- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-1507-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02775-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- B. G.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atstovės advokatės G. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-378-547/2019 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo su vaikais, dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo B. G. 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartimi nustatytos šalių bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais (nutarties 3 p. 3.1. - 3.19. p. p.).
2. Nurodė, kad atsakovas nesilaiko teismo nutartimi nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. nepasiėmė vaikų bendravimui 9 jam priklausiusius bendrauti savaitgalius, taip pat 28 kartus nepasiėmė vaikų bendravimui antradieniais ir ketvirtadieniais.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prašymą atsakovas nurodė, kad ieškovė piktybiškai trukdo nepilnamečių vaikų ir jo bendravimui, stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis apsunktini jo galimybes bendrauti su vaikais bei tokiu būdu pati nevykdo Taikos sutarties sąlygų, vaikus nuteikinėja prieš jį, vaikų tėvą.
4. Atsakovas už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti ieškovei baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovas visiškai nesilaiko teismo nutartimi nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos. Teismas iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatė, kad būtent ieškovė nėra linkusi bendradarbiauti, kooperuotis, spręsti kilusias problemas savitarpio nuolaidų būdu.
7. Teismas sprendė, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog yra nevykdoma taikos sutarties dalis, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.
8. Teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo. Nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, naudojasi savo procesinėmis teisėmis pagal paskirtį, o ne jomis piktnaudžiauja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde ieškovės atstovė nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, neužtikrino galimybės taikyti sankcijas atsakovui už teismo nutarties nevykdymą, tokiu būdu suabsoliutindamas atsakovo teisę, bet ne pareigą bendrauti su vaikais nutartimi nustatyta tvarka;
1.2. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovui vykdomasis raštas šioje dalyje buvo išduotas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas realybės neatitinkančiais teiginiais ir teoriniais samprotavimais;
2.2. Ieškovė, reikšdama visiškai nepagrįstą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat teikdama nepagrįstą atskirąjį skundą, siekia ne pažeistų teisių gynimo, tačiau vilkina procesą, įneša daugiau sumaišties, stengiasi pateisinti savo pačios neteisėtus veiksmus neleidžiant ir piktybiškai trukdant atsakovui bendrauti su vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl papildomo įrodymo prijungimo
12. Ieškovės atstovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. liepos 2 d. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro pagalbos planą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės atstovės pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad 2020 m. liepos 2 d. VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centro pagalbos planas atsižvelgiant į jo sudarymo datą, galėjo būti pateiktas klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl pateiktą rašytinį įrodymą priimti atsisakytina.
Dėl atskirojo skundo
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui B. G. dėl santuokos nutraukimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nutraukė, o ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtus, ieškovei atsiėmus minėtus reikalavimus. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsakovui išdavė vykdomąjį raštą pagal 2019 m. gegužės 7 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą dėl bendravimo su vaikais, dalyvavimo jų auklėjime ir ugdyme tvarkos.
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2019 m. gegužės 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nesilaiko teismo nutartimi nustatytos jo ir vaikų bendravimo tvarkos.
17. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju reglamentuoja CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatos. Minėtoje įstatymo normoje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodytas aplinkybes, t. y., kad atsakovas nuo 2020 m. sausio 1 d. nepasiėmė vaikų bendravimui 9 jam priklausiusius bendrauti savaitgalius, taip pat 28 kartus nepasiėmė vaikų bendravimui antradieniais ir ketvirtadieniais. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovei neįrodžius, jog atsakovas nevykdo taikos sutartimi 3 punkte nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nėra teisinio pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl minėtos taikos sutarties dalies vykdymo priverstine tvarka. Atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, neužtikrino galimybės taikyti sankcijas atsakovui už teismo nutarties nevykdymą ar pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovui vykdomasis raštas dėl minėtos taikos sutarties dalies buvo išduotas, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir, atsisakydamas ieškovei išduoti vykdomąjį raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Netenkinus atskirojo skundo, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).
Dėl baudos ieškovei skyrimo
21. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui.
22. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
23. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 str.). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam ieškovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.