- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-441-628-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- P. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-441-628/2014
Teisėja A. K. Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01061-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.;
1.1.8.; 1.2.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
2014 m. birželio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui R. Š., nuteistosios A. V. gynėjui advokatui D. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. Š. ir nuteistosios A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 str. 1 d. 3 p., ir nuteista 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
VšĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš A. V. priteisiant 912,89 litų padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo P. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš A. V. P. Š. naudai priteisiant 53600 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteista už tai, kad ji 2012 metų gegužės mėnesį, laikotarpiu nuo 27 dienos 22.00 val., iki 28 dienos 00.46 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su P. Š., tyčia peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydama kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje priekiniame paviršiuje su aplinkine poodine emfizema bei oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo padarydama nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, paremtas prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad 2012 m. gegužės 26 d. iš Klaipėdos ji atvažiavo į Vilnių aplankyti parodą. 2012 m. gegužės 27 d. jai būnant pas draugę bute, atvažiavo jos pažįstamas, vardu Nerijus su draugu Mariumi, kurį ji matė pirmą kartą. Ji su drauge alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 17.00 val. apeliantės draugė išvažiavo į Trakus, o ji, kartu su Mariumi ir Nerijumi, taksi automobiliu nuvyko į Nerijaus nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur Marius ir Nerijus toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 24.00 val. į butą grįžo Paulius, kurį apeliantė buvo mačiusi gal porą kartų. Paulius, kartu su Mariumi ir Nerijumi, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, būnant buto balkone, žodinio konflikto tarp Mariaus ir Pauliaus metu, Marius galva Pauliui sudavė į veidą. Paulius pradėjo prie A. V. kabinėtis – žnaibė pastarosios sėdmenis, mėgino ją apkabinti, dėl ko ji Paulių pastūmė. Paulius reikalavo, kad apeliantė išeitų iš buto. Dar po kurio laiko, pasibaigus alkoholiui, nuteistoji pasiūlė Mariui eiti miegoti į kitą kambarį. Viena bijojo pasilikti, nes bijojo Pauliaus. Jie nuėjo miegoti ir Marius netrukus užmigo. Užmigus apeliantei, ji pajuto, kad kažkas tempia jai už kojos. Pabudusi pamatė, jog tai Paulius. Traukdamas pastarąją už kojos, Paulius reikalavo, kad ji su juo lytiškai santykiautų, tačiau ji tam priešinosi. Paulius, tempdamas A. V. už kojos, kažkurioje rankoje laikė peilį. Grumtynių metu Paulius ją daužė rankomis, tempė už plaukų. Grumtynės vyko labai trumpai. Kai kambaryje įsižiebė šviesa, apeliantė pamatė, kad Paulius užsiėmęs už krūtinės, o Nerijus stovi tarpduryje. Per Pauliaus rankas bėgo kraujas, o šalia jo, ant grindų, gulėjo peilis. N. P. išvedė į kitą kambarį. Kas tą rytą vyko toliau, dėl patirto fizinio smurto ir streso bei po to vartotų raminamų vaistų, apeliantė neprisimena. Po kurio laiko atvyko Pauliaus draugai, kurie apkaltino nuteistąją sužalojus Paulių ir reikalavo pinigų. Į Klaipėdą A. V. grįžo 2012 m. gegužės 29 d. ir sekančią dieną kreipėsi į VTMT prie LR TM Klaipėdos skyrių, kur jai buvo nustatyti sužalojimai, kuriuos ji patyrė P. Š. jos atžvilgiu vartojant fizinį smurtą.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, šiuos jos parodymus patvirtina ir Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G936/12(03), kuria konstatuota, kad jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešinio žasto, kairio klubo, kairio sėdmens ir abiejų šlaunų srityse, poodinė kraujosruva ir nubrozdinimas kairės čiurnos – pėdos šoniniame paviršiuje bei išrautų plaukų plotas pakaušio srityje. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad teismui kyla abejonių dėl to, kas ir kokiomis aplinkybėmis ją sužalojo, nes nei vienas iš įvykio metu ir sekančią dieną A. V. mačiusių asmenų nepatvirtino matę sumušimus ant jos veido ir kūno. Tokia teismo išvada, apeliantės vertinimu, nėra pagrįsta. Ji į medikus ir policijos pareigūnus nesikreipė iš karto po įvykio tik todėl, kad buvo labai sutrikusi ir nežinojo, kaip toliau elgtis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytos jokios kitos apeliantės sužalojimo aplinkybės.
Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai itin daug reikšmės suteikė nukentėjusiojo P. Š. ir liudytojo N. Š. parodymams, kadangi jie buvo prieštaringi, eilę kartų keičiami. P. Š. parodymai dėl peilio atsiradimo įvykio metu nesutampa su liudytojų M. N. bei N. Š. parodymais. N. Š. parodymai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis P. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį ir paskirti A. V. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai individualizavo bausmę A. V. atžvilgiu, pažymint, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimt) metų, vidurkis – 5 (penkeri) metai. A. V. įvykdė sunkų nusikaltimą, savo kaltę neigia, savo versijomis klaidino teismą, apšmeižė nukentėjusįjį, neva jis norėjo ją išprievartauti, pateikė teismui fiktyvią pažymą, neva ji patyrė kūno sužalojimus, tokiu būdu falsifikavo teismui pateikiamus įrodymus, neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, jo neatsiprašė, kas, apelianto vertinimu, parodo A. V. cinišką požiūrį į žmogaus sveikatą ir P. Š. patirtas kančias, jos didesnį pavojingumą visuomenei.
Pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo naudai nepriteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nors teismui buvo pateiktas pinigų priėmimo kvitas, įrodantis, kad apeliantas už advokato paslaugas sumokėjo 2200 litų.
Teismo posėdyje A. V. gynėjas prašė jos skundą tenkinti, nukentėjusiojo P. Š. apeliacinį skundą – atmesti, prokuroras prašė A. V. apeliacinį skundą atmesti, P. Š. – dalyje dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tenkinti, kitoje dalyje – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Nukentėjusiojo P. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. V. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. Jos veiksmų teisinė kvalifikacija yra tinkama, atitinka LR BK 135 str. 1 d. įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistosios atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Tai, kad A. V. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant A. V. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. A. V. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantės, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Nors A. V. neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kaltę padarius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinkti, teismo ištirti ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, įvertinti įrodymai.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo P. Š. parodymų, duotų jį apklausiant pirmosios instancijos teisme, A. V. yra N. Š. pažįstama. Asmeniškai su kaltinamąja nebendrauja, jų niekas nesieja. Įvykio vakarą, apie 20 val., grįžęs į kartu su R. Š. nuomojamą butą, rado kompaniją. Tai buvo Nerijus, Marius ir Aurelija, kurie vartojo alkoholį. Nuomojamame bute jis naudojosi miegamuoju, o išgertuvės vyko didžiajame kambaryje, kuriame gyveno Nerijus. Kartu buvusį Marių prieš tai kelis kartus buvo matęs. Sužalotas buvo praėjus maždaug 2 valandoms po grįžimo. Marius, kuris buvo gan daug išgėręs, pirmas nuėjo į jo kambarį, o jis atėjo iš paskos. Dabar neprisimena, ar pirmas į tą kambarį nuėjo Marius, ar Aurelija. Niekas iš atvykusių asmenų jo neklausė ar gali likti nakvoti jo kambaryje. Aurelija tuo metu buvo agresyvi, rėkavo. Jis ne vieną kartą perspėjo Aureliją, kad ši netriukšmautų, kad elgtųsi tyliau, nes nenorėjo gauti skundų iš kaimynų. Su Aurelija jis neturėjo nieko bendro, nes ji su Mariumi buvo to vakaro pora. Kai atėjo į savo kambarį, Marius buvo atsigulęs, o jis stovėjo gale lovos, pasisukęs šonu, kai išgirdo Aureliją šaukiant „užmušiu“. Grasindama užmušti Aurelija puolė jį peiliu. Marius vėliau jam sakė, kad tas peilis buvo po pagalve, kad nuteistoji tą peilį prieš tai atsinešė iš virtuvės. Jis pats to peilio, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus apie incidento dingstį, priežastis ir pan., nukentėjusysis nurodė, kad jo nuomone, tai buvo suplanuota, nes nuteistoji tuo metu buvo apsvaigusi, jam atrodo, kad nuteistoji tą dieną naudojo ne tik alkoholį, bet ir dar kažką. Jis nuteistosios jėga iš buto nevarė, o tik žodžiais prašė elgtis tyliau, prašė išeiti. Prieš dūrį peiliu, konfliktas su nuteistąja buvo balkone, ten pastaroji trenkė jam per veidą, nes jos buvo prašoma išeiti. Dūrio peiliu metu, N. Š. buvo kitame kambaryje, bet kai nuteistoji pradėjo rėkti, šis iškart atėjo, o pamatęs kas įvyko, iškvietė greitąją. Praėjus kažkuriam laikui, jis kalbėjosi su nuteistąja, ši pergyveno dėl to, ką jam padarė, siūlė pinigus. Su N. Š. mažai bendrauja, tuo metu kartu gyveno nuomojamame bute, o M. N. yra Š. draugas. Konfliktų su šiais asmenimis nėra. Taip pat nėra jokio tikslo sakyti ne tiesą.
Netikėti nukentėjusiojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai, detaliai papasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydamas, kad nuteistoji peiliu jam vieną kartą dūrė į krūtinės sritį. Atmetant apeliacinio skundo argumentą, kad šio asmens parodymai buvo eilę kartų keičiami, pažymėtina, kad esminėse aplinkybėse, t.y. dėl to, kad A. V. smogė nukentėjusiajam peiliu į krūtinės sritį, P. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo tapatūs, tuo tarpu tam tikri mažareikšmiai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, negali būti laikomi pagrindu vertinti juos kaip nepatikimus.
Nukentėjusiojo P. Š. nurodytai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojų N. Š. bei M. N. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. Š. ir M. N. parodymai skyrėsi tarpusavyje, nesutapo su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jokių esminių prieštaravimų šių asmenų parodymuose teisėjų kolegija neįžvelgia.
Liudytojas N. Š., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su A. V. susipažino klube Vilniuje prieš 3 metus. Įvykio vakarą pasikvietė ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi kartu su P. Š.. Aurelija atvažiavo viena, o jis buvo su draugu M. N., atvykusiu iš Anglijos. Aurelija atvyko į svečius šeštadienį, jie visi išgėrinėjo, o sekmadienį visi pratęsė išgertuves. Šeštadienį Aurelija su Mariumi miegojo Pauliaus kambaryje. P. Š. į namus grįžo tik sekmadienį vakare. Vakaro įvykių pradžios jis (N. Š.) nematė, nes buvo kitame kambaryje. Išgirdęs žodžius „užmušiu“, pamatė kad A. V. traukia peilį Pauliui iš krūtinės. Prieš tai jokių grumtynių nebuvo. Pamatęs, kad Paulius sukniubo ant grindų, nutempė jį į kitą kambarį, uždėjo savo bliuzoną ir iškvietė greitąją. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas paaiškino, kad jis kartu su Pauliumi išvažiavo į ligoninę ir ten buvo gana ilgai. Policija per tą laiką kol jie išvyko į ligoninę, neatvažiavo. Aurelija, tuo metu kai buvo atvykusi greitoji, buvo kitame kambaryje ir nesirodė, kai jis grįžo iš ligoninės, Aurelija bute miegojo su Mariumi. Prieš tai, Paulius su Aurelija konfliktavo balkone dėl to, kad ši triukšmavo. A. V. trenkė Pauliui, nes šis jai priekaištavo dėl keliamo triukšmo ir prašė išeiti. Kai sekančią dieną A. F. atvažiavo paimti Pauliui ligoninėje reikalingų daiktų, Aurelija dar buvo bute. Pirmadienį į butą buvo atvažiavę ir kiti draugai, Rokas priverstinai prašė Aurelijos, kad ši išvažiuotų. Tai su Mariumi jie padarė tik pirmadienį. Liudytojas išmetė Pauliaus drabužius, kodėl plovė jo kelnes ir peilį, neprisimena, mano todėl, kad įvykio metu buvo girtas. Paulius prieš sužalojimą buvo gėręs alaus, bet nebuvo girtas, su Mariumi nekonfliktavo. Momento, kad kažkas į miegamąjį neštųsi peilį, nematė, bet vėliau po lova rado dar vieną mažą peilį. Paulius buvo sužalotas didžiausiu peiliu, turinčiu siaurą geležtę. Nežino, ar mažajame kambaryje, tuo metu kaip jis išgirdo triukšmą, degė šviesa. Triukšmas kilo po akimirkos, kai tik Paulius nuėjo į tą kambarį. Išgirdęs žodžius: „užmušiu“, puolė tiesiai prie Pauliaus, kuris klūpėjo prie lovos. Matė, kaip Aurelija, atsiklaupusi ant lovos, traukia peilį, ar kažkokį kitą daiktą Pauliui iš krūtinės.
Liudytojas M. N. iš esmės patvirtino kartu buvusio N. Š. parodymus, nurodydamas, kad 2012-05-27, buvo pas draugą N. Š., gyvenantį Vilniuje, jo kartu su Pauliumi nuomojame bute. Tą dieną, Pauliaus namuose nebuvo. Su Nerijumi jie gėrė degtinę, Nerijus per „skype“ susitarė susitikti su Aurelija iš Klaipėdos. Jis (M. N.) pastarosios nepažinojo, ją matė pirmą kartą. Nerijus iškvietė taksi automobilį, kuriuo abu nuvažiavo pas merginas. Jis ir Nerijus buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio, todėl neprisimena, kokį alkoholį pirko ir vežėsi pas merginas Ten su merginomis taip pat gėrė. Neprisimena dėl kokios priežasties nusprendė grįžti į Nerijaus nuomojamą butą. Nežino, kur liko Aurelijos draugė, tačiau pastaroji kartu su jais nevažiavo. Grįžę į Pilaitę, visi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu visi rūkydavo balkone, Aurelija rodė išskirtinį dėmesį, kuriam jis nesipriešino ir kažkuriuo momentu, kambaryje kur vyko išgertuvės, jis su Aurelija lytiškai santykiavo. Kur tuo metu buvo Nerijus, neprisimena, o Paulius dar nebuvo grįžęs. Pats buvo girtas, todėl pasakyti, ar Paulius grįžo išgėręs ar ne, negali. Paulius juos pamatęs, elgėsi normaliai, neprisimena, kad šis būtų kuo nors nepatenkintas. Nežino, kas įvyko tarp Pauliaus ir Aurelijos, ir kodėl ši balkone trenkė Pauliui per veidą. Nematė ir negirdėjo, kad Paulius būtų kaip nors kabinėjęsis ar žodžiais įžeidęs Aureliją. Kažkuriuo momentu miegodamas išgirdo riksmą, tačiau kas ir kodėl rėkė, dėl girtumo neprisimena. Atsikėlęs iš lovos, nuėjo į kitą kambarį ir pamatė, kad Paulius guli ant lovos, laikydamas už krūtinės iš kurios bėga kraujas. Aplink Paulių vaikščiojo Nerijus. Kur tuo metu buvo Aurelija, neprisimena. Paklausus kas nutiko, lyg tai Nerijus pasakė, kad Aurelija peiliu sužalojo Paulių. Atvažiavę medikai Paulių išvežė į ligoninę, kartu išvažiavo Nerijus. Jis liko bute su Aurelija. Kiek prisimena, jam Aurelija, kuri buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio, pasakojo, jog Paulius norėjo ją išvaryti iš buto, todėl ji konflikto metu pastarąjį sužalojo peiliu. Nežino, kurioje buto vietoje ir kokiu būdu buvo sužalotas Paulius, nes tuo metu miegojo. Pamena, jog Aurelija, aiškindama apie Pauliaus sužalojimą, buvo agresyvi teigė, kad „tokius lochus reikia badyti ir badyti“. Paulius jam nieko neaiškino, tik šaukė, kad skauda sužalotą vietą. Asmeniškai neprisimena ar matė, kaip Aurelija laikė rankose peilį, nežino kur buvo peilis, kuriuo buvo sužalotas Paulius. Pauliui ir Nerijui išvažiavus, su Aurelija toliau nuėjo miegoti. Vėliau grįžęs Nerijus sakė, kad Paulius ligoninėje, o Aurelija aiškino, kad ji nesuprato, kaip tai atsitiko, t.y., kaip ji sužalojo Paulių. Jis (M. N.) nepastebėjo, jog P. Š. išgertuvių metu būtų rodęs Aurelijai dėmesį, norėtų su pastarąja lytinių santykių, kad ją liestų, lįstų bučiuotis. Jis miegojo, todėl nežino ar Paulius buvo atėjęs į miegamojo kambarį. Nei vienas iš jų jokio fizinio smurto prieš Aureliją nevartojo.
Abejoti šių liudytojų nuosekliais ir neprieštaringais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Aptarti liudytojai, apklausiami teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nupasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų parodymai sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, šios aplinkybės neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.
Vertinant aptartų asmenų parodymus nuteistosios A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų ir apeliaciniame skunde nurodytų nagrinėjamo įvykio aplinkybių plotmėje, pažymėtina, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nepatvirtino fakto, jog nukentėjusysis P. Š. naudojo prieš apeliantę smurtą, siekė su ja lytiškai santykiauti. Priešingai, teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyta, kad jis nepastebėjo, jog P. Š. išgertuvių metu būtų rodęs A. V. dėmesį, norėtų su pastarąja lytinių santykių, kad ją liestų, lįstų bučiuotis. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytoju pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas N. Š., nurodęs, kad A. V. atžvilgiu nei vienas iš kartu buvusių asmenų smurto nenaudojo, patvirtino, jog P. Š. bandė A. V. išvaryti iš savo nuomojamo buto, ko neneigė ir pati nuteistoji, tačiau apie jokius nukentėjusiojo priekabiavimus apeliantės atžvilgiu jis neminėjo. Be to, remiantis liudytoju teismo posėdžio metu apklausto R. M., atvykusio į įvykio vietą kitą dieną po nagrinėjamo įvykio surinkti P. Š. reikalingų daiktų, parodymais, ant A. V. veido ar kūno nebuvo matyti jokių sumušimo žymių, niekas apie jos atžvilgiu naudotą smurtą nekalbėjo, nuteistoji nesiskundė ir dėl to, kad P. Š. neva bandė ją išprievartauti. R. M. pažymėjo ir tai, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, A. V., būdama P. Š. nuomojamame bute elgėsi ramiai, neskubėjo niekur išeiti.
Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad A. V. į policijos įstaigą dėl galimai P. Š. naudoto smurto jos atžvilgiu ar ketinimo ją išprievartauti nesikreipė, o į medicinos darbuotojus dėl patirtų sužalojimų kreipėsi praėjus dviem dienoms nuo nagrinėjamo įvykio dienos, t.y. 2012 m. gegužės 30 d. Apžiūrėjus apeliantę, jai buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, dešinio žąsto, kairio klubo, kairio sėdmens ir abiejų šlaunų srityje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės čiurnos pėdos šoniniame paviršiuje bei išrautų galvos plaukų plotas pakaušio srityje. Sprendžiant iš spalvos ir kitų sužalojimo savybių, rasti sužalojimai yra 3 parų senumo ir atitinka pareiškėjos nurodytą įvykio laiką. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia sumušimo bei atsitrenkimo. A. V. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b. l. 123 ). Vertinant nuteistajai nustatytus kūno sužalojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindo abejoti, jog tokie kūno sužalojimai buvo padaryti, teismas neturi, tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl to, kas ir kokiomis aplinkybėmis šiuos sužalojimus galėjo padaryti. Konstatuojant tokią išvadą, atsižvelgtina į teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus. Nei vienas iš įvykio metu ir sekančią dieną nuteistąją mačiusių asmenų nepatvirtino matę sumušimus ant jos veido ar kitų kūno vietų. Be to, niekam iš su ja bendravusių asmenų nuteistoji net neužsiminė, jog P. Š. būtų prieš ją smurtavęs. Esant šioms aplinkybėms, tokie A. V. teiginiai pripažintini pasirinkta gynybos pozicija ir vertintini kritiškai.
Analizuojant apeliaciniame skunde A. V. nurodytas aplinkybes, kad tarp nukentėjusiojo P. Š. ir liudytojo M. N. dar iki nagrinėjamo įvykio buvo kilęs konfliktas balkone, kurio metu M. N. smogė P. Š. galva smūgį į galvą, pastebėtina, kad nei P. Š., nei liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. N. šios aplinkybės nepatvirtino, o A. V. nurodyto M. N. smūgio P. Š. į galvą mechanizmą atitinkantys sužalojimai P. Š. nustatyti nebuvo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia A. V. nurodytas aplinkybes.
Abejonių apeliantės pateikta versija, jog ji sužalojo nukentėjusįjį P. Š. dėl to, kad pastarasis ketino ją išprievartauti, kelia ir jos elgesys po nagrinėjamo įvykio, kai P. Š. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę.
Remiantis teismo posėdžio metu liudytoju apklausto A. F. parodymais, A. V. po nagrinėjamo įvykio likusi nukentėjusiojo P. Š. nuomojamame bute, elgėsi labai ramiai, atvykus liudytojui, ji sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, neatrodė, kad ji skubėtų kur nors išeiti. Tai, kad nuteistoji A. V. kitą dieną po įvykio elgėsi ramiai, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas R. M., paaiškinęs, kad atvykęs į P. Š. nuomojamą butą kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, jis klausinėjo A. V., kodėl ji taip pasielgė, ši neneigė dūrusi P. Š. peiliu, sakė, kad ją puolė, dėl to ji gynėsi. Ji nebuvo sužalota ir dėl to nesiskundė. Buvo akivaizdu, kad jai įvykio pasekmės nesukėlė jokių emocijų. Ji nekreipė dėmesio į atvykusius, ramiai vaikščiojo po namus, buvo viskam abejinga. Liudytojo teigimu, A. V. buvo nesusitvarkiusi, mūvėjo tik apatines kelnaites, matėsi, kad yra gėrusi.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, visos aplinkybės, turinčios reikšmės A. V. inkriminuojamo nusikaltimo kvalifikavimui apylinkės teismo buvo ištirtos ir aiškiai išdėstytos skundžiamo nuosprendžio turinyje. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį A. V. apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Analizuojant nukentėjusiojo P. Š. apeliacinio skundo argumentus, matyti, kad nukentėjusysis skundžia, jo vertinimu, per švelnią A. V. paskirtą bausmę.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajai A. V., teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistoji 2009 m. vasario 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu nagrinėta A. V. inkriminuota nusikalstama veika, taip pat susijusi su smurto prieš asmenį panaudojimu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąją, įvertino jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre ir Klaipėdos Psichikos sveikatos centruose nesigydė ir į minėtų gydymo įstaigų įskaitas neįrašyta. Įvertinus šiuos pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, abejonių dėl jų pagrįstumo teisėjų kolegijai nekyla.
Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Kolegija, atsižvelgusi į aptartus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, į nuteistosios jauno amžių, daro išvadą, kad A. V. paskirta bausme, t.y. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimu, LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, todėl griežtinti nuteistajai paskirtą bausmę nukentėjusiojo P. Š. apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Tenkinant nukentėjusiojo P. Š. prašymą priteisti iš A. V. 2200 litų patirtoms išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje šio klausimo neišsprendė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad P. Š. už atstovavimą teisme advokato padėjėjui K. P. pagal 2013 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvitą sumokėjo 2200 litų (b. t. 2, b. l. 87), teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 106 str. 2 d., priteisia šią pinigų sumą iš nuteistosios A. V. nukentėjusiojo P. Š. naudai. Šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendis keistinas LR BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 328 str. 4 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo P. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam P. Š. nepriteistų atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš A. V. 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų sumą P. Š. naudai jo patirtoms atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį palikti nepakeistą.