Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-515-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
1S-515-919/2020
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-01116-2010-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-515-919/2020Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01116-2010-06Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 8 d., pabaiga – 2021 m. birželio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis R. B. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pagal BVK 157 straipsnį sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Tačiau šiuo atveju, Kauno apylinkės teismas išskirtinę reikšmę vėl suteikė nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui, bet visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, apsiribojant tik faktu, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti (tokios išvados yra grindžiamos tik teismo prielaidomis, pagrįstomis nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu) ir jam gali būti sudėtinga integruotis į visuomenę. Teismas nenurodė, ką nuteistasis turėtų padaryti, kiek laiko tai turėtų trukti ir panašiai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, galėtų konstatuoti, jog jo elgesio pažanga yra pakanka daryti prielaidas, jog jis nebus ateityje linkęs nusikalsti ir sugebės integruotis į visuomenę. Teismas nurodo išvadas, pateikia savo subjektyvią nuomonę, tačiau nenurodo nei teisės aktų, nei teismų praktikos, kuri įpareigotų teismą, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinti tik nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį. Tokie teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami.

5.2. Skundo autorius nurodo, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai), riziką nusikalsti didinančių veiksnių nuteistojo atžvilgiu nenustatyta, todėl galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti ir yra ne tik formaliai įvykdytos BVK įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai. Teismas nutartyje nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės (nuteistieji privalo atlikti jiems paskirą visą laisvės atėmimo bausmę), tačiau tokiais teiginiais ir požiūriu teismas iš esmės siekia paneigti tą motyvacinę sistemą, kuri yra įtvirtinta BVK, suteikiant teisę nuteistiesiems būti paleistiems lygtinai. BVK yra įtvirtintos aiškios taisyklės, kurių teismas privalėjo laikytis, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, o ne vadovautis savo asmeniu nusistatymu ar bendruoju visuomenėje vyraujančiu požiūriu į nusikaltimus padariusius asmenis.

5.3. Skunde akcentuojama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, negali suteikti išskirtinės reikšmės nusikaltimo pobūdžiui, kadangi nusikaltimo pobūdis ir sunkumas turi esminę reikšmę, skiriant kaltinamajam asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo, teismas trečią kartą nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei nusikaltimo sunkumui suteikė išskirtinę teisinę reikšmę, tai vertinant kaip aplinkybę, sudarančią teisinį pagrindą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo (pirmą kartą tai padarė nuosprendį priėmęs teismas, antrąjį - įstatymų leidėjas, diferencijuodamas BVK 157 straipsnio taikymo sąlygas), tačiau tokia teismo pozicija yra klaidinga ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2/3 dalį ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo R. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgė, kad R. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta žema (22 balai) pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, turintis ypatingą reikšmę sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, šiuo atveju neišskiriami.

10. Tinkamai vertintinos ir kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – R. B. daugiau nei 3 metus laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam yra suteikta teisė grįžti į namus be sargybos, visada grįždavo laiku, pažeidimų nepadarė, pataisos įstaigoje nuolat dirbo, 9 kartus skatintas, iš dalies dengia turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, galimo lygtinio paleidimo metu būtų įdarbintas UAB „B.“ šaltkalviu ir turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, grupiniuose užsiėmimuose. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai. R. B. gali geriau identifikuoti problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Atlikdamas bausmę jis elgėsi pavyzdingai, stengiasi problemas spręsti konstruktyviau, stengiasi geriau apgalvoti savo elgesio pasekmes. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai R. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo R. B. elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad jis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

12. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BVK 157 straipsnio redakciją (TAR, 2020, Nr. 2020-13460; TAR, 2019, Nr. 2019-11180) teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir tvirtindamas Komisijos nutarimą, tik patvirtina Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau netvirtina lygtinio paleidimo sąlygų. Šias sąlygas, priemones ir pareigas taiko probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnį (Nr. XIII-2266, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-01).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė