Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. M. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęsimo R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį ir faktiškai prašo pakeisti R. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. J. M. nurodo, kad jos anūkas R. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nepadarė, prie advokato apklaustas nebuvo. Nurodo, kad R. M. ligoninėje dalinasi siuntiniu su tais, kurie jo negauna. Nurodo, kad ji R. M. augino, jis namuose padėdavo, visada gerdavo vaistus.

Į teismo posėdį proceso dalyviai, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad faktinė aplinkybė, jog R. M. padarė pavojingą veiką, yra nustatyta 2013-10-29 priimta ir 2013-11-19 įsiteisėjusia Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsniu, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privalomai vykdoma, ji negali būti kvestionuojama, o, kaip minėta, skundžiama nutartimi išspręstas tik priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo R. M. klausimas, todėl šioje nutartyje taip pat negali būti ir nebus nagrinėjama, ar R. M. padarė veiką, dėl ko jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, liečiančius skundžiamą nutartį, taip pat teismui pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-11-06 nutartimi pagrįstai R. M. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti J. M. skundą nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

Iš 2014-10-09 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 449 matyti, jog R. M. diagnozuota organinis asmenybės sutrikimas, demencija sergant kitomis ligomis. Gydytojų psichiatrų komisija, įvertinusi R. M. medicininę dokumentaciją ir jį gydančios gydytojos informaciją, padarė išvadą, kad ligonio psichikos būsena yra nestabili, yra pykčio protrūkiai, dirglumas ir nuotaikos svyravimai, bendravimas apsunkintas dėl dėmesio ir mąstymo sutrikimų – sunkiai perjungia dėmesį, mąstymas klampus, smulkmeniškas. Kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, intelektas deficitinis. R. M. nekritiškas įstatymo uždraustos veikos, elgesio atžvilgiu. Gydytojų komisija rekomendavo priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis G. M. pratęsti.

Apygardos teismas pagrindo nesivadovauti aptarta gydytojų psichiatrų išvada nenustatė.

Pirmos instancijos teismo posėdyje gydymo įstaigos atstovė paaiškino, kad R. M. kontaktas apsunkintas, nes ne visus klausimus jis supranta, nuotaika disforiška, kintanti, dėmesio išlaikymas nepastovus, dėmesį fiksuoja sunkiai, atmintis nusilpusi, linkęs veltis į konfliktus, nekritiškas savo elgesiui. Gydymo įstaigos atstovė paaiškino, kad nors paskutiniu pusmečiu R. M. elgesys taisosi, tačiau jis nenori laikytis vidaus tvarkos taisyklių, jį gydyti bendro stebėjimo sąlygomis yra dar per anksti, nes jo būklė dar gerintina ( b.l. 17-18).

Apygardos teismas konstatuoja, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog stebėjimo laikotarpiu R. M. psichikos būsena nepagerėjo tiek, kad būtų pagrindas keisti jam taikomą gydymą. Aptarti R. M. psichikos būklę apibūdinantys duomenys neleidžia daryti išvados ir apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Laikotarpis, kurį G. M. gydomas sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei gydytojų psichiatrų komisijos išvada neleidžia daryti išvados, kad R. M. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, kurį skundu prašo jam paskirti J. M., šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. J. M. skunde dėstomi argumentai šios išvados nepaneigia, todėl skundžiama teismo nutartis pratęsti G. M. taikomą gydymą yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-06 nutartį.

Nutartis neskundžiama.