Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjos - (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovėms: K. M. – Š., L. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens – UAB (duomenys neskelbtini) atstovams: direktoriui J. B., advokatui padėjėjui J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kauno miesto bendrasis planas (2013 - 2023 metams) buvo patvirtintas 2014 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-209. Pagal Bendrojo plano (toliau – BP) sprendinius maksimalus užstatymo intensyvumas ginčo teritorijoje yra iki 1,2. 2007 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-335 patvirtintame DP ir jo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-204 patvirtintoje korekcijoje užstatymo intensyvumas numatytas 8 (pastabose nurodoma, kad neviršys 1,6). Be to, buitinių šiukšlių konteinerių vieta taip pat buvo numatyta 2009 m. balandžio 9 d. patvirtintame DP ir šioje byloje ginčijamu įsakymu patvirtinto DP korekcijoje keičiama nebuvo.

Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1436 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ (toliau - ginčijamas įsakymas) priėmė sprendimą koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-204 pakoreguotame DP nustatytą žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), statinių statybos zoną, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą ir apželdinamą teritorijos dalį (b. l. 9-10, 38-5283-85). Pateiktų duomenų analizė patvirtina, kad pagrindiniai privalomi DP sprendiniai, kurie buvo patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-335 ir 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-204 (tame tarpe užstatymo intensyvumas bei konteinerių buvimo žemės sklype vieta), ginčijamu 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1436 pakoreguotu DP keičiami nebuvo. Paminėtu įsakymu patvirtinto DP Pagrindiniame brėžinyje matosi taisymai, šalia jų yra įrašas „taisymais tikėti“, taip pat projekto vadovo vardas ir pavardė bei šio asmens parašas.

Lietuvos Respublikos teritorijos, kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijų planavimą ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas pagrinde nustato TPĮ. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti TPĮ ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse (TPĮ 28 str. 3 d.). Detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese nustato Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. DP galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (TPĮ 17 str. 2 d.). DP yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, jie privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (TPĮ 17 str. 3 d.). Analogiškos imperatyvios nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 327 - 328 punktuose. TPĮ 28 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais, ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

TPĮ 50 straipsnyje numatyta, kad pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (ginčas nepatenka į paminėtą išimtį). Taisyklių 317 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad DP keičiami ar koreguojami, vadovaujantis TPĮ 50 straipsnio nuostatomis. Taisyklių 320 punkte pažymėta, kad DP sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir - saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl DP sprendinių koregavimo.

Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad teritorijos naudojimo tipas, leistinas statinių aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypui buvo nustatyti ne ginčijamu įsakymu patvirtinta DP korekcija, o DP, patvirtintu 2007 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-335, ir jo korekcija, patvirtinta 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T-204, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, jog ginčo atveju buvo pažeisti TPĮ 50 straipsnio reikalavimai. Teismas pritaria atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens ir jų atstovų argumentams, kad ginčijamo įsakymo neteisėtumui pagrįsti pareiškėja nepagrįstai remiasi BP sprendiniais, kurie 2009 metais dar negaliojo. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2016 metų pradžioje suformavo teismų praktiką (dėl teritorijos užstatymo intensyvumo rodiklio), kad konkretaus žemės sklypo DP nustatomas užstatymo intensyvumas negali būti didesnis už užstatymo intensyvumo rodiklį, nurodytą galiojančiame savivaldybės teritorijos BP (2016 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2468-662/2016). Iki tol, rengiant DP Kauno miesto teritorijoje ir dėl to sprendžiant ginčus teisme, buvo vadovaujamasi nuostata, kad BP nereglamentuoja užstatymo intensyvumo konkretiems žemės sklypams, nes tai teisės aktų nustatyta tvarka atliekama konkrečiu DP, kurį rengiant privalu vadovautis visais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. Iš to seka išvada, kad pareiškėja ir jos atstovės nenurodė, kokiems teisės aktų reikalavimams ar kokiam aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams prieštarauja ginčijamu įsakymu patvirtintame koreguotame DP nustatyta žemės sklypo statinių statybos zona, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir apželdinama teritorijos dalis, todėl ginčijamą įsakymą naikinti šiais skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja ir jos atstovės taip pat nurodė, kad ginčijamu įsakymu patvirtintais DP korekcijos sprendiniais pažeisti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punktas (vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių). Pareiškėjos žemės sklypui galioja paminėtas 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtintas DP, kuriame ir buvo numatyta vaikų žaidimo aikštelės įrengimo vieta pareiškėjos žemės sklype. Nuo pareiškėjos DP nurodytos žaidimų aikštelės vietos iki trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklype DP pažymėtų buitinių šiukšlių konteinerių vietos yra išlaikomas atstumas, nustatytas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkte. Pateikti duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos sklype esanti žaidimų aikštelė įrengta nevisiškai toje vietoje, kuri numatyta DP, ir iš dalies patenka į trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo ribas. Pareiškėja ir jos atstovės šiai aplinkybei paneigti įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamu įsakymu buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimų aikštelės vieta DP koreguojama nebuvo. Be to, DP šiukšlių konteinerių vietų žymėjimas yra preliminaraus pobūdžio sprendinys ir neturi privalomojo sprendinio galios. Tai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo DP rengimui planavimo sąlygų išdavimo metu (2006 m. balandžio 24 d. - 2006 m. gegužės 18 d.) galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43, 44 punktų nuostatų analizė. Konkreti konteinerių vieta turi būti numatoma rengiant statinio statybos techninį projektą (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 7.1.2.9 p.). Dėl to ginčijamu įsakymu patvirtintas DP koregavimas statinio projekto rengimo metu nepažeidžia ir nesuvaržo pareiškėjos teisių labiau negu iki pastarosios korekcijos atlikimo.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad DP korekcijos Pagrindiniame brėžinyje yra įrašas „taisymais tikėti“, bei DP korektūros rengėjo projekto vadovo vardas ir pavardė bei šio asmens parašas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad įrašų ir taisymų ranka autorius yra žinomas ir juos atliko tai teisę ir kompetenciją turėjęs asmuo. Įrašai ir pataisymai yra visiškai įskaitomi, jų reikšmė ir prasmė aiški bei suprantama ir jie yra tik informacinio pobūdžio. Pareiškėja ir jos atstovės taip pat nenurodė, kokia konkreti pagrindinio brėžinio vieta jai yra nesuprantama. DP korektūra ir ją sudarantys dokumentai (pagrindinis brėžinys, aiškinamasis raštas) buvo patvirtinti ginčijamu įsakymu, paskelbti Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPĮ 39 str. 3 d.). Tai patvirtina, kad DP korektūra yra suderinta su atsakove. Be to, Taisyklių 323.1. papunktyje nurodyta, kad TPĮ 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti DP sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu. DP koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama DP pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Pateikti duomenys patvirtina, kad DP Pagrindinis brėžinys parengtas pagrinde taip, kaip reikalauja Taisyklių 323.1 papunktis.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas ir juo patvirtinta DP korektūra visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam teisės aktui.

Likusieji pareiškėjos, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo teismo savo naudai priteisti 2090,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (b. l. 91-98).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje administracinėje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį šioje byloje atstovavo advokatė A. M. ir advokato padėjėjas J. R. (2020 m. rugpjūčio 31 d. atstovavimo sutartis). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos – 1764,18 Eur už procesinio dokumento analizę, procesinių veiksmų planavimą, atsiliepimo parengimą, atsiliepimo peržiūrą ir pildymus, terminų paduoti skundui laikymosi patikrą ir 326,70 Eur už teisines konsultacijas dėl numatomo teismo posėdžio bei pasirengimą teismo posėdžiui. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2020 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 4639/20LT, 2020 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 5717/20LT, sąskaitų detalizacijomis, 2020 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 119, 2020 m. lapkričio 11 d. sąskaitos išrašu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi atsiliepimą į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 4 d. (2020 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už atsiliepimo skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1381 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 5 punktus maksimali už atsiliepimo į skundą parengimą galima priteisti suma yra 2762 Eur (1381 Eur (2019 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas) x 80 procentų). Procesinių dokumentų analizė, procesinių veiksmų planavimas, atsiliepimo peržiūra ir pildymai, terminų paduoti skundui laikymosi patikra laikytini atsiliepimo į skundą parengimo sudėtine dalimi, todėl atskirai nevertintini. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1764,18 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 326,70 Eur už teisines konsultacijas dėl numatomo teismo posėdžio bei pasirengimą teismo posėdžiui. Sąskaitos detalizacijoje nurodoma, kad minėtas teisines paslaugas trečiajam suinteresuotam asmeniui suteikė advokato padėjėjas J. R. ir minėtos paslaugos truko 2 val. Minėtos teisinės paslaugos buvo teikiamos 2020 m. lapkričio 10 d. (2020 m. ketvirtas ketvirtis), todėl sprendžiant dėl minėtų išlaidų Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1398,50 Eur).

Įvertinus administracinės bylos sudėtingumą laikytina, jog 2 val. teisinių konsultacijų dėl numatomo teismo posėdžio ir pasirengimo teismo posėdžiui laikas nėra neadekvačiai ilgas. Pagal Rekomendacijų 8.19 ir 5 punktus maksimali už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje priteistina suma gali būti 223,76 Eur (1398,50 Eur (2020 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius) x 80 procentų. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 326,70 Eur suma viršija maksimalią priteistina sumą, todėl mažintina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 223,76 Eur išlaidų, susijusių su teisinėmis konsultacijomis dėl numatomo teismo posėdžio bei pasirengimu teismo posėdžiui.

Taigi, nagrinėjamu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos priteistina 1987,94 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos 1987,94 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 94 euro ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.