Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Pramonės ir verslo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-437-3/2007 pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Pramonės ir verslo centras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius ieškiniu prašė teismo atsakovui AB „Pramonės ir verslo centras“ iškelti bankroto bylą. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas nemoka įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų, jo įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 9288 Lt. Nurodė, jog Įmonių bankroto įstatymo (toliau -ĮBĮ) nustatyta tvarka įspėjo atsakovą, kad apygardos teismui pareikš ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu jis nesumokės skolos per nustatytą terminą, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutartimi AB „Pramonės ir verslo centras“ iškėlė bankroto bylą. Teismas nurodė, kad atsakovas beveik dešimt metų Valstybinei mokesčių inspekcijai neteikia finansinių dokumentų apie įmonės veiklą, ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, įmonė registruotino turto neturi. Pažymėjo, jog nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, įmonėje dirba darbuotojai, todėl atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui didėja.

Atsakovas AB „Pramonės ir verslo centras“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti, sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos Nr. 48-1-222-00 išnagrinėjimo, įpareigoti atsakovo valdybos pirmininką S. I. sušaukti įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą, bei įpareigoti nurodytą baudžiamąją bylą tiriantį prokurorą perduoti S. I. visą su įmonės finansine veikla susijusią šioje baudžiamojoje byloje esančią medžiagą. Skundą grindžia šiais motyvais:

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai prieš kelerius metus nepagrįstai paėmė atsakovo finansinius dokumentus, todėl nėra galimybės patikrinti ieškovo argumentų dėl 9288 Lt skolos VSDFV biudžetui teisingumo. Mano, kad įsiskolinimas negalėjo susidaryti, kadangi įmonės darbuotojams atlyginimai nėra mokami.Bylą nagrinėjanti pirmosios instancijos teismo teisėja parengiamajame teismo posėdyje atsakovo argumentų nevertino, pateiktus įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti, netinkamai išnagrinėjo bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, nesprendė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Dėl baudžiamojoje byloje priimtų prokuroro procesinių sprendimų atsakovo valdybos pirmininkas neturi galimybės sušaukti įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo.

Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, o kitų atsakovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų teisingumo nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Atskirasis skundas atmestinas.

Vienas iš bankroto bylos iškėlimo pagrindų – įmonės nemokumas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės finansinė būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (-iais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto teisės aktų ar tarpusavio susitarimų, arba praėjus terminui kreditoriaus reikalavimui įvykdyti, jei sutartyje nebuvo numatytas prievolės įvykdymo terminas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykio, ir siekdamas išsiaiškinti, ar yra įstatyme nustatyti pagrindai iškelti įmonei bankroto bylą, teismas privalo būti aktyvus, gali pats rinkti įrodymus. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui jo buveinės adresu išsiuntė raštišką įspėjimą, kuriame nurodė, kad nustatytu terminu nepadengus įsiskolinimų, apygardos teismui bus pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (b.l. 6). Nepavykus šių dokumentų įteikti raštu, ieškovas apie ketinimą kreiptis į teismą, atsakovą informavo viešo paskelbimo respublikinės ir regioninės spaudos dienraščiuose būdu (b.l. 7-9). Pažymėtina, kad visi dokumentai juridiniam asmeniui turi būti įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu įmonės buveinės adresu, o pakeitęs buveinę, juridinis asmuo privalo atitinkamai pakeisti įstatus ir juos įregistruoti (CK 2.49 str. 2-4 d.). Neinformavęs juridinių asmenų registro apie pasikeitusią įmonės valdymo organų rezidavimo vietą, juridinis asmuo prisiima su tuo susijusias neigiamas teisines pasekmes. Todėl ieškovo (kreditoriaus) veiksmai, kuriais jis išsiuntė įspėjimą atsakovui (skolininkui) jo buveinės adresu, tačiau nepavykus įteikti šio įspėjimo, apie tai informavo atsakovą viešo paskelbimo spaudoje būdu, nepažeidžia atsakovo teisių (CK 1.5 str., 1.8 str. 1 d. ir 2.17 str. 3 d., 2.49 str. 3 d.). Priešinga išvada reikštų, jog įstatymas nesudaro galimybės ieškovui (kreditoriui) ginti savo pažeistas teises apygardos teisme, pareiškiant ieškinį atsakovui (skolininkui) dėl bankroto bylos iškėlimo, tik dėl to, jog atsakovas (skolininkas) neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos informuoti viešą registrą apie pasikeitusį buveinės adresą. Tokia pozicija pažeistų ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir nepagrįstai sudarytų galimybę atsakovui išvengti bankroto procedūrų vykdymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškė ieškinį atsakovui AB „Pramonės ir verslo centras“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinys grindžiamas ieškovo pateikta valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2006 m. III ketvirčio rašytine finansine ataskaita, iš kurios matyti, jog atsakovas kelerius metus nemoka įstatymų nustatytų valstybinio socialinio draudimo įmokų, jo skola VSDFV biudžetui sudaro 4631 Lt bei 4657 Lt netesybų (b.l. 2-5 ). Įsiskolinimas nuolat didėja, kadangi įmonė nėra nutraukusi darbo teisinių santykių su penkiais darbuotojais, o už pradelstų įsipareigojimų nevykdymą skaičiuojamos netesybos. Šiuos teiginius įrodo anksčiau nurodyti ieškovo pateikti dokumentai, juos parengiamajame teismo posėdyje iš dalies pripažino, o atskirajame skunde jų nepaneigė atsakovo atstovas (b.l. 4-5, 43-44, 71-72).

Ieškovui įrodžius turtinio reikalavimo į atsakovą teisę, reikia nustatyti, ar įmonė turi kitų kreditorių ir debitorių, koks yra įmonės turimas turtas, ar įmonės skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš registrų gauti duomenys įrodo, jog atsakovas nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo bei kito registruotino turto (b.l. 47-49). Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui pateiktuose prašymuose, paaiškinimuose, taip pat parengiamajame teismo posėdyje pripažino, kad įmonė kelerius metus nevykdo ūkinės-komercinės veiklos ir jos finansinė padėtis sunki, tačiau nurodė, jog tokia situacija susidarė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kurie paėmė visus įmonės finansinius dokumentus ir iškėlė baudžiamąją bylą (b.l. 22, 28-30, 43-44). Atsakovo atstovo nuomone, susidarę įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, nes išreikalavus finansinius dokumentus, įmonė galėtų toliau sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, įgytų teisę ginčyti kitų asmenų veiksmus, dėl kurių ji neteko nekilnojamojo turto (b.l. 43-44).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo veikla būtų apribota ar sustabdyta, įmonė nėra pertvarkoma, reorganizuojama, restruktūrizuojama ar likviduojama. Nepaisant to, atsakovas ūkinės-komercinės veiklos iš esmės nevykdo nuo 2000 metų, įmonės valdymo organų nariai apie įmonės finansinę veiklą neteikia jokių duomenų nei juridinių asmenų registrui, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės vadovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, kuris pasireiškia nelegaliu asmenų įdarbinimu užsienyje, prisidengiant įmonės vardu ir neturint tokiai veiklai vykdyti reikalingų licencijų bei leidimų, bei beveik vieno milijono litų nelegalių pajamų gavimu (b.l. 50-54).

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovas kelerius metus nemoka įstatymų nustatytų mokesčių ir yra skolingas VSDFV biudžetui beveik dešimt tūkstančių litų, o esama finansinė padėtis įmonėje susidarė dėl paties atsakovo vadovo galimai neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovui neįvykdžius teismo nurodymų ir nepateikus duomenų apie įmonės turimą kitokį turtą, kreditorius ir debitorius, galima daryti išvadą, jog įmonės finansinė būsena yra sunki, nėra duomenų apie tai, kad įmonė galėtų realiai įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl ji laikytina nemokia (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Faktas, jog įmonės finansinius dokumentus yra paėmę ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

Bankroto byloje nėra sprendžiami klausimai dėl įmonės finansinių dokumentų paėmimo teisėtumo bei atsakovo atstovui pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje pagrįstumo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat teisme gauta baudžiamosios bylos medžiaga turi teisę susipažinti asmenys, kuriems pareikšti kaltinimai, jie taip pat turi teisę kopijuoti baudžiamosios bylos medžiagą (BPK 181 str. 1 d., 237 str.). Tačiau atsakovo atstovas, vykdantis įmonės vadovo pareigas ir būdamas valdybos pirmininkas, nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų paneigti aukščiau padarytą išvadą dėl įmonės nemokumo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojoje byloje atlikti procesiniai veiksmai gali būti skundžiami BPK nustatyta tvarka juos kontroliuojantiems pareigūnams arba ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurio procesinius sprendimus galima skųsti apylinkės teismo pirmininkui (BPK 62-63 str., 65 str.,181 str. 2 d.).

Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu įmonės valdymo organų nariai mano, jog įmonei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nepagrįstai perleistas kitiems asmenims, jie gali pateikti teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (CPK 5 str. 1 d., CK 1.78 str.). Šio klausimo, taip pat apelianto atskirajame skunde pateikto prašymo leisti sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, sprendimas nėra bankroto bylos nagrinėjimo dalykas. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka, apie jį paprastai pranešama įstatuose nurodytame dienraštyje, o jeigu jis nenurodytas bendrovės veiklos dokumentuose, akcininkai informuojami skelbimu respublikiniame ir regioniniame dienraščiuose (CK 1.5 str., Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 3 d.).

Pažymime, jog civilinė byla CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma tik išimtiniais atvejais, kai tarp baudžiamosios ir nagrinėjamos civilinės bylos yra labai glaudus ryšys ir neišsprendus baudžiamosios bylos, nėra galimybės teisingai išspręsti civilinės bylos. Nagrinėjamu atveju klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimą nelemia ir neįtakoja atsakovo atstovo nurodytoje baudžiamojoje byloje priimti procesiniai sprendimai, kadangi net ir baudžiamosios bylos nutraukimas nereikš, jog įmonės finansinė padėtis pagerėjo ir savaime neatkurs jos mokumo. Kita vertus, jeigu bankroto bylos nagrinėjimo metu atsakovas atsiskaitys su įmonės kreditoriais, arba jie atsisakys kreditorinių reikalavimų, ar bus sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis, teismas nutrauks bankroto bylą, ir įmonė galės toliau sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, išsiaiškino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas (CPK 183, 185 str.), todėl naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.