Utenos apylinkės teismo nutarimas

2016-04-29 · Byla Nr. A2.2.-150-964/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-29
Bylos Nr.
A2.2.-150-964/2016
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00034-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2-150-964/2016Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00034-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.; 2.14.3.(S) (S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 29 d.Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S.,

protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovei vyriasiajai specialistei L. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, vedusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vyriausioji specialistė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė kad 2015-11-05, 11.50 val. patikrinus valstybinės žemės sklypą (projektinis Nr. 738), kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, mažaaukščių namų statybos ir surašius patikrinimo aktą Nr. 40ŽN-202-(14.40.73), nustatyta, kad žemės sklype A. S. yra pastatęs polietileno šiltnamį ir pašiūrę. Asmuo prisipažįsta, kad šiuos statinius statė be atitinkamų institucijų leidimo, savavališkai. Šiai dienai šis žemės sklypas yra tik suprojektuotas Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512, suteiktas 738 projekto numeris, sklypas nėra įregistruotas Registrų centre ir jam nėra suteiktas nei unikalus, nei kadastro numeris. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo nuostatomis, neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Šis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. A. S. šiais neteisėtais veiksmais, savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypą. Jos veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 45 str. 1 d.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pažeidimas buvo padarytas pažeidus Žemės įstatymo 21 str. nuostatas, nes žemė nėra išnuomota ar perleista A. S.. Sklypas buvo suprojektuotas dar 2006 m., kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai galėtų juo naudotis. Tačiau žemės sklypas gyventojams taip ir nebuvo paskirtas, jie jo nei išsinuomojo, nei išsipirko. Šis asmuo visada geranoriškai bendradarbiavo. Šiuo metu V. T. atlieka kadastrinius matavimus, bet sklypas dar nėra įregistruotas.

Bylos nagrinėjimo metu A. S. pažeidimą pripažino. Paaiškino, kad prie tvarto, toliau nuo kelio, užėmė žemės sklypą, kuris yra maždaug 20 m. nuo daugiabučio namo, kuriame jis gyvena. Buvo laisva vieta ir pasistatė šiltnamį bei pašiūrę, kurie šiuo metu stovi. Žino, kad sklypas priklauso valstybei. Žemės sklypą naudoja nuo 2012 m.. Į valstybines institucijas nesikreipė. Nuo protokolo surašymo nieko nedarė, nes pradėjo tvarkyti žemėtvarkininkai. Viską pradėjo T., ji jų kaimynė, kuri yra ir jų namo administratorė. Dabar vyksta geodeziniai matavimai. Nori tą žemę išsipirkti. Gailisi, kad neįsiteisino.

Iš 2015-11-06 patikrinimo akto, pridėtų nuotraukų ir ištraukos iš Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo matyti, kad 2015-11-05 patikrinimo metu nustatyta, kad kitos paskirties (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) valstybinės žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 738, plotas 2,26 ha, Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas 32 bendrasavininkų vardu. Namų valdos sklypą užima gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, sodas, kiemas ir daržai. Dalis šių namų gyventojų savo sodelius ir daržus yra savavališkai apsitvėrę medinėmis bei vielos tinklo tvoromis, pasistatę įvairius kiemo statinius (polietileno šiltnamius, malkines, garažus, pavėsines ir kt.). Nustatyta, kad daugiabučių namų gyventojai be žemės savininko (Lietuvos Respublikos žemės patikėtinio NŽT prie ŽŪM) sutikimo valstybinėje žemėje savavališkai pasistatę įvairius statinius, pažeidė Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto nuostatas (b. l. 35-38, 40, 45).

Iš 2015 m. spalio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos rašto LR Seimo kontrolieriui matyti, kad gyvenamajam namui (8 butų daugiabučiam) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kitiems daugiabučiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepo 1 d. įsakymuNr. 16-512 "Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone", suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 738). Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje neatlikti ir šis žemės sklypas minėtų pastatų savininkams nėra išnuomotas ar parduotas.

1994 LR Žemės įstatymo 21 str. 3 d. (pirminė redakcija) numatė, kad valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šią žemę naudotis arba išnuomoja. Šių institucijų sprendimai dėl žemės suteikimo naudotis priimami arba valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos atsižvelgiant į teritorinio planavimo dokumentuose numatomą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turimos žemės kiekį ir pateiktą žemės poreikio bei ūkinės veiklos pagrindimą. Šiuo metu valstybinės žemės suteikimą naudotis ar jos išpirkimą reglamentuoja LR Žemės įstatymo II skyrius (9, 10 str.), numatantis žemės įsigijimo nuosavybės teise ar jos išsinuomojimo tvarką. Pagal ją tam, kad įgyti valstybinę žemę, reikia įvykdyti įstatymo numatytus reikalavimus, o savavališkas žemės užėmimas nėra teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiabutis gyvenamasis namas stovi valstybinės žemės sklype, suprojektuotame Utenos apskrities viršininko 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“, kuriuo šiam žemės sklypui suteiktas projektinis Nr. 738. A. S. šiame valstybinės žemės sklype, be valstybinės žemės patikėtinio NŽT prie ŽŪM leidimo yra savavališkai pasistatęs polietileno šiltnamį ir pašiūrę. Byloje nėra pateiktų duomenų, kad A. S. valdytų nuosavybės teisėmis namų valdos žemės sklypą ar jo dalį. Duomenų patvirtinančių, kad jam būtų perduotas šis žemės sklypas ar jo dalis, naudoti, taip pat nėra. Priešingai, iš 2015 m. spalio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos rašto LR Seimo kontrolieriui matyti, kad daugiabučiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotas kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) valstybinės žemės sklypas (projektinis Nr. 738), tačiau šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje neatlikti, šis žemės sklypas minėtų pastatų savininkams nėra išnuomotas ar parduotas. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jos naudoja valstybinę žemę be jokio leidimo. Taigi, A. S. buvo žinoma, kad stato ne jam priklausančioje, o valstybinėje žemėje neturėdamas tam teisės. Bet kokie ūkio darbai svetimame žemės sklype neleidžiami be savininko sutikimo. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimą įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti išvadą, kad yra veikiama tiesiogine tyčia.

Nutarime aptarti įrodymai pakankami ir patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (užimtas valstybinės žemės sklypas, kuris atvirai buvo naudojamas daug metų kartu su kitais daugiabučio namo gyventojais), pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes (savo asmeniniams poreikiams), pažeidimu žala nepadaryta, pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), ėmėsi priemonių valstybinės žemės naudojimui įteisinti (atlikti geodeziniai matavimai), be to, taip pat į jo atskomybę lengvinančią aplinybę ir sunkinančių nebuvimą. Teismas mano, kad atsižvelgiant į aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. S. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30¹ str. , 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal LR ATPK 45 str. 1 d. ir skirti jam 50 EUR (penkiasdešimties eurų) baudą.

Paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sumokėti per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16054844853, gavėją – VMI, gavėjo kodą 188659752.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė