- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-575-1012-08
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 13 d. N. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 275-0135 (toliau – ir Protokolas) už tai, kad N. M., būdama darbdave - UAB „Vilniaus kurjeris“ (toliau – ir Bendrovė) direktore, neužtikrino, kad būtų visiškai atsiskaitoma su atleidžiamais iš darbo UAB „Vilniaus kurjeris“ darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną. Tokiais savo veiksmais N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje. Institucijos pareigūnė 2007 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą (toliau ir Nutarimas), kuriuo pripažino, kad N. M. yra kalta dėl Protokole aprašyto pažeidimo. Pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailestis, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nutarimu N. M. paskirta 4000 litų bauda.
II.
N. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama sumažinti Nutarimu paskirtą piniginę baudą.
Pareiškėja nurodė, kad neturėjo galimybės atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną, nes antstolis G. M. nevykdė Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nuo minėtos datos buvo leista Bendrovei disponuoti savo sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kurios buvo areštuotos civilinėje byloje, todėl ji neturėjo galimybės atsiskaityti su darbuotojais (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracini teismas 2007 m. lapkričio 10 d. nutarimu patenkino N. M. skundą, panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ direktorė N. M., kuri pagal įstatymą turėjo pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais jų atleidimo dieną, neatsiskaitė su darbuotojais R. D., atleista 2007 m. liepos 5 d., R. Č., atleista 2007 m. liepos 5 d., V. U., atleistu 2007 m. rugpjūčio 6 d., ir kitais Bendrovės darbuotojais (b. l. 15-25, 36, 41). Iš Panevėžio apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties nustatyta, kad 2007 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi šioje civilinėje byloje (Nr. 2S-231-102/2007) buvo taikytos laikinosios ieškinio užtikrinimo priemonės – areštuotos piniginės lėšos, esančios UAB „Vilniaus kurjeris“ sąskaitose. 2007 m. gegužės 31 d. patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 03/07/01237 (b. l. 61) antstolis G. M. vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1632-223/2007 areštavo lėšas, priklausančias UAB „Vilniaus kurjeris“. 2007 m. liepos 3 d. nutartimi teismas leido Bendrovei areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams (b. l. 5-6). Pareiškėja teismo posėdyje pateikė įrodymus (SEB Vilniaus banke esančių Bendrovės sąskaitų išrašus), kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. antstolis D. S. vykdė debitorinius nurašymus iš Bendrovės sąskaitų. Remdamasi 2007 m. liepos 3 d. teismo nutartimi, 2007 m. liepos 11 d. raštu N. M. kreipėsi į antstolį su prašymu grąžinti lėšas į Bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, 2007 m. rugpjūčio 20 d. rašė skundą Teisingumo ministerijai dėl to, kad antstolis negrąžina lėšų į Bendrovės sąskaitą (b. l. 64, 66). Pareiškėja pateikė įrodymus, kad antstolis lėšas į Bendrovės sąskaitą grąžino 2007 m. rugpjūčio 27 d. ir 2007 m. spalio 19 d. (b. l. 78-79). Teismas nurodė, kad Institucija šių dokumentų nevertino, nors iš pareiškėjos pateiktų įrodymų akivaizdu, kad byloje aktualiu laikotarpiu UAB „Vilniaus kurjeris“ Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo areštuotos, todėl UAB „Vilniaus kurjeris“ direktorė N. M. neturėjo realios galimybės disponuoti Bendrovės lėšomis ir vykdyti įstatymu nustatytą pareigą atleidimo dieną visiškai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais. Teismas konstatavo, kad N. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41 str.1 d., sudėties.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Apeliantas nurodo, kad UAB „Vilniaus kurjeris“ finansiniai sunkumai prasidėjo žymiai anksčiau negu buvo priimta 2007 m. gegužės 24 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias UAB „Vilniaus kurjeris“ sąskaitose. Nurodo, kad Institucija 2007 m. sausio 31 d. už DK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 2000 litų baudą. Nurodė, kad N. M. nebuvo tiek apdairi, kad išvengtų finansinės būklės, kokioje įmonė atsidūrė. Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio apylinkės teismo nutartis taikyti įmonei laikinas ieškinio užtikrinimo priemones – areštuoti pinigines lėšas – buvo priimtas nagrinėjant UAB „Vilniaus kurjeris“ darbuotojo ieškinį dėl darbo užmokesčio priteisimo. Lėšų areštavimas tik pasunkino ir taip blogą įmonės finansinę padėtį, bet nebuvo jos vieninteliu šaltiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
N. M. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „Vilniaus kurjeris“ direktore, neužtikrino, kad būtų visiškai atsiskaitoma su atleidžiamais iš darbo darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną.
ATPK 41 straipsnio 1 dalis nurodo, kad darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. <...> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartyje (adm. byla Nr. N3-443/06) yra nurodęs, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tokias svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d. antstolis D. S. vykdė debitorinius nurašymus iš Bendrovės sąskaitų, o 2007 m. gegužės 31 d. Patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą antstolis G. M., vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, areštavo Bendrovei priklausančias lėšas. Teismas nurodė, kad byloje aktualiu laikotarpiu Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos buvo areštuotos, Bendrovės direktorė neturėjo realios galimybės disponuoti Bendrovės lėšomis, taigi konstatavo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje sudėties ir bylą nutraukė, Nutarimą panaikino. Teisėjų kolegija sutinka, kad N. M. dėl objektyvių priežasčių (Bendrovės piniginių lėšų areštavimo, antstolio delsimo įvykdyti teismo nutartį, kuria leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti, be kita ko, darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams) negalėjo laikytis ATPK 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 10), be kita ko, nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta su įmonės darbuotoja J. G., kuri buvo atleista iš darbo 2007 m. kovo 30 d., t. y. dar prieš priimant 2007 m. gegužės 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria nuspręsta areštuoti Bendrovės pinigines lėšas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Institucija Bendrovės direktorei įteikė reikalavimą, įpareigojantį visiškai atsiskaityti su J. G. iki 2007 m. rugpjūčio 24 d. (b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, nesiaiškino, kada buvo atsiskaityta su J. G., jeigu buvo atsiskaityta Bendrovės piniginių lėšų areštavimo laikotarpyje, galbūt buvo galimybių atsiskaityti ir su kitais iš darbo atleidžiamais darbuotojais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, susijusių su teisės pažeidimą padariusiu asmeniu (ATPK 248 str., 257 str.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, surinkti tokių duomenų nėra galimybės, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartį N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.