Utenos apylinkės teismo įsakymas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Valinčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992 m. gegužės 28 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

2) 1994 m. rugsėjo 12 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 1992 m. gegužės 28 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

3) 2015 m. gegužės 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos) paskirta subendrinta 8 MGL dydžio, t.y. 304 Eur bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį.

J. V., gimęs 1976 m. birželio 14 d. Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Ignalinos rajono savivaldybės Pažemiškio kaime, teistas:

1) 2011 m. liepos 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį , 6 MGL dydžio, t.y. 780,00 Lt (225,90 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę (baudą) įskaitytas vienos paros laikinojo sulaikymo laikas, skaičiuojant vieną sulaikymo parą už 2 MGL dydžio baudą ir nustatyta, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalis yra 4 MGL dydžio, t.y. 520,00 Lt (150,60 Eur) bauda. 2013 m. liepos 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi 2011 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda - keturių minimalaus gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 520,00 Lt (150,60 Eur) pakeista dviejų parų areštu.

2) 2015 m. gruodžio 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki dvidešimties parų arešto. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. ir J. V. veikdami bendrai 2017 m. balandžio 19 dieną, apie 11 valandą, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, žiauriai elgėsi su gyvūnu - J. V. pagavus savo šunį ir jį laikant, o R. K. užrišus šuniui ant kaklo virvę, permetus ją per medžio šaką ir traukiant, jį pakorė, dėl ko gyvūnas žuvo.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 11 valandą, buvo pas S. B., (duomenys neskelbtini). Apie 11 valandą, tiksliai laiko negali pasakyti, į S. B. kiemą atėjo netoli gyvenantis J. V. ir P., kurio pavardės nežino. S. B. tuo metu namuose nebuvo. J. V. paprašė, kad jis pakartų jo šunį, nes šuo jam nereikalingas. Gyvūnas nuolat valkatauja, kaimo žmonės skundžiasi, kad jis nesirūpina savo šunimi. Jis sutiko pakarti šunį. Nuėjo į S. B. klojimą ir atsinešė virvę. J. V., tuo tarpu, pasigavo savo šunį, kuris palaidas lakstė B. sode. Šunį atsinešė ant rankų. Virvę užrišo šuniui ant kaklo ir nusitempė prie medžio. Permetė virvės galą per medžio šaką ir šunį pakėlė nuo žemės. Užrišo virvės galą ant šakos ir paliko šunį kaboti kol nugaiš. Pamatęs, kad šuo negyvas, nukabino nuo medžio šakos, nurišo virvę nuo kaklo, įkišo šuns gaišeną į atsineštą maišą ir užkasė. Kai tempė karti šunį, J. V. liko sėdėti ant suoliuko prie klojimo, o Povilas ėjo kartu su juo, stebėjo kaip jis tempia šunį, jį pakaria ir užkasa. Po to P. ir J. V. išėjo namo, o jis nuėjo toliau dirbti ūkio darbus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, jei būtų blaivus – nebūtų taip pasielgęs ( II tomas b. l. 23-24, 43-44).

J. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 11 valandą, buvo pas P. V., (duomenys neskelbtini). Į mobilųjį telefoną jam paskambino S. B. ir papriekaištavo, kad jo šuo vėl palaidas ir neprižiūrimas laksto po kaimą. Su P. nusprendė nueiti pas S. B., gyvenantį gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. S. B. kieme sutiko R. K., kuris S. B. padėjo dirbti ūkio darbus. Paties S. B. namuose nebuvo. R. K. paprašė, kad pakartų jo šunį. Jis pagavo S. B. kieme lakstantį palaidą šunį, o R. K. atsinešė virvę iš ūkinio pastato. R. K. virvę užnėrė šuniui ant kaklo ir nusivedė už ūkinio pastato. Jis tuo metu liko sėdėt prie klojimo, o kartu su juo atėjęs Povilas nubėgo paskui R. K.. Kas vyko su šunimi toliau pasakyti negali, nes nematė. Po 10-15 minučių grįžo R. K. ir P.. K. jam pasakė, kad šuo daugiau niekam netrukdys. Gailisi dėl šios nusikalstamos veikos. Jei būtų blaivus, tikrai nebūtų taip pasielgęs (I tomas b. l. 119-120, 139-140).

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 11 valandą, gali būti, kad skambino J. V., bet tikrai nesakė, kad pakartų savo šunį. Pasakė, kad susitvarkytų šunį ir nežadėjo jokio atlygio už tai. Apie 11 valandą važiuojant iš namų pamatė keliu einančius J. V. ir P., kurio pavardės nežino. J. V. jį susistabdė ir paklausė, ar pas jį kieme yra R. K.. Jis pasakė, kad R. K. yra jo kieme. Nebuvo jokios kalbos apie šuns pakorimą ar atlygį už tai. Į namus grįžo po poros valandų, apie 13.00 valandą. Prie jo priėjo J. V. ir pasakė, kad šunį sutvarkė. Aš jam atsakiau, kad gerai, nes daugiau jis čia neslankios. Tada nieko nežinojo kokiu būdu ir kaip jis sutvarkė savo šunį. Praėjus valandai, į jo kiemą atvažiavo policijos automobilis. Išėjo į kiemą ir suprato, kad pareigūnai kalbasi su R. K. apie šunį, kurį pastarasis “sutvarkė”. Jo pareigūnai nieko neklausė ir jis su jais nebendravo. Nė karto J. V. nėra sakęs, kad jis šunį pakartų ar kitaip juo atsikratytų. Sakydamas, kad susitvarkytų, turėjo mintyje, kad šunį prisirištų ar užmigdytų pas veterinarą ( I tomas b. l. 41-43).

Liudytojas P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 11 val., J. V., kuris buvo pas jį kieme, paskambino S. B., kurio balsą gerai pažįsta. Jų pokalbio metu telefono garsiakalbis įjungtas nebuvo, tačiau pokalbį tarp J. V. ir S. B. gerai girdėjo, nes tuo metu sėdėjo šalia J. V.. B., kalbėdamas telefonu, pasakė V., kad “susitvarkytų šunį“. Nesakė, kad pakartų, o sakė, kad susitvarkytų ir už tai žadėjo alaus. B. pasakymą “susitvarkyk šunį“, suprato, kad šunį reikia pakarti. Nuėjęs su V. pas B. į kiemą ir nufilmavęs kaip R. K. pakaria šunį, buvo tikras, kad B. pasakymą “susitvarkyk šunį“ suprato, kad šunį reikia pakarti (I tomas b. l. 30-32, 34-36).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017 m. balandžio 19 d. apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo kieme, sode ant vienos iš medžių šakų buvo pakartas šuo. Tarp vandens telkinio ir pirtelės rastas sukastas vieno kvadratinio metro žemės plotas, o 30 cm gylyje - polietileninis maišas su jo viduje esančia juodos spalvos šuns gaišena (I tomas b.l. 14-15).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2017 m. gegužės 17 d. P. V. savanoriškai pateikė 2017 m. balandžio 19 d. darytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas žiauraus elgesio su gyvūnais faktas (I tomas b.l. 51-53).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje yra užfiksuota, kaip R. K. pakaria J. V. priklausantį šunį (I tomas b.l. 55-58).

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialisto išvada patvirtina, kad šuo galėjo nugaišti nuo kaklo suspaudimo pakariant (I tomas b.l. 50).

Įvertinęs įtariamųjų R. K. ir J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų S. B. ir P. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, įvykio vietos apžiūros protokolo, savanoriško daiktų protokolo ir daiktų apžiūros protokolo duomenis, taip pat Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialisto išvadą teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. K. ir J. V. veikdami bendrai 2017 m. balandžio 19 dieną, apie 11 valandą, (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, žiauriai elgdamiesi su gyvūnu - J. V. pagavus savo šunį ir jį laikant, o R. K. užrišus šuniui ant kaklo virvę, permetus ją per medžio šaką ir traukiant, jį pakorė, dėl ko gyvūnas žuvo, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (II tomas b.l. 23-24, 43-44).

J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (I tomas b.l. 119-120, 139-140).

Skirdamas bausmę R. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltę pripažino, gailisi, tačiau teisiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, kurio dydis, atsižvelgus į lengvinančią aplinkybę, nustatomas mažesnis už arešto bausmės dydžio, numatyto Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą, vidurkį.

Skirdamas bausmę J. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis kaltę pripažino, gailisi, tačiau teisiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą, kurio dydis, atsižvelgus į lengvinančią aplinkybę, nustatomas mažesnis už arešto bausmės dydžio, numatyto Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą, vidurkį.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. V. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

R. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinama su 2015 m. gegužės 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 MGL (304 Eur) dydžio bauda.

R. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 19 d. 18 val. 10 min. iki 2017 m. balandžio 20 d. 14 val. 04 min. (II tomas, b.l. 9-10, 30). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai.

J. V. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 19 d. 18 val. 10 min. iki 2017 m. balandžio 20 d. 13 val. 52 min. (I tomas, b.l. 105, 126). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai.

2017 m. balandžio 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. M. nutarimu R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b.l. 27-28).

2017 m. balandžio 20 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos D. M. nutarimu J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b.l. 123-124).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. gegužės 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 8 MGL, t.y. 304,00 Eur (trijų šimtų keturių eurų 00 ct) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę 20 parų arešto, kuris turi būti atliekamas areštinėje ir 8 MGL dydžio, t.y. 304,00 Eur (trijų šimtų keturių eurų 00 ct) baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vienos paros laikinojo sulaikymo laiką, prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 20 parų arešto, kuris turi būti atliekamas areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vienos paros laikinojo sulaikymo laiką, prilyginant vieną sulaikymo parą vienai arešto parai.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.

Laikmeną, kurioje yra vaizdo įrašas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamieji, nesutikdami su šios bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamieji paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamųjų prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme ir išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.