- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- I-3185-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00078-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2019 m. vasario 21 d. nutartimi (b. l. 35-36).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-13, 29-33) nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė įsakymą Nr. R1-213 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo sudaryta situacija pažeidžianti asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises, numatytas Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose. Įsakymo 1.1 punktu atsakovės atstovui buvo suteikta teisė iš nuteistųjų, tame tarpe pareiškėjo, paimti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurie viršija nustatytą leidžiamą daiktų svorį bei daiktus, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Vadovaujantis Įsakymo 2 punktu, nuo 2018-11-15 iš pareiškėjo turėjo būti paimti asmeniniai daiktai, tačiau atsakovė, žinodama apie tai, kad pareiškėjas ketina kreiptis į teismą dėl jo teisių pažeidimo, sustabdė Įsakymo 2 punkto galiojimą. Pagal Įsakymo 1.5 punktą, iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 val. per parą) yra paimama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė. Tuo būdu iš nuteistųjų yra atimama galimybė sėdėti, gulėti, ilsėtis, jis verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kamerų tipo patalpoje. Juo labiau, kamerų tipo patalpose užimtumas nėra organizuojamas, nuteistiesiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl toks teisinis reglamentavimas, kuriuo apribojama nuteistojo teisė ilsėtis yra nepagrįstas jokiais objektyviais tikslais, susijusiais su laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Taip pat nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai. Minėtas reglamentavimas pažeidžia pareiškėjo teisę nebūti kankinamam, ar, kad su nuteistuoju nebūtų žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Įsakymo 1.12 punktu buvo apribota pareiškėjo teisė apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Pagal naują reglamentavimą pareiškėjui neparduodama daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, apribojama galimybė įsigyti maisto produktų, kurių pakuočių dydis iki 500 ml/g, neparduodami konservuoti, marinuoti, vakuoti produktai, taip pat pomidorų padažas, razinos, medus, uogienė, atiminėjami stalo įrankiai, indai. Pažymėjo, kad turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuota stuburo išvarža, todėl turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos turėti draudžiama. Nurodė, kad yra vegetaras ir sportuoja, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančią mitybą, jam yra būtina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Pataisos namų siūlomo maisto davinio energetinės vertės jam nepakanka. Šaltuoju metų laiku nėra galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus. Nurodytais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės į užimtumą, sportą ir sveikatą. Pažymėjo, jog toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė, nuteistasis yra įbaimintas, kad už menkiausią bausmės atlikimo režimą jis gali būti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas. Prašė skundą tenkinti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas, Marijampolės pataisos namai, atsiliepimu (b. l. 49-54) su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog, vykdant Įsakymą, iš nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui. Iš pareiškėjo nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį viršijantys daiktai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštes, dubenėlius sriubai, šaukštus, puodelius, šakutes ir peilius). Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi, tame tarpe ir taburetėmis arba stalo ilgio suoliukais. Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama turėti minkštąjį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Nuteistieji patys atsineša savo patalynę ir pasideda ją į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys ją pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos. Paimamo minkštojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama, joje užtikrinami visi higienos reikalavimai. Pareiškėjas kamerų tipo patalpose apgyvendintas nebuvo, bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpoje, kurioje patalynė iš nuteistųjų nėra paimama. Iš pareiškėjo taip pat nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį viršijantys daiktai. Nustačius naują teisinį reglamentavimą buvo operatyviai išspręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių išfasavimo talpų pakeitimo ir šiuo metu tiekėjai prekes į parduotuvę pristato mažose pakuotėse. Pataisos namų parduotuvėje galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto ir pan. Pagal užsakymą (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji gali įsigyti keptų šašlykų, keptos sprandinės, o tai paneigia skundo argumentus dėl negalėjimo įsigyti termiškai apdorotų maisto produktų. Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba, tai įrodo pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai. Tiekiamo maisto davinio energetinė vertė reguliariai nustatoma atliekant maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimą. Pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas ir subalansuotas maitinimas, jis nebuvo etapuojamas. Pareiškėjui nebuvo skirtas vegetariškas maitinimas, jam nebuvo diagnozuota stuburo išvarža. Pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, o prašymas dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 42-46) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad skunde teismui pareiškėjas nurodo tik apie galimus pažeidimus, kurie gali būti padaryti vykdant teisingumo ministro Įsakymo punktus, tačiau pareiškėjo teisių į ateitį gynimo įstatymas nenumato (ABTĮ 5 straipsnis). Šiuo atveju nėra pagrindo inicijuoti teisingumo ministro Įsakymo punktų teisėtumo tyrimo, nes tai nėra susiję su nagrinėjama individualia byla. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl skundo dalis dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Marijampolės pataisos namų veiksmų, vykdant Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, t. y. paimant iš jo ir sunaikinant daiktus, viršijančius nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktus, kuriuos iki minimo Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, taip pat maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, kalint kamerų tipo patalpose paimant patalynę, pažeidžiant jo teisę apsipirkti parduotuvėje, taip neužtikrinant jo teisės į tinkamą, kokybišką ir pilnavertį maitinimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl daiktų paėmimo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad, vadovaujantis Įsakymo 1.1 punktu, iki 2018-11-15 iš jo turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal Įsakymo 1.5 punktą, iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė. Pareiškėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.
Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20; toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kg, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kg. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kg. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.
Marijampolės pataisos namai atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo nebuvo paimti ir sunaikinti jokie leidžiamų turėti daiktų kiekį viršijantys daiktai. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas jokių prieštaravimų tokiai atsakovės atstovo pozicijai neišdėstė. Skunde pareiškėjas taip pat nenurodė, kokie konkretūs daiktai iš jo buvo paimti. Skunde pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Įsakymo 2 punkto vykdymas buvo sustabdytas, tačiau gali būti vykdomas ateityje. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad atsakovės atstovas iš pareiškėjo būtų paėmęs kokius nors asmeninius daiktus, skundo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą teisė kreiptis į teismą turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos subjektyvios teisės arba įstatymų saugomi interesai. Konkrečiu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo teiginiai dėl galimai ateityje paimtinų daiktų, viršijančių nustatytą leidžiamą daiktų svorį ir daiktų, kuriuos iki minimo Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra deklaratyvūs, nukreipti į ateitį, nesukeliantys pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių, todėl jų pagrindu negali būti konstatuota pareiškėjui galimai padaryta neturtinė žala.
Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir į kokią kamerų tipo patalpą ginčo laikotarpiu jis buvo perkeltas, o Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose negyveno, laisvės atėmimo bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriame iš nuteistųjų patalynė pagal teisės aktų nuostatas nebuvo paimama. Šių duomenų pareiškėjas neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negyveno kamerų tipo patalpose, jo pretenzijos dėl paimamos patalynės, nepakankamų užimtumo priemonių, negalėjimo pailsėti, paimtos patalynės laikymo sąlygų ir pan., pripažintinos nepagrįstomis.
Dėl galimybės įsigyti maisto produktus
Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 1.1 – 1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, natūralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes) - kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiaušinius (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse ir ne daugiau kaip 2 pakuotes, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su aplinkybe, jog Įsakymo 1.12. punktu pakeitus Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą, jame buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti termiškai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, razinų, datulių, medaus, uogienės. Apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml/g bei 200 ml, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėse pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti būtinų maisto produktų (aliejaus, pieno), buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, todėl nebeturėjo galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (konservų, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų), buvo priverstas valgyti sausą maistą, negalėdamas jo pagardinti mėgstamais padažais, taip nepagrįstai buvo ribojama teisė rūpintis savo mityba ir sveikata, kadangi išvykstant iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigą ar etapuojant į kitas vietas, jis negalėjo apsirūpinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti išvykimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto. Pagal užsakymą (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų šašlykų, keptos sprandinės.
Iš atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio (b. l. 112-118) matyti, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rūkytų, sūdytų, keptų ir vytintų mėsos gaminių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, keptos/sūdytos žuvies, mėsos konservų, šaldytų produktų, prieskonių, grūdėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan., tai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl negalėjimo įsigyti termiškai apdoroto maisto, konservuotų, marinuotų maisto produktų.
Atsiliepime į skundą atsakovės atstovas nurodė, kad po Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pakeitimo Kybartų PN parduotuvėje maždaug mėnesį laiko nebuvo aliejaus ir kitų prekių, kurių išfasavimo talpos buvo pakeistos, nes parduotuvė buvo sudariusi sutartis su tiekėjais atitinkamoms pakuotėms ir rinkoje mažesnėmis pakuotėmis kai kurių prekių įsigyti nebuvo galima. Toks atsakovės atstovo tvirtinimas iš esmės leistų konstatuoti neteisėtus jos veiksmus, ginčo laikotarpiu neužtikrinant nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) teisės apsipirkti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus tenka pačiam pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl jo pažeistų teisių nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. neturėjo galimybės nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, razinų, datulių, medaus, uogienės, pomidorų padažo, sojų garstyčių, krienų, aliejaus ir pieno, tačiau nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimų atvejų, t. y. pareiškėjas nenurodė tikslių datų, kada ir kokių konkrečių produktų jam nebuvo parduota, ar buvo pasiūlyta įsigyti alternatyvią prekę (prekes) ir pan. Nors į bylą pateiktame kainoraštyje (b. l. 112-118) nėra įtraukti džiovinti vaisiai, aliejus, kečupas, pomidorų ir sojų padažai, majonezas ir krienai (tai patvirtina, jog minėtą mėnesį šių produktų nebuvo galima nusipirkti), tačiau byloje įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginį, jog jis pageidavo įsigyti jo nurodytus maisto produktus ir šie produktai jam nebuvo parduoti, nėra. Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikė argumentų apie tai, kad kreipėsi į Pataisos namų administraciją dėl tam tikrų produktų nebuvimo Pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti jo nurodytus maisto produktų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo etapuojamas iš Pataisos namų (b. l. 119), todėl jo pretenzijos dėl išvykstant iš Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigą ar etapuojant į kitas vietas, negalėjimo apsirūpinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti išvykimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu, atmestinos kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl maisto kokybės, per mažos jo energetinės vertės, apribotos galimybės vartoti maisto papildus ir vitaminus, kurie jam yra būtini, tam kad būtų užtikrintas pilnavertis, jo asmenines savybes (vegetaras, reguliariai sportuoja) atitinkantis maitinimas.
BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pažymėtina, kad būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog jam buvo skirtas vegetariškas maitinimas, be to jam diagnozuota stuburo išvarža, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertį maitinimą, jis turi naudoti vitaminus bei papildus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Atsakovės atstovo duomenimis, pareiškėjo asmens istorijoje nėra duomenų apie jam diagnozuotą stuburo išvaržą, būtinybę naudoti maisto papildus ir vitaminus, pareiškėjo rašytus prašymus skirti jam vegetarišką maitinimą ar jam paskirtą tokį maitinimą. Pataisos namai nurodė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams.
Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo skirtas vegetariškas maitinimas, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų teikusi rekomendacijas dėl specialaus maitinimo pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos, būtų rekomendavusi vartoti vitaminus, papildus). Todėl, nesant tokių duomenų, pripažintina, jog Pataisos namų administracija neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą.
Byloje nenustatyta, kad nuteistiesiems tiekiamas maistas, jo energetinė vertė, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiškėjas pagal bylos duomenis su rašytiniais prašymais dėl netinkamo jo maitinimo į Pataisos namų administraciją nesikreipė.
Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl maisto kokybės, negalėjimo naudoti maisto papildus ir vitaminus, nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į atsakovės atstovą, nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiškai nesieja su šioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, subjektyviais teisių pažeidimais, kurie būtų teisiškai reikšmingi nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjas nukentėjo bei patyrė neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio akto tyrimo
Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros, kiek tai susiję su nagrinėjama byla.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pareiškėjas privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui (Konstitucijai) ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009).
Pažymėtina, jog tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą.
Šiuo atveju pareiškėjas kreipdamasis skundu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jam administracinio akto taikymas sukėlė skunde įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantys daiktai, kad jam buvo uždrausta įsigyti prekių, kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo paimtas minkštas inventorius ir t.t. Pareiškėjo išreikštos abejonės nenukreiptos į konkrečią teisinę situaciją, kilusią dėl įvardijamo akto jam taikymo. Įvertinus tai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl prašymas kreiptis dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.