Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir I. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Teisme gautas pareiškėjų R. J. ir I. J. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjai teismui pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir pažymas iš antstolių S. Ž., A. A. ir A. L., iš kurių matosi, kad pareiškėjų kreditoriai yra antstoliai S. Ž., A. A., A. L., Kalvarijos savivaldybės administracija, UAB „Marijampolės švara“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei UAB „Kalvarijos komunalininkas“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Kadangi procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai priskiriami prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, jau sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą ir nustačius jo trūkumus, teismas turi teisę nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Kaip jau buvo nurodyta, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.), bet jame be kitų duomenų turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 str. 2 d. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Nurodytas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinio reikalavimas glaudžiai susijęs su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią kartu su prašymu sutuoktiniai turi pateikti teismui. Minėtoje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolimesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai R. J. ir I. J. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 3-4). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. per 7 dienas pateikti teismui santuokos liudijimo originalą (b. l. 16). Pareiškėjams pateikus prašomus dokumentus, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi vėl nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. (sutarties 2.4 p.) pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų tinkamai aptarti konkretūs kreditoriai ir konkrečių įsipareigojimų jiems (pagal sutartis ir/ar kita) vykdymas po santuokos nutraukimo (b. l. 21). Šalinant trūkumus pateikta sutartis, kurios 2.4 punkte nurodyta, kad šalys pareiškia, jog jokių kreditorių ar kitų asmenų, kurie santuokos nutraukimas ir turto pasidalijimas galėtų turėti įtakos jų turtinių teisių pažeidimas, neturi. Pateikė antstolės A. L., A. A. ir S. Ž. pažymas (b. l. 25-26).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi vėl nustatė terminą trūkumams pašalinti: 1) patikslinti teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4, 2.5., 2.7. punktus, kadangi 2.4. ir 2.7 punktai yra neaiškūs: iš 2.4. punkte nurodyto negalima suprasti, ar kreditorių šalys neturi aplamai, ar neturi bendrų kreditorių, o pagal 2.7. punktą neaišku, kokios prievolės nėra nurodytos sutartyje, nors nutraukiant santuoką privalo būti nurodyti visi kreditoriai ir visos pareiškėjų turimos prievolės, o 2.5. punkte turi būti detaliai nurodyti kreditoriai ir kreditoriniai įsiskolinimai jiems; 2) byloje suinteresuotais asmenimis nurodyti visus šalių kreditorius, pranešti jiems apie bylos iškėlimą, pateikiant teismui įrodymus, kad visiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnio 2 dalis); 3) patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, detaliai išvardijant visus pareiškėjų kreditorius, kreditorinius įsipareigojimus, nurodant jų sumas ir vykdymo tvarką po santuokos nutraukimo (b. l. 30-31).

Šalindami trūkumus, pareiškėjai pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir duomenis apie kreditorių informavimą. Nurodė, kad pagal 2.4 p. kreditoriniai įsipareigojimai VMI prie FM, UAB ,,Marijampolės švara“, UAB ,,Kalvarijos komunalininkas“, Kalvarijos savivaldybė bei antstolių A. L., S. Ž. ir A. A. kontoroms yra kilę šalims kartu negyvenant ir yra asmeniniai I. J., kuri nutraukus santuoką ir įsipareigoja juo dengiami asmeninėmis lėšomis; 2.5 p. šalys pareiškė, kad jokių kitų kreditorių ar kitų asmenų, kuriems santuokos nutraukimas ir turto pasidalijimas galėtų turėti įtakos jų turtinių teisių pažeidimams, neturi; 2.6 p. nurodė, kad kreditoriams sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikta (b. l. 38-40). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi vėl nustatė terminą pareiškėjų prašymui trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos ir sąlygų yra netiksli, todėl pareiškėjams pakartotinai nustatytas šis sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumas, kurį pareiškėjai įpareigoti pašalinti per 7 dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o būtent: pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų tinkamai aptarti (išvardinti) konkretūs kreditoriai ir konkrečių įsipareigojimų jiems (pagal sutartis ir/ar kita) vykdymas po santuokos nutraukimo, t. y. sutartyje konkrečiai išvardijami visi sutuoktinių kreditoriai, nurodant/išvardijant, kiek kiekvienam kreditoriui yra skolingi (eurais) sutuoktiniai, t. y. nurodant įsiskolinimų dydžius ir nurodant, kaip kiekvienam konkrečiam kreditoriui turima prievolė bus vykdoma po santuokos nutraukimo (b. l. 43).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas pareiškėjus ketvirtą kartą pašalinti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu trūkumus: nurodant konkrečius kreditorius, kiek kreditoriui sutuoktiniai yra skolingi, t. y. įsiskolinimų dydžius, kaip kiekvienam konkrečiam kreditoriui turima prievolė bus vykdoma po santuokos nutraukimo.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo prašymo gavimo teisme momento, teismas priėmė keturis procesinius dokumentus, kuriais nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pastebėtina, kad teismas šiek tiek keitė nustatytus trūkumus, vis papildydamas juos naujais (pirmoje trūkumų nutartyje teismas nenustatė trūkumo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų turinio, o tik prašė pateikti santuokos liudijimo originalą; tik trečioje trūkumų nutartyje nustatė nurodyti visus šalių kreditorius ir pranešti jiems apie bylos iškėlimą, pateikiant įrodymus <...> ir t. t.).

Po trečios trūkumų šalinimo nutarties pareiškėjai teismui pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 2.4 p. nurodydami: Kreditoriniai įsipareigojimai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, UAB ,,Marijampolės švara“, UAB ,,Kalvarijos komunalininkas“, Kalvarijos savivaldybė ir antstolių A. L., S. Ž. i, A. A. kontoroms yra kilę šalims kartu negyvenant ir yra asmeniniai I. J., kuri nutraukus santuoką ir įsipareigoja juos dengti asmeninėmis lėšomis; 2.5 p. nurodė, kas šalys pareiškia, jog jokių kitų kreditorinių ar kitų asmenų, kuriems santuokos nutraukimas ir turto pasidalijimas galėtų turėti įtakos jų turtinių teisių pažeidimams, neturi; 2.6 p. nurodė, kad kreditoriams sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikta.

Kaip minėta, tais atvejais, kai sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodyti ne tik šie kreditoriai, bet ir aptartas tolimesnis sutuoktinių prievolių šiems kreditoriams vykdymas nutraukus santuoką. Šiuo atveju iš sutarties dėl santuokos pasekmių turinio (paskutinio koregavimo, b. l. 38-39), matyti, kad šalys aiškiai nurodė kreditorių sąrašą, pažymėdami, kad kreditoriniai įsipareigojimai nurodytiems kreditoriams yra pareiškėjos I. K., kadangi jiems įsipareigojimai atsirado šalims kartu negyvenant, aiškiai nurodytas įsipareigojimų pobūdis, t. y. asmeniniai I. J. ir bus dengiami jos asmeninėmis lėšomis. Apie nurodytą sutartį kreditoriams pranešta, iš www.post.lt nustatyta, kad siuntos, t. y. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių visiems kreditoriams įteiktos. Iš LITEKO duomenų matyti, kad kreditoriai šiai dienai nėra byloje pareiškę jokių prieštaravimų dėl pareiškėjų pateiktos tvirtinti sutarties sąlygų, t. y. kad nesutiktų dėl sutartyje nurodyto skolininko ir prievolės vykdymo pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktos sutarties 2.4-2.6 p. nurodytos sąlygos dėl kreditorių, jiems įsipareigojimo įvykdymo yra pakankamai suprantamos, aiškiai apibrėžiančios kreditorius, skolininką, įsiskolinimo pobūdį bei vykdymo tvarką, neprieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir pareiškėjų R. J. ir I. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų R. J. ir I. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.