- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1530-504/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00969-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- J. J., J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo valdybos Rokiškio skyriaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant I. M. , dalyvaujant pareiškėjui J. J. , suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo valdybos Rokiškio skyriaus atstovei D. J. , išnagrinėjo pareiškėjo J. J. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinis skyrius ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
J. J. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tėvas – J. J. , P. s., g. (duomenys neskelbtini) buvo politinis kalinys. Tėvas 1950-02-10 buvo suimtas ir įkalintas Panevėžio kalėjime. 1950-07-15 SSRS MGB Ypatingojo pasitarimo nutarimu tėvas buvo nuteistas pagal RSFSR BK 17,58-1 "a" str. 10-čiai metų, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. Iš Karagandos lagerių tėvas paleistas 1956-06-22.
Tėvas buvo nuteistas už Lietuvos partizanų slėpimą, jų rėmimą, ryšius su partizanais.
Jo, pareiškėjo, tėvai J. J. , g. (duomenys neskelbtini) ir A. V. , g. (duomenys neskelbtini) susituokė 1945m. Iki tėvo suėmimo šeima gyveno R. aps. P. vls., P. k., jo, pareiškėjo senelio J. J. namuose-ūkyje. Kai tėvą suėmė 1950m. vasario 10d., jis, pareiškėjas, dar nebuvo gimęs. Gimė (duomenys neskelbtini). Kai tėvą suėmė, mamos namuose nebuvo. Namai buvo labai atidžiai apieškoti, kadangi namuose dažnai slapstydavosi partizanai. Tėvo sesers Z. vyras-D. buvo partizanų vadas(vėliau žuvo per susišaudymą). Mama ir tėvo sesuo Z. J. – D., po tėvo suėmimo pradėjo slapstytis. Namuose liko gyventi kita tėvo sesuo, G. ir seni tėvai, jo seneliai J.
Pradžioje mama prisiglaudė pas tėvo seserį S. S. M. k. S. S. bijojo, kad neišvežtų ir jos šeimos, todėl mamai leido pabūti iki atšils orai ir pagimdys. Mama iki 1950m. birželio mėnesio prasislapstė pas S. S. Po to mama su juo, pareiškėju, pasitraukė pas P. k. vienkiemyje gyvenusią jos seserį L. V. , kuri gyveno prie pat miško. Čia slapstytis buvo ramiau: dienomis mama stengėsi namuose nebūti, o naktimis namuose dažnai nenakvodavo, slapstydavosi tvartuose, daržinėse, miške. Jis buvo kūdikis, todėl į jį dėmesio niekas nekreipė.
Mamai pasakodavo tėvo sesuo G., kuri liko gyventi tėvų namuose, kad namuose dažnai ieškovo tėvo sesers Z. D. ir J. J. žmonos. Taip mama prasislapstė iki 1954 m. Per visą slapstymosi laiką mama legaliai gyventi ir dirbti negalėjo. Po Stalino mirties 1953m. vežimai aprimo. 1954m. vasarą mama grįžo į namus. Pradėjo tvarkytis savo ūkyje, vėliau priėmė į kolūkį.
Žemesnės instancijos teismas
1956-06-15 SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu tėvo byla buvo peržiūrėta, tėvą nutarta paleisti, jo teistumą panaikinti. Iš Karagandos lagerio tėvas buvo paleistas 1956-06-22.
Abu tėvai yra mirę. Tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini), motina, A. J. -(duomenys neskelbtini).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2d.3p., LR CPK 444 str.2 d.9p. ir CPK 446 str. teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. J. , g. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1950-05-15 iki 1954 m. birželio mėn., jo sūnus pareiškėjas J. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, kartu su motina A. J. , g. (duomenys neskelbtini), nuo 1950-05-15 iki 1954m. birželio mėn. Slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje P. k., P. vls., R. apskr.
Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, kadangi jam, pareiškėjui, bus pripažintas nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisinis statusas ir paskirta valstybinė nukentėjusių asmenų pensija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų nepareiškė. Suinteresuoto asmens prašymu byla nagrinėjama nedalyvaujant jo atstovui.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus atstovė teisme nurodė, kad neprieštarauja dėl prašomo juridinio fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš teismui pateikto pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad J. J. , g. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. J. ir A. J. (b.l.8). A. J. mirė (duomenys neskelbtini)(mirties liudijimas, b.l.11).
LR Genetalinės prokuratūros pažymėjime dėl neteisėto kalinimo 2009-03-25, Nr.12.11.-87 pažymima, kad J. J. , P., g. (duomenys neskelbtini), gyvenęs P. k., P. valsč., R. apskr., buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RSFSR BK 17-58 1a str., 58¹¹ str., ir buvo kalinamas nuo 1950m. vasario 10d. iki 1956m. birželio 22d.(b.l.5).
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis su motina po tėvo suėmimo nebegalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, turėjo slapstytis, kad išvengtų represijų, patvirtina liudytojų parodymai. B. V. nurodė, kad ji gyvenusi netoli J. Kai suėmė J. J. , jo žmona A., bijodama, kad jos neištremtų, apsigyveno pas S. S. M. k. Ten prabuvo kol gimė J. Kadangi S. S. bijojo, kad ir jos šeimos neištremtų, A. J. su vaiku apsistojo pas L. V. , kuri gyveno prie miško vienkiemyje. Iš tėvų kalbų žinojo, kad pas J. buvo ieškoma A. J. ir suimtojo sesers Z., kuri buvo partizano žmona.
Liudytojas P. V. nurodė, kad A. J. yra jo sesuo. Kai suėmė ir nuteisė sesers vyrą, ji, bijodama kad ištrems, pasislėpė pas S. S. Ten išbuvo, kol gimė sūnus J. Po to persikėlė pas L. V., į vienkiemį prie miško, kur buvo saugiau. Taip prasislapstė iki Stalino mirties, kol aprimo trėmimai. Tada grįžo namo į P. k.
Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5str.2d. 3p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje(Įst. 2007-06-28, Nr. X-1234).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, laikytina nustatytu, kad pareiškėjas, kurio tėvas J. J. , g. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RSFSR BK 17-58 1a str., 58¹¹ str., nuo 1950-05-15 iki 1954m. birželio, būdamas nepilnamečiu, kartu su mama A. J. , nebegalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje P. k., P. valsč. R. apskr., kadangi slapstėsi, nes buvo persekiojami represinių struktūrų.
Juridinis faktas nustatytinas tikslu nukentėjusių nuo okupacijų asmenų – tremtinių teisiniam statusui gauti.
Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos –12,60Lt(CPK 88str.1d.3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, kartu su motina A. J. , g. (duomenys neskelbtini), jo tėvo J. J. , g. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1950-05-15 iki 1954m. birželio mėn., vengdami ištrėmimo, slapstėsi ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje P. k., P. vlsč., R. apskr.
Juridinis faktas nustatytas tikslu nukentėjusių nuo okupacijų asmenų statusui gauti.
Iš J. J. , a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 21Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Swedbank”, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.