti įvykdyti teismo procesinį sprendimą, jei jis būtų palankus ies?kovei.

9. Nurodo, kad jo teisių suvarz?ymas paz?eidz?ia ekonomis?kumo principą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemones nepagrįstai trikdo jo kasdienį gyvenimą, įvairių įsipareigojimų vykdymą tretiesiems asmenims bei gali sukelti z?alą. Be to, nurodo, kad ieškovės teikiama informacija apie sutarties sudarymo laiką, atsiskaitymą, informacijos pateikimą apie reikalavimo perleidimą yra klaidinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos nutarties ar jos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – pažymą apie gaunamas pajamas; nekilnojamojo turto registro išrašą, liudytojo apklausų protokolus, susirašinėjimą su tarpininku, UAB A. B. pažymą ir kt. bei prašo minėtus įrodymus priimti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalis apelianto teikiamų įrodymų (pažyma apie gaunamą darbo užmokestį, turimą turtą) yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, o ieškovė turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojai) ir teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus atsakovui, todėl minėti įrodymai priimami (CPK 314, 338 straipsniai). Kitus įrodymus – liudytojo apklausų protokolus, susirašinėjimą su tarpininku, UAB A. B. pažymą ir kt. priimti atsisakytina, nes klausimas dėl ieškinio pagrįstumo, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės MB „K.“ prašymu atsakovo D. Č. atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o atliekamo reikalavimo pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei (kreditorei) palankus teismo procesinis sprendimas. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovei palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde apeliantas D. Č. nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, yra atsiskaitęs už pirkinį, tačiau, kaip minėta, sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ar ieškinys yra pagrįstas teismas sprendžia preliminariai įvertinęs ieškovės reikalavimus pagal pateiktus duomenis. Ieškovė MB „K.“ teismui nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė už įsigytą automobilį, jį pardavė, todėl nėra pagrindo konstatuotina, kad, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas darė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Aplinkybė ar apeliantas ieškovei yra skolingas ir ar ieškinys yra tenkintinas, sprendžiama tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

16. Taikant CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui yra svarbu nustatyti ar netaikius minėtų priemonių ir priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas nepasunkės, tačiau teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Sprendžiant dėl grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra svarbu įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne) sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

17. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be to, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad grėsmę ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad suma, kurią prašoma priteisti yra didelė, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Nors apeliantas teisingai nurodo, kad vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau neatmestina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne vien ieškinio sumos dydį, bet ir kitus ieškovės pateiktus duomenis, kurie visumoje ir sudarė pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

19. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pradinis kreditorius OÜ M. S. su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui už 24 000 Eur buvo parduotas automobilis BMW i3, o atsakovas po sutarties pasirašymo sutartą sumą turėjo sumokėti mokėjimo pavedimu į banko sąskaitą ar perduoti grynais pinigais. Ieškovė nurodė, kad atsakovas D. Č. už įsigytą automobilį neatsiskaitė, jo negrąžino, bet įregistravo savo vardu, o vėliau pardavė A. S.. Darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo įgyvendintą siekį perleisti dalį savo turto. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad ieškovės teigimu, atsakovas, turėdamas kreditorinių įsipareigojimų, perleido dalį savo turto (automobilį), taip galimai siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditorei. Dėl paminėto, byloje esant ieškovės nurodytų akivaizdžių duomenų apie atsakovo perleistą turtą (automobilį), netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantui nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti ir kitą turimą turtą ir taip apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi šalies nesąžiningumas nustatomas ir tada, kai yra siekiama paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą, todėl teismas pagrįstai taikė prašomas ieškinio užtikrinimo priemones.

20. Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas aplinkybę, jog ieškinio suma apeliantui yra didelė, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Pažymėtina, kad, nors didelė ieškinio suma pati savaime nepagrindžia poreikio taikyti turto areštą, tačiau ieškinio sumos dydis yra vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis gali būti sprendžiama dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-944-798/2021). Kaip papildomą kriterijų, pagrindžiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, o būtent: įvertinus pareikšto ieškinio reikalavimo dydį tai, kad geruoju atsakovas skolos nesumoka, pagrįstai konstatavo, kad ieškinio suma D. Č. laikytina pakankamai didele, o tai neabejotinai patvirtina ir didesnės grėsmės sprendimo įvykdymui buvimą, pripažinus apelianto nesąžiningumą.

21. Apeliantas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera. Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį nors ir patvirtina D. Č. gaunamas pajamas, tačiau jų dydis ir laikotarpis nepagrindžia, kad apeliantas šiuo metu yra pajėgus atsiskaityti su ieškove ir/arba atitinkamai gaus pakankamas pajamas ir ateityje. Be to, byloje nesant informacijos apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nėra galimybės nustatyti apelianto finansinės padėties stabilumą.

22. Gerai finansinei padėčiai pagrįsti apeliantas pateikė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad jam priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertė yra 215 Eur, indeksuota vertė - 344 Eur, vidutinė rinkos vertė – 15 300 Eur, tačiau apeliantui priklauso tik ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, o ieškinio ginčo suma sudaro 27 419,10 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas įrodymas nepagrindžia geros apelianto turtinės padėties, nes ½ d. minėto nekilnojamojo turto vertė nėra pakankama padengti išieškojimą, tenkinus ieškinį.

23. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovo finansinė būklė yra gera, todėl teismo pozicija vadovautis ir ieškinio sumos dydžio kriterijumi, kaip papildomu rizikos veiksniu, nagrinėjamu atveju, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, iš esmės yra teisinga.

24. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviais laiko apelianto argumentus, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Be to, atsakovui yra suteikta teisė kas mėnesį disponuoti 1 MMA dydžio pinigų suma, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės esmingai apriboja jo teises.

25. Dėl paminėto konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė