- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-02
- Bylos Nr.
- II-356-513/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00243-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pažeidėjas
- S. R.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. R. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui dėl 2009-06-29 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-07-08 paštu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. R. pateikė skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui (toliau – ir Institucija) dėl 2009-06-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresniojo specialisto V. V. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 222470, kurioje jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalį - 75 Lt bauda, panaikinimo. Nurodo, kad pažeidimo nepadarė, nes jos automobilis nestovėjo ant žaliosios vejos (b.l. 4-5).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad įrodymai, jog S. R. padarė administracinį pažeidimą, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Bylą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 29).
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje pranešta tinkamai. Į bylos nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Institucijos atstovas neatvyko (b.l. 28). Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėtiems subjektams nedalyvaujat (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 79 straipsnio 5 dalis, 123 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad S. R. 2009-06-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresniojo specialisto V. V. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 222470 pripažinta padariusi LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą veiką ir jai skirta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda (b.l. 7). Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, S. R. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatė. Paskirtos baudos dydis atitinka sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkį.
Pažymėtina, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą.
LR ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Nagrinėjamu atveju S. R. kaltė padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, fotonuotraukomis, jos pačios paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kitais bylos duomenimis (b.l. 11, 13, 14, 18-19). Taip pat pažymėtina, kad vien dėl savo užimamų pareigų policijos pareigūnai nėra laikomi šališkais, suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).
Institucijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmę nutarimą byloje, tokias teises turėjo (LR ATPK 225 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Sankcija už minėtos veikos padarymą - bauda nuo 50 Lt iki 100 Lt. Skiriant administracinę nuobaudą, turi būti atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnio 1 dalis). Vertinant nagrinėjamo pažeidimo bylos medžiagą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ar administracinės nuobaudos neskirti, tačiau yra pagrindai švelninti administracinę nuobaudą.
Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, jog automobilis stovėjo ne ant žaliosios vejos, kurią ji supranta kaip vietą, kur auga žolė, todėl pažeidimo ji nepadarė, vertintini kritiškai. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys į tai, kad LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė ir už stovėjimą ant vejos. Lingvistiniu aiškinimu, veja - „jauna žolė, pievelė“(žr. http://www.lki.lt/dlkz/). Tačiau vien lingvistiniu metodu teisėje nesivadovaujama, nes kiekvienas galimas teisės pažeidimas analizuojamas, tiriamas ir vertinamas individualiai, t.y. imant domėn konkrečios ginčo situacijos aplinkybes bei su tuo susijusius faktinius duomenis, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis.
Iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis stovėjo būtent ant vejos, kuri vietomis apaugusi žole, vejoje matyti įspaustiniai, kitų transporto priemonių padangų palikti pėdsakai, veja nuo kelio atskirta betoniniais blokeliais, kitų transporto priemonių ant vejos pastatyta nėra. Pažymėtina, kad vien tai, kad veja tolygiai neapaugusi žole ir (ar) vejoje sodinama žolė neauga (sutrypta, suvažinėta), nedaro vejos vieta, kurioje pagal Kelių eismo taisykles galima statyti automobilius.
Vertinant tai, kad S. R. anksčiau jokių teisės pažeidimų nėra padariusi, pažeidimu jokios žalos kitiems asmenims ir (ar) jų turtui nepadarė, pažeidimo vieta – miesto teritorija šalia daugiabučio namo, prie kurio galima privažiuoti, tačiau atskirų vietų (pvz., saugomos automobilių statymo aikštelės) automobiliams pastatyti nėra, iš sutryptos vejos dangos matyti, kad tai dažnai ne pagal paskirtį naudojamas žemės plotas, kurio veja jau pavadinti nebėra visiškai tikslu, nors esantys betoniniai borteliai aiškiai atskiria aukščiau esantį vejos žemės plotą nuo žemiau esančio kelio dangos paviršiaus, šių aplinkybių visetas teismo vertinamas kaip išskirtinės aplinkybės, švelninančios S. R. administracinę atsakomybę ir suponuojančios švelnesnės nei LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimą.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taikydamas sisteminį ir teleologinį įstatymų aiškinimą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti sušvelninus S. R. Institucijos nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, t.y. pakeitus baudą įspėjimu (LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123-124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundą patenkinti iš dalies, pakeisti 2009-06-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresniojo specialisto V. V. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 222470 S. R. paskirtą baudą įspėjimu.
Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.