- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 1-763-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15975-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. spalio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
2. 2016 m. kovo 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 5 mėnesiams ;vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su2015 m. spalio 2 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;
3. 2016 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams;
4. 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų;
5. 2017 m. gruodžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. spalio 3 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui;
6. 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;
7. 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų;
8. 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinai nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams;
9) 2021 m. kovo 22 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;
10) 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 242 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2021 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui 22 dienoms;
11) 2022 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2021 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai 22 dienos laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2023 m. gegužės 19 d.,
12) 2024 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, bausmės neatlikęs,
13) 2024 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytas J. J. pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė bei jame nurodyti įskaityti laikotarpiai (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 286 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – partnerę R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, o būtent 2024 m. balandžio 28 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje suėmęs R. K. už kaklo, ją pastūmė ir pargriovė ant metalo laužo krūvos, dėl ko R. K. krisdama susižalojo kairės kojos čiurną; 2024 m. balandžio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), suėmęs R. K. už drabužių, ją pargriovė ant žemės, dėl ko R. K. krisdama susižalojo kelius; 2024 m. balandžio 28 d. apie 20.12 val. (duomenys neskelbtini), R. K. pargriovęs ant žemės sudavė jai kumščiu du kartus į veidą, jai atsistojus į ją metė dviratį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio čiurnos sąnario sumušimo, muštinės kairio čiurnos sąnario žaizdos, abiejų kelių nubrozdinimų ir sumušimų, dešinio dilbio muštinės žaizdos, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;
be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. balandžio 28 d. apie 20.40 val. prie gyvenamosios sodybos įvažiavimo (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai G. B., kurią, siekdamas išvengti patalpinimo į tarnybinį automobilį, stumdė, dėl ko ji kairiu žastu atsitrenkė į tarnybinio automobilio duris, bei kaire koja įspyrė G. B. į veidą, tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui bei panaudodamas fizinį smurtą sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiame žaste; t. y. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje;
be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitę ir šeimos narę – motiną O. J., kuriai kumščiu sudavė du kartus į nosį, tuo padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkiai sužalojo savo motiną O. J., nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiosios O. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui; t. y. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte;
be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. gegužės 9 d. apie 20.52 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį – nepilnametį brolį K. J., kuriam kumščiu sudavė vieną kartą į kairės kojos čiurną, tokiu būdu nukentėjusiajam K. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kairės čiurnos sąnario išoriniame paviršiuje t. y. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad R. K. yra jo sugyventinė. Pripažįsta, kad 2024 m. balandžio 28 d. prieš ją smurtavęs, nes buvo neblaivus. Gėrė pavėsinėje pas nukentėjusios močiutę L. V. (duomenys neskelbtini) Tuose namuose gyvena R. dėdė V. ir diedukas bei jis su sugyventine. Susiginčijo su sugyventine, ją pastūmė už pečių, ji pargriuvo ant sudėtos metalo krūvos. Sugyventinei bėgo kraujas iš kojos čiurnos, ji kažkur išėjo, jis liko toliau gerti su jos dėde. Po kiek laiko dviračiu išvažiavo jos ieškoti ir sutiko prie parduotuvės R. ir jos močiutę. Su ja susiginčijo, ją pastūmė, ši nukrito ant žolės, visa tai matė močiutė. R. nukritusi gulėjo, pro šoną važiavo kažkokia mašina, sustojo, vyras klausė, ar viskas gerai. Liepė jam važiuoti ir jis nuvažiavo. Nuvažiavus automobiliui su R. ir jos močiute ėjo link namų, vėl susiginčijo su R.. Dviračio į R. nemetė. Vėliau nurodė, kad neatsimena, jog į R. būtų metęs dviratį, tačiau neneigia tokių veiksmų, sutinka su viskuo, kas surašyta apklausos protokole. Kai kurių aplinkybių nepamena atsijungus smegenims. Abu buvo nukritę ant žemės, nežino, kokiomis aplinkybėmis tai atsitiko. Parėjus namo atvažiavo pareigūnai, juos galėjo iškviesti tas pravažiuojantis žmogus. Nenorėjo būti sulaikomas, užsibarikadavo kambaryje, pareigūnai pripurškė į kambarį dujų, šaudė tazeriu. Iš kambario išėjo pats, peilio rankoje neturėjo. Policijos pareigūnai buvo du, viena iš jų moteris. Buvo patalpintas į policijos automobilį, bet tam priešinosi, spyrė koja pareigūnui, kad jo neįsodintų. Tuo metu buvo neblaivus, blaivus taip nesielgtų, neblaivumas turi įtakos jo elgesiui, jam kažkas pasidaro, atsijungia smegenys, tai atsitinka, kai jį kažkas sunervuoja. Savo veiksmus vertina neigiamai. Būdamas laisvėje dirba pavienius darbus pas savus. Prieš R. smurtavo antrą kartą. Su R. susitaikė, bendrauja su ja, ji tikisi, kad viskas pasikeis. Išėjus iš karto koduosis, kad nebūtų pagundos išgerti. Geria abu su R., tąkart gėrė visa gyvenanti šeima.
Dėl 2024 m. gegužės 9 d. smurto prieš mamą O. J. ir brolį K. J. kaltinamasis J. J. parodė, kad tą dieną motinos namuose (duomenys neskelbtini) visi gėrė degtinę, nes paskambino patėvis, kuris mėgsta išgerti. Susimušė su savo broliu E. dėl kolonėlės, jų skirti išėjo mama ir K.. Su K. laikė įsikibę vienas kitą, o mama juos skyrė. Savo veiksmus pripažįsta, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Norėjo pataikyti E., o pataikė mamai į nosį, iš nosies bėgančio kraujo nepastebėjo. Muštynės vyko namo verandoje, K. pataikė kumščiu į koją. Smūgius sudavė dėl kilusio pykčio. Po muštynių išmušė verandos stiklą ir su R. išėjo pas kaimyną. E. ir K. su jais negėrė, jie buvo blaivūs, tik jis buvo išgėręs, tai turėjo įtakos jo elgesiui, nes kai būna girtas, tampa agresyvus. Su motina ir broliu bendrauja per ,,Messenger“, K. atsiprašė. Dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytis nuo alkoholio galimybės nėra, pradės dirbti, pasirašė darbo sutartį. Jam visi nukentėję atleido. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi to, ką padarė. Nuo tada, kai buvo sulaikytas, nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, gali būti negėręs. Vienas negeria, tik kai atsiranda kompanija, nesusilaiko. Nuo jaunystės yra kalėjime, nematęs gyvenimo, todėl daro išvadas.
Panašius parodymus kaltinamasis J. J. davė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 53-56, 3 t., b. l. 74-76 ir 3 t., b. l. 89-94).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. J. yra jos sugyventinis, jie kartu veda bendrą ūkį, paskutinius 2 mėnesius gyvena jos senelių L. V. ir S. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abu veda bendrą ūkį, rūpinasi buitimi, bendrų vaikų neturi. Namuose dar gyvena jos dėdė D. V., iš viso gyvena penki asmenys. Jos sugyventinis J. J. dirba atsitiktinius darbus. 2024 m. balandžio 28 d. ryte ji su sugyventiniu J. J. žvejojo, abu gėrė alų, išgėrė po dvi skardines alaus, vidutinio stiprumo, apie 4,7 laipsnių. Apie pietus grįžo namo. Grįždami nusipirko 1 l talpos degtinės butelį. Grįžo į namus, namuose buvo neblaivus jos dėdė D. V., seneliai abu buvo blaivūs. Jos sugyventinis J. J. sodyboje pjovė žolę, ji kepė dešreles. Visi kartu (ji, dėdė, seneliai ir J.) pradėjo gerti jų parsineštą degtinę. Visi penki išgėrė butelį 1 l talpos degtinės ir 4 litrus alus. Dienos metu, maždaug apie 14 val., ji sodybos teritorijoje nuėjo iki tualeto, jai iš paskos atėjo jos sugyventinis J. J.. Jos šeima buvo pavėsinėje, tualetas yra už ūkinio pastato, jo nuo pavėsinės nesimato. Priėjęs prie jos J. iš pradžių pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, dėl kokių priežasčių, ji pasakyti negali. Keikdamas jis ją stipriai sugriebė už kaklo, suspaudė ir tarsi kilstelėjo truputį ir ją taip nustūmė, dėl ko ji nukrito aukštielninka ant nugaros ant ten pastatytų dviračių ir sukrautos metalo laužo krūvos. Krisdama ji stipriai susitrenkė kairės kojos čiurną, atsirado kirstinė žaizda, bėgo kraujas, jautė stiprų fizinį skausmą, ji pradėjo rėkti. Jis jai smūgių nesudavė. Atbėgo jos močiutė, ją pasiėmė. Ji sugyventiniui pasakė, kad eina į namus miegoti, tačiau ji per kitą namo pusę, per verandos duris išėjo iš namų. Nusipirko dvi skardines alaus ir išėjo prie ežero. Jai einant labai skaudėjo čiurną, ėjo šlubuodama. Nuėjusi prie ežero ji gėrė alų. Gal po 40 minučių pas ją atėjo močiutė. Iki jai ateinant ji išgėrė vieną skardinę alaus, kitą išgėrė abi, kol išgėrė, praėjo apie pusvalandis. Išgėrę alų jos ėjo namo. Priėjus prie sankryžos, kur keliai veda į (duomenys neskelbtini) k. ir Kapčiamiestį, prie jų su dviračiu (dviratis jos dėdės D. nuosavybė) privažiavo J.. Jis nulipo nuo dviračio, priėjo prie jos, ją sugriebė už drabužių ir parvertė ant žemės. Ji krisdama nusibrozdino dešinės kojos kelį, buvo su šortais, pradėjo kraujuoti vieta ties keliais. Viską matė močiutė. Močiutė jam pasakė, kad eitų namo, nesidarytų gėdos gatvėje. Ji su močiute ėjo namo, priėjo jų sodybos įvažiavimą ir jas ten pasivijo J.. Jis griebė ją už drabužių, parvertė ant keliuko ir sudavė kumščiu jai du kartus į veidą, pataikė prie dešines ausies. Sužalojimų neliko, tik jautė skausmą, tačiau momentinį, ilgai neskaudėjo. Močiutė buvo šalia ir viską matė. Kai jis ją buvo užgulęs ir jie abu muistėsi gulėdami ant kelio, pro juos pravažiavo kažkoks šviesiai pilkos spalvos automobilis. Jis buvo sustojęs. J. J. pradėjo bėgti link to automobilio ir tas automobilis išvažiavo. J. sugrįžo prie jos, ją močiutė buvo pakėlus nuo žemės, tada J. pasiėmė nuo kelio dviratį, su kuriuo važiavo, ir tą dviratį metė į ją, jai pataikė į dešinę ranką, ten iš karto atsirado sumušimas, kraujosruva. Jos močiutė pradėjo rėkti, kad jis baigtų, ją tempė į namų kiemą, paskui jas atėjo ir J., visi nuėjo į kambarį. Jos senelis ir dėdė, joms įėjus į vidų, jau girti miegojo dėdės kambaryje. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Ji buvo pristatyta į priėmimo skyrių, jai sutvarstė kelį bei sustatė kojos čiurną į gipsą, kurį nešioti turės apie 2 mėnesius. Ją išleidžiant iš gydymo įstaigos rekomendavo kreiptis pas šeimos gydytoją stebėjimui dėl sužaloto kelio, kad nebūtų užkrėtimo, nes žaizdoje buvo daug žemių. Visas sužalotas vietas ji parodė medikams apžiūros metu, jie viską surašė. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiuos, prašo jos sužalojimo mastą nustatyti iš medicininių dokumentų. Ją sužalojusiam sugyventiniui J. J. pretenzijų ji neturi. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos ji nereiškia. Pageidauja, kad jos sugyventiniui būtų taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi, ji nenori, kad jis gyventų su ja. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie visi buvo namuose, kambaryje. Policijos pareigūnai pradėjo aiškintis su J. situaciją, jis iš karto ėjo su policininkais į konfliktą, atsikalbinėjo, nepagarbiai bendravo. Policininkai buvo du, vaikinas ir mergina. Pokalbis vyko kambaryje, pareigūnai iš pradžių bandė su J. gražiai kalbėtis, tačiau jiems nepavyko, jis buvo įsiutęs, abu pareigūnai į J. nukreipė ,,tazerius“, bandė jį nuraminti, perspėdami, kad šaus elektros prietaisu. J. jų neklausė. Tada policininkas vyras šovė į J. su tazeriu. Jai atrodo, kad jam pataikė, nes J. pradėjo rėkti. Tačiau jis vis tiek nenurimo, tada jam kažkuris iš pareigūnų papurškė dujų ir tada jį abu pasiguldė kambaryje ant grindų, uždėjo antrankius ir išsivedė į kiemą. Visi išėjo į lauką, policininkė mergina viena vedėsi J. į tarnybinį automobilį, kuris stovėjo ant gatvės, matė, kad jau buvo atvykęs medikų automobilis. Ta mergina vedėsi J., ji su policininku vyru kalbėjosi kieme, girdėjo, kaip J. prie tarnybinio automobilio vėl pradėjo rėkauti. Tada policininkas vyras nubėgo prie jų. Pradėjo jį raminti, J. spardė kojomis automobilio grotas, kad jo neįsodintų į automobilį. Pati irgi nuėjo prie automobilio, tačiau kuriuo metu J. įspyrė policininkei į veidą, ji nematė. Medikai ją pristatė į priėmimo skyrių, ten ji pamatė, kad į priėmimą kreipėsi jų namuose buvusi policininkė, kuriai J. besipriešindamas įspyrė į veidą. Kad jai įspyrė į veidą, pareigūnė jai pasakė pati, sakė laukia, kad peršviestų, ar nėra lūžusi nosis, nes labai skauda. Ją išvedė dėti ant kojos gipso ir ji daugiau nieko nematė. Po medikų apžiūros ją parsivežė į policijos komisariatą. Ji atsisakė duoti parodymus, nenori savo sugyventiniui pakenkti, jis yra teistas. Tačiau dabar išsiblaiviusi bei viską gerai apgalvojusi sutinka duoti parodymus, visas įvykio aplinkybes nurodė smulkiai, kaip prisimena, tačiau pretenzijų J. neturi (1 t., b. l. 133-135, 140-145).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusiosios R. K. sutikimu parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo pradėtas jos gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme. Pirmiausia nukentėjusioji parodė sodybos teritorijoje esantį lauko tualetą (nuotrauka fotolentelėje Nr. 1), paaiškindama, kad prie jo 2024 m. balandžio 28 d. ją sugyventinis J. J. sužalojo. Tęsdama parodymų patikrinimą R. K. prie lauko tualeto parodė sudėtus nenaudojamus dviračius (nuotrauka fotolentelėje Nr. 2), paaiškindama, kad kai J. J. sugriebęs ją už kaklo pastūmė, ji nukrito ant dviračių ir taip susižalojo kairės kojos čiurną. Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad po šio įvykio iš namų ji išėjo, kurį laiką leido prie ežero su močiute L. V.. Kiek pabuvusios ėjo link namų. Prie jų, einančių (duomenys neskelbtini) gatve, su dviračiu privažiavo J. J.. Tęsdama savo parodymų patikrinimą R. K. nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve pietvakarių kryptimi 97 metrus. Sustojusi parodė vietą (nuotraukos fotolentelėje Nr. 3 ir Nr. 4), kurioje jas, einančias su močiute, sutiko J. J. ir ją pargriovė ant žemės. Krisdama ji susižalojo dešinės kojos kelį. Parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad vieta, kurią rodė R. K., yra (duomenys neskelbtini), priešais parduotuvės pastatą, pažymėtą Nr. 3, netoli gyvenamosios sodybos, pažymėtos Nr. 2. Tęsdama savo parodymų patikrinimą, R. K. sugrįžo prie savo gyvenamosios sodybos (duomenys neskelbtini), kur prie įvažiavimo parodė vietą (nuotrauka fotolentelėje Nr. 5), kur J. J. pasivijęs ją pargriovė ant žemės ir sudavė kumščiu du kartus į veidą. Paaiškino, kad juos, gulinčius jos rodomoje vietoje, pamatė automobiliu važiavęs vyras. Tęsdama parodymų patikrinimą nuo tos vietos, kur buvo pargriauta, keliuku į sodybos gilumą nuėjusi 4 metrus R. K. parodė vietą, kurioje į ją metė dviratį J. J. (nuotrauka fotolentelėje Nr. 6) (1 t., b. l. 148-156).
Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu O. A. tarnybiniu automobiliu ,,VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apie 20 val. 12 min. iš Alytaus operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti (duomenys neskelbtini), kur gatvėje vyras muša moterį. Jie atvyko prie (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės, kur jų laukė pranešėjas su pilkos spalvos automobiliu. Jis pasakė, kad matė, kaip vyras muša moterį, nurodė, kuris namas. Jie iš karto nuvyko į nurodytą namą. Dar prieš įeinant į namo vidų viduje girdėjosi triukšmas. Jie pabeldė į duris ir įėjo į namo vidų. Jos kolega O. A. į namo vidų įėjo pirmas, ji ėjo jam iš paskos, iš karto iš kambario keikdamas atbėgo, kaip vėliau buvo nustatyta, J. J.. Koridoriuje buvo mergina ir moteris, kaip vėliau buvo nustatyta, tai R. K. ir jos močiutė L. V.. J. keikėsi, šoko muštis, K. su savo močiute bandė jį tramdyti, O. A. panaudojo prieš J. ašarines dujas. J. nubėgo į kambarį ir užsidarė duris. Kolega A. pakalbėjo su L. V.. Joms būnant kieme ant laiptų K. jai pasakė, kad J. ją mušė. A. vėl ėjo į kambarį kalbėtis su J.. Matė, kad kambaryje ant sofos sėdėjo kažkoks pusamžis vyras. Kolega A. pokalbį su J. vedė stovėdamas tarpduryje. A. davė J. nurodymus į jį nukreipęs elektros impulsinį prietaisą ,,Tazer“, J. keikė policininką necenzūriniais žodžiais. Vienu metu metė į policijos pareigūną stiklinę vazą, tačiau nepataikė. Pareigūnas vis kartojo jam išeiti iš kambario, o J. neišėjo ir vis keikė policininką. Vienu metu kolega pamatė, kad J. rankoje turi peilį. Jis davė komandą mesti peilį ir į J. šovė tazeriu. Viso nuo jų atvykimo buvo praėję apie 6 minutes. Iššovus tazeriui, J. pradėjo rėkti, tačiau rankomis nusitraukė laidus, kuriais paduodamas elektros impulsas. Pareigūnas šiek tiek atsitraukė. Iš kito kambario išėjo neblaivus stambaus kūno sudėjimo vyras, tada J. tam vyrui sako: ,,imam juos abudu“. Pareigūnas stipriai pastūmė tą vyrą, jis nukrito ant grindų. Pasiduoti ir taikiai pakalbėti J. ragino ir jo sugyventinė K.. Galiausiai J. pats atėjo į koridorių ir pradėjo vykdyti jų reikalavimus, jam buvo uždėti antrankiai. Abu su kolega išvedė J. į kiemą. J. J. pradėjo muistytis ir prie pačių laiptų nukrito, vėl pradėjo nevykdyti reikalavimų. Tačiau pavyko jį pakelti ir nuvesti prie tarnybinio automobilio, tačiau J. J. vėl pradėjo priešintis. Gatvėje jau stovėjo medikų automobilis ir du atvykę medikai. J. pradėjo spardyti automobilio duris, grotas, vis įsispirdavo kojomis į automobilį, kad jo neįsodintų į jį. Ji su kolega abu bandė jo kojas įkišti į automobilį ir tuo metu J. jai koja (kuria neįsidėmėjo) įspyrė į veidą, pataikė ties nosimi. Ji pajautė skausmą nosyje, apie tai iš karto kolegai nepasakė, nes norėjo pabaigti užduotį, įsodinti jį į tarnybinį automobilį. Galiausiai jie jį pasodino į tarnybinį automobilį ir uždarė duris. Taip pat bandant jį įsodinti į automobilį bei jam aktyviai priešinantis, stumdantis ji atsitrenkė į tarnybinio automobilio durų grotas, taip susižalojo kairės rankos žasto išorę, jai atsirado kraujosruva. Skausmą nosyje jaučia ir praėjus dienai po įvykio, smūgis buvo stiprus. Ji po įvykio kreipėsi pas medikus, jai peršvietė nosies sritį, lūžių jai nenustatė, nedarbingumo neturi. Niekur nesigydė, vaistų nepirko, civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos ji nereiškia. Pas teismo medicinos ekspertus ji buvo nuvykusi 2024 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 169-172).
Papildomai apklausta nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. buvo nuvykusi į iškvietimą (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje su kolega bandė patalpinti įtariamąjį J. J. į tarnybinį automobilį. J. J. aktyviai priešinosi būti patalpinamas, spardėsi, muistėsi, stumdėsi. Kadangi jis stumdėsi prie tarnybinio automobilio, jis ją pastūmė ir ji savo kairiu žastu atsitrenkė į tarnybinio automobilio duris. Atsitrenkusi į automobilio duris, ji iš pradžių pajuto stiprų skausmą. Po šio atsitrenkimo jai išryškėjo kraujosruva kairiame žaste, kraujosruvą 2024 m. balandžio 30 d. ji parodė nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą, jis jai atsiradusį sužalojimą užfiksavo. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, nedarbingumo ji neturėjo, niekur nesigydė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 175-177).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 20 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Ties viena gyvenamąja sodyba, numerio neįsidėmėjo, prie įvažiavimo, maždaug 2 metrų atstumu nuo pačios gatvės jis pamatė ant žemės gulinčią merginą ir ant jos buvo užgulęs vyriškis. Moteris buvo su šortais, matėsi, kad jos koja kruvina. Tuos abu asmenis jis žino iš matymo, jie vaikšto po (duomenys neskelbtini), tačiau nežino nei jų vardų, nei pavardžių, nežino, kur jie gyvena. Mergina gulėjo ant nugaros, o tas vaikinas buvo atsigulęs ant jos, jam pasirodė, kad jis ją smaugia ar kažką daro. Smūgių sudavimo nematė, tik pastebėjo, kad merginos koja ties keliu buvo kruvina. Ji muistėsi, kad ką sakytų, jis negirdėjo. Kitų asmenų prie jų nebuvo. Jam buvo neramu dėl tos merginos sveikatos, kad jis jos neužmuštų, nes buvo galima suprasti, kad ne šiaip jie gulėjo abu, matėsi, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas, jie abu muistėsi. Jis atbulomis privažiavo atgal. Jį pamatęs tas vaikinas atsistojo ir pradėjo eiti link jo automobilio ir pradėjo šaukti. Iki jam atsistojus mergina pagalbos nesišaukė, bet kada jis ją paleido ir pradėjo eiti link jo, ta mergina liko gulėti, tačiau pradėjo ,,klykti“. Ką ji sakė ar kokius žodžius šaukė, jis neįsidėmėjo. Matėsi, kad tas vaikinas yra agresyvus, jis, artėdamas link jo automobilio, keikėsi, šaukė, todėl jis jam nieko nesakė, iš savo automobilio į lauką nelipo, iš ten išvažiavo. Važiuodamas link parduotuvės pastebėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, kad tas vaikinas atgal grįžo prie tos merginos, jie neišsiskirstė. Jis pats dėl šio įvykio neišsigando, tiesiog pranešė policijos pareigūnams, kad gatvėje vyriškis muša moterį, norėdamas jai padėti, kad kažko rimtų neatsitiktų. Atsiliepusiai operatorei jis taip ir pasakė, kad gatvėje vyriškis muša moterį, nors iš tikrųjų suduodamų smūgių jis nematė, bet iš bendro vaizdo jis susidarė nuomonę, kad tarp jų vyksta konfliktas. Jis pranešęs pareigūnams nusprendė jų sulaukti, nuo parduotuvės neišvažiavo, jam atrodo iš tos sodybos, kur jie gulėjo, kažkas išėjo ir tada pamatė, kaip abu nuėjo į tos sodybos kiemą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jis jiems pasakė, prie kurios sodybos vyko tas konfliktas, pareigūnai nuvažiavo. Dar stovėdamas prie parduotuvės jis pamatė, kaip pareigūnai vedė tą vaikiną į savo automobilį, jis buvo agresyvus, muistėsi, rėkė, spardė tarnybinį automobilį, taip siekdamas išvengti, kad jį įsodintų į automobilį. Jį patalpino į automobilį, dar buvo girdėti, kaip jis daužėsi būdamas automobilio viduje. Kad to vaikino sulaikymo metu būtų panaudotas smurtas prieš pareigūnę, jis nematė. Vienu metu matė, kad į įvykio vietą buvo atvykę medikai. Pareigūnai dar buvo priėję prie jo, užsirašė jo duomenis ir išvažiavo. Jis taip pat išvažiavo namo (1 t., b. l. 192-196).
Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su sutuoktine L. V. ir jų sūnumi D. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais apie pora mėnesių gyvena jų anūkė R. K. su savo sugyventiniu J. J.. Abu jie nesusituokę, tačiau veda bendrą ūkį, rūpinasi buitimi, namais, padeda ir jiems su žmona. 2024 m. balandžio 28 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, jie visi penki sodybos kieme, pavėsinėje gėrė degtinę. Jis gėrė kelias dienas iš eilės, todėl įvykio aplinkybes mažai pamena. Jis nematė jokių konfliktų, kad būtų vykę tarp jo anūkės ir jos sugyventinio. Jie nesibarė prie stalo jiems sėdint, jis nieko negirdėjo. Vienu metu jo anūkė K., jos sugyventinis J. ir jo sutuoktinė L. buvo kažkur išėję. Jis su sūnumi D. nuėjo į kambarį ir ten toliau gėrė degtinę. Tikslaus laiko neprisimena, kada pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas ir kodėl iškvietė pareigūnus, jis nežino. Pareigūnai kalbino J., kad jis eitų į lauką pakalbėti. J. J. neklausė pareigūnų reikalavimų, jis nenorėjo eiti, slėpėsi už durų, pareigūnai visaip jį įkalbinėjo, sakė, kad naudos prieš jį tazerį. J. priešinosi pareigūnams, bet kažkaip pavyko pareigūnams jį išvesti į kiemą. Kas vyko kieme, jis nematė, nebuvo išėjęs į kiemą (2 t., b. l. 5-9).
Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu S. V. ir sūnumi D. V.. Kartu su jais jau apie du mėnesius laiko gyvena jų anūkė R. K. ir jos sugyventinis J. J.. Abu jie draugauja apie pusė metų, pas juos gyvena du mėnesius, vaikų neturi. J. su R. veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima. 2024 m. balandžio 28 d. po pietų pas juos namuose vyko darbai, vyrai pjovė žolę, po to kepė dešreles, pavėsinėje valgė ir visi gėrė degtinę. Vyrai gėrė daugiau, ji išgėrė kelis stikliukus degtinės, nesijautė neblaivi. Koks buvo tikslus laikas, neįsidėmėjo. Ji nematė, kad R. su J. J. būtų konfliktavusi jiems sėdint prie stalo pavėsinėje. Vienu metu abu jie nuėjo į lauko tualetą, kuris yra už ūkinio pastato. Būnant pavėsinėje tualeto nesimato. Vienu metu ji, būdama pavėsinėje, išgirdo, kad R. rėkia: ,,močiute gelbėk, muša“. Ji nubėgo prie tualeto. Ten stovėjo J. J., o R. buvo nukritusi ant metalo laužo likučių. Šalia tualeto prie sienos buvo sudėti seni, išardyti dviračiai, ten ji buvo ant jų nukritusi. R. jai pasakė, kad J. ją už kaklo nustvėrė ir nustūmė, ji nukrito ir krisdama užgriuvo ant tų metalo laužo likučių, senų dviračių. Sakė, kad krisdama susižalojo koją. Matė, kad kairėje pusėje, ties čiurna buvo prakirsta R. koja. Ji jai skundėsi, kad labai skauda ir gali būti lūžusi. Taip pat kelis buvo kruvinas, tik nepamena kurios kojos. R. verkė, sakė, kad jai skauda. R. buvo su trumpais šortais, todėl matėsi kruvinas kelis. J. buvo įsiutęs, jis jai nieko nesakė. Ji padėjo R. atsikelti nuo žemės, nuvedė ją į kambarį. Ji nurimo ir jai pasakė, kad eina prie ežero, o J. liko sodybos kieme. Kiek ji ten buvo, nežino, bet gal po valandos ir ji nuėjo. Ten rado R., jos abi pabuvo prie ežero apie valandą laiko ir po to ėjo namo. Jos priėjo prie parduotuvės. Iš miesto su dviračiu atvažiavo J., jis sustojo prie jų abiejų. Jis nulipo nuo dviračio, tą dviratį metė staigiai ant kelio ir sugriebęs R. už drabužių ją pradėjo tampyti ir pargriovė ant kelio. R. dar kartą nusibrozdino savo kelius, ji sakė, kad skauda, verkė. Jos abi skubėjo namo, matė kaip J. dviratį mėtė, jis jį ir rankomis laužė, buvo įsiutęs. Jis rėkė: ,,R. palauk, R. palauk“. Jos su R. greitai nuėjo iki jų namų, nes nuo parduotuvės iki jų namų buvo apie 80 metrų. Joms priėjus prie jų namų įvažiavimo, prie vartų J. pasivijo R., tą dviratį metė į R., R. pargriuvo ant žemės, tada jis užgulė ant R. pats. Ji bijojo kištis. Tada pravažiavo kažkoks automobilis, sustojo ir J. pradėjo vytis tą automobilį, tada R. atsistojo. J. greitai grįžo nuo to automobilio ir tada jie visi parėjo į namus. Ji nematė, kad J. būtų sudavęs R. smūgius, jis ją sužalojo, stumdydamas ir mesdamas į ją dviratį. Tas dviratis yra jos sūnaus D.. Netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai: vaikinas ir mergina. Kas iškvietė policiją, ji nežino. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie visi buvo kambaryje. J. policininkai pasakė, kad ateitų pasikalbėti, jis neklausė, rėkė, slėpėsi už durų, keikė policininkus, jis priešinosi sulaikomas. Policininkai jį perspėjo, kad bus panaudotas tazeris, jis vis tiek neklausė. Jai atrodo, kad į jį šovė elektros prietaisą, J. pradėjo rėkti, suprato, kad pataikė į jį, tačiau J. vis tiek nenurimo. Tada pareigūnai purškė J. dujas, tada jau jį pavyko sutramdyti ir pareigūnai uždėjo jam antrankius ir jį išsivedė. Ji į lauką pakui pareigūnus nėjo, nesikišo, kas vyko lauke prie pareigūnų automobilio, ji nematė. Matė, kad buvo medikų automobilis, jie išsivežė jos anūkę (2 t., b. l. 14-18).
Liudytojas O. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja G. B.. Dirbo tarnybiniu automobiliu ,,VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apie 20 val. 12 min. iš Alytaus operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje vyras muša moterį. Pirmiausia atvyko prie parduotuvės, juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nusistatė, A. J.. Jis paaiškino, kad pravažiuojant pamatė prie gyvenamojo namo tvoros, kad vyras muša gulinčią moterį. Nuvykus nurodytu adresu, į gyvenamojo namo vidų pirmas ėjo jis. Jam tik įėjus į koridorių, iš kambario atbėgo priešiškai nusiteikęs J. J.. Jo vardą ir pavardę žino iš ankstesnių darbinių įvykių. Jis iš karto prieš jį naudojo necenzūrinius žodžius, vijo iš namų, puolė į jį (O. A.). J. J. laikė jo sugyventinė R. K.. Jis prieš jį panaudojo ašarines dujas, perspėjo, kad jeigu neklausys jo reikalavimų, panaudos tazerį. J. užsibarikadavo kambaryje, užsidarė duris ir su juo bendravo per durų tarpą. Jis vis duodavo J. komandas nusiraminti, jis buvo įsiaudrinęs, per durų kraštą siekė kokio daikto pasiimti, ketino į jį mesti. Staiga pamatė J. rankoje peilį. Jis pasakė J., kad peilį jis padėtų. Peilį jis iš karto paprašytas kažkur numetė atgal į kambarį. Tačiau jis vis tiek nenurimo, vartojo necenzūrinius žodžius, visą laiką aktyviai priešinosi, vengė būti sulaikytas, pradėjo mėtyti kambaryje ant stalo buvusius daiktus. Kadangi jis nenurimo, panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą ,,Tazer“. J. J. suriko, pamatė, kad užtaiso viena strėlytė pataikė jam į krūtinę, tačiau jis staigiai užsidarė duris ir su ranka nutraukė laidus, kuriais duodamas elektros impulsas. Kambaryje visą laiką sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis (K. senelis). Jam panaudojus tazerį, iš kito kambario išėjo neblaivus vyras, kuris taip pat pradėjo jam priekaištauti, ką jis daro. J. ir toliau vadino jį necenzūriniais žodžiais, staiga prie jo priėjo tas kitas vyriškis. Jis jį perspėjo, pasakydamas, kad netrukdytų jam dirbti. Tas vyriškis taip pat prieš jį vartojo necenzūrinius žodžius, jis jį kaire ranka nustūmė nuo savęs. Vyras parkrito ant stalo, kuris apvirto. Galiausiai J. J. išėjo iš kambario ir jie jam koridoriuje uždėjo antrankius. Jie su kolege išsivedė J. J. į kiemą, J. J. vėl pradėjo priešintis, krito ant žemės, muistėsi. Jie jį pakėlė ir nusivedė prie tarnybinio automobilio, kuris stovėjo ant įvažiavimo į sodybą, prie uždarytų vartų. Jiems mėginant jį patalpinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, J. J. vėl pradėjo priešintis, muistytis, keiktis, kojomis įsispirdavo į laikino sulaikymo kameros duris, taip vengdamas patalpinimo. Į įvykio vietą jau buvo atvykę medikai. J. J. ilgai muistėsi, priešinosi, buvo paguldę jį ant kelio, kažkiek nurimus, vėl mėgino jį įsodinti į tarnybinį automobilį. Jis spardėsi, aktyviai priešinosi, visą laiką netoli jų buvo R. K.. Galiausiai jiems pavyko jį patalpinti į laikino sulaikymo kamerą ir tik tuomet jam kolegė pasakė, kad J. J. įspyrė į nosį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir J. J. patalpintas į areštinę (2 t., b. l. 21-24).
Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais L. ir S. V.. Nuo 2024 m. pavasario jų namuose gyveno jo dukterėčia R. K. su savo sugyventiniu J. J.. 2024 m. balandžio mėnesį, kada tiksliai, neprisimena, per dieną jie visi namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Jis buvo girtas. Vakare į jų namus buvo atvykę policijos pareigūnai, dėl ko jie buvo atvykę, nežino, J. J. buvo sulaikytas. Kitą dieną pas jį atvyko policijos pareigūnai ir pasiėmė jam priklausantį dviratį, sakė, kad jo dviratį J. J. metė į R. K.. Atiduodamas dviratį jis pamatė, kad yra sulankstytas jo priekinis ratas. Policininkai jam priklausantį dviratį išsivežė. Dviratį jis pirko prieš daugiau nei du metus Vokietijoje, neprisimena, kiek už jį mokėjo. Dėl dviračio sugadinimo pretenzijų J. J. neturi. Prašo dviratį jam grąžinti (2 t., b. l. 27-29).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 28 d. apie 20 val. 12 min. ekipažas A3046, kuriame dirbo Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja G. B. ir vyr. patrulis O. A., iš Alytaus OVS gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur gatvėje vyras muša moterį. Ekipažas nuvykęs į įvykio vietą nustatė, kad R. K., kuriai nustatytas 2,13 promilių girtumas, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, ant keliuko sumušė jos sugyventinis J. J., kuriam nustatytas 2,23 promilių girtumas, pargriaudamas R. K. ant žemės ir suduodamas vieną smūgį ranka į dešinės pusės veido skruostą. R. K. po suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. R. K. buvo pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Jai nustatytas kairės kojos čiurnos sumušimas, čiurnos žaizda, kojų kelių apibrozdinimai, dešinio dilbio muštinė žaizda. R. K. išleista ambulatoriniam gydymui į namus. Sulaikant J. J. jis aktyviais veiksmais priešinosi, dėl ko Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjai G. B. su dešine koja vieną kartą įspyrė į veidą. Po suduoto smūgio G. B. jautė fizinį skausmą. Lazdijų priėmimo skyriuje jai buvo nustatytas nosies sumušimas. G. B. išleista ambulatoriniam gydymui. Tarnybą tęsti gali. J. J. sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 3-10).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu užfiksuota įvykio vieta yra kiemo keliukas, esantis (duomenys neskelbtini) Apžiūrint įvykio vietą kraujo žymių bei grumtynių žymių nematyti. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos (1 t., b. l. 26-32).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu užfiksuota įvykio vieta yra gyvenamoji sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvažiavimą į sodybą pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui tirti bei nagrinėti, nefiksuota. Apžiūrint įvykio vietą prie lauko tualeto, pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui tirti bei nagrinėti, nefiksuota (1 t., b. l. 33-41).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu užfiksuota, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvė, netoli gyvenamojo namo, pažymėto Nr. 2 bei prie parduotuvės pastato, pažymėto Nr. 3. Apžiūrima vieta yra gatvė, kurios danga yra asfaltas, bei kelkraštis prie gatvės, kurio danga – žvyras susimaišęs su žemėmis. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui tirti bei nagrinėti, nefiksuota (1 t., b. l. 42-48).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas Nr. 1 yra Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio O. A. kūno kameros ,,BODY“ vaizdo įrašas ,,PSS-20240428-202210UTC+0300“. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad įrašas prasideda 2024 m. balandžio 28 d. 20:22:10 val., yra 14:11 min. trukmės. Vaizdo įraše matyti, kaip pagal iškvietimą pareigūnai atvyksta į gyvenamąją sodybą, pareigūnas O. A. pirmas įeina į gyvenamąjį namą. Matyti, kaip vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai J. J.) ateina iš kambario ir pradeda keikti policijos pareigūną necenzūriniais žodžiais. Sugniaužęs kumščius artėja link pareigūno, pareigūnas panaudoja ašarines dujas. Matyti, kad J. J. yra agresyviai nusiteikęs, šaukia, veja pareigūną iš namų, keikdamas necenzūriniais žodžiais. Namuose matosi R. K. ir jos močiutė L. V., ji bando suvaldyti įsiaudrinusį J. J., jis ją stumdo. J. J. ir toliau vartoja necenzūrinius žodžius. Pareigūnas įspėja, kad šis nusiramintų, kitaip bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas ,,tazer“. J. J. nueina į kambarį ir užsidaro kitame kambaryje, su pareigūnu bendrauja per durų tarpą. Matyti, kad kambaryje ant fotelio sėdi vyras, kuris į situaciją nereaguoja. Pareigūnas veda dialogą su J. J., bandydamas jį įkalbėti pasiduoti ir išsiaiškinti situaciją. J. J. nuolat keikia pareigūną necenzūriniais žodžiais. R. K. bando nuraminti savo sugyventinį J. J., jis ją nustumia nuo savęs, R. K. atsisėda ant lovos, pareigūno paprašyta išeina iš kambario. Pokalbio metu matosi, kad J. J. dešinėje rankoje turi peilį, pareigūnas griežtu tonu sušunka: ,,padėk peilį“. J. iš karto peilį numeta atsisukęs į kambarį, pro kurio duris jis bendrauja su pareigūnu. J. J. pradeda mėtyti nuo kambaryje stovėjusio stalo daiktus, meta vazą į sieną, nuverčia gėlę. Jam šiek tiek išėjus iš už durų, pareigūnas iššauna iš tazerio į J. J.. J. J. sušunka, trumpam sustingsta, tačiau ranka nutraukia laidus, kurių pagalba paduodamas elektros impulsas. Iš kito kambario išeina stipriai neblaivus vyras, kuris prieina prie pareigūno. Pareigūnas, ragindamas jį pasitraukti ir netrukdyti dirbti, pastumia vyrą kairia ranka, vyras eidamas atbulomis nugriūva ant stalo. J. J. toliau keikia pareigūną. J. J. pats išeina iš kambario ir pasiduoda policijos pareigūnams, jam uždedami antrankiai ir jis išvedamas iš namų. Vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrimas objektas Nr. 2 yra Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio O. A. kūno kameros ,,BODY“ vaizdo įrašas ,,PSS-20240428-203644UTC+0300“. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad įrašas prasideda 2024 m. balandžio 28 d. 20:36:44 val. ir jis yra 1:25 min. trukmės. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai išveda į lauką J. J., sodybos kieme stovi atvykę GMP medikai. Tik išėjęs į kiemą, J. J. muistydamasis nugriūva ir taip priešinasi sulaikomas. Pareigūnas nusiveda J. J. prie savo tarnybinio automobilio, kuris stovi prie gyvenamojo namo ant įvažiavimo, prie uždarytų vartų. J. toliau keikia policijos pareigūnus, muistosi, stumdosi, vengia būti sulaikomas, nevykdo pareigūnų reikalavimų nusiraminti. Iš paskos eina ir jo sugyventinė R. K., ji kalbina J. J., prašo elgtis ramiai. Pareigūnai atidaro tarnybinio automobilio duris, J. kojomis įsiremia į duris, priešinasi būti įsodinamas į tarnybinį automobilį. Girdisi kaip R. K. prašo nesispardyti. Pareigūnai paguldo J. J. ant kelio, laiko prispaudę, kad šis nusiramintų, vaizdo įrašas pasibaigia. Apžiūrimas objektas Nr. 3 yra Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio O. A. kūno kameros ,,BODY“ vaizdo įrašas ,,PSS-20240428-203820UTC+0300(1)“. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad įrašas prasideda 2024 m. balandžio 28 d. 20:38:20 val. ir jis yra 19:03 min. trukmės. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai įsodina J. J. į tarnybinį automobilį. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip pareigūnė G. B., priėjusi prie pareigūno O. A., jam pasako, kad J. J. jai įspyrė į nosį. Toliau žiūrint vaizdo įrašą tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota. Po apžiūros visi vaizdo įrašai įrašomi į CD laikmeną (1 t., b. l. 55-57).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo su priedu matyti, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas A3046-(duomenys neskelbtini)240428-203700-203929-20010400.mp4, kuris buvo užfiksuotas tarnybinio automobilio ,,VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant automobilio stogo, automobilio gale. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad vaizdas fiksuojamas nuo tarnybinio automobilio stogo, jo gale. Vaizdo įrašas be garso. Vaizdo įrašas pradedamas fiksuoti 2024 m. balandžio 28 d. 20:37 val. Matyti filmuojama (duomenys neskelbtini) gatvė. 20:37:23 val. matyti, kaip du pareigūnai O. A. ir G. B. atsiveda antrankiais surakintą J. J.. Jo rankos surakintos jam už nugaros. J. J. vedamas link tarnybinio automobilio muistosi, stumdosi su pareigūnais. Pareigūnė G. B. J. J. laiko už dešinės alkūnės (J. J. rankos surakintos), pareigūnas O. A. J. J. laiko už kairės alkūnės. Pareigūnai priveda J. J. prie tarnybinio automobilio ir mėgina jį įsodinti į laikino sulaikymo kamerą. Matyti, kad prie jų atėjusi kalba nukentėjusioji R. K.. Pareigūnė G. B. atidaro automobilio duris, tuo tarpu J. J. kišdamas kojas pareigūnui O. A. prie kojų bando jį pargriauti, aktyviai priešinasi. Matyti prie pareigūnų automobilio stovintis GMP darbuotojas. Pareigūnai bando J. J. įsodinti į tarnybinį automobilį, abu kartu suima J. J. už kojų, jį bando kelti ir sodinti, tuo metu (fiksuojamas laikas 20:37:53 val.) J. J. kairia koja įspiria pareigūnei G. B. į veidą. Spyrio metu nukentėjusioji R. K. stovi prie pat pareigūnų. Pareigūnai pargriauna J. J. ant žemės, laiko jį prispaudę, kad šis nusiramintų. Matyti šalia stovinti kita GMP darbuotoja. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai visą laiką laiko J. J. ant žemės, įrašas pasibaigia 20:39:29 val. Apžiūrint vaizdo įrašą jis buvo stabdomas ir padaryti STOP kadrai, iš kurių sudaryta fotolentelė. Vaizdo įrašas įrašomas į CD laikmeną (1 t., b. l. 58-62).
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad D. V. pateikė dviratį ,,Stevens“ (1 t., b. l. 63-70).
Iš daiktų apžiūros protokolo su priedu matyti, kad apžiūrimas objektas yra dviratis, kuris yra juodos spalvos, vyrišku rėmu su bėgiais. Ant dviračio rėmo matomas pavadinimas ,,STEVENS”. Matyti, kad dviračio priekinis ratas yra sulankstytas. Dviračio rėmas vietomis apibraižytas. Apžiūrint dviratį kitų pėdsakų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui tirti bei nagrinėti, nefiksuota (1 t., b. l. 71-76).
Iš Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui matyti, kad pareigūnė nurodė, jog 2024 m. balandžio 28 d. dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu O. A., apie 20 val. 12 min. iš Alytaus OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti (duomenys neskelbtini), kur gatvėje vyras muša moterį. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėjas A. J., kuris nurodė tikslų adresą, kuriuo nuėjo asmenys, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu kieme nieko nebuvo. Einant link gyvenamojo namo įėjimo girdėjosi triukšmas. Dėl girdimo triukšmo pabeldė į namo duris ir pabandė atidaryti namo duris. Atidarius namo duris pamatė, kaip link jų koridoriumi ateina R. K., o jai iš paskos link jų (policijos pareigūnų) bėgo J. J., kuris jų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs. J. J. pradėjo šaukti, kad jie išeitų, tačiau trumpam R. K. sulaikė J. J.. J. J. išsilaisvino ir pradėjo toliau agresyviai elgtis, eiti link jų pakeltomis rankomis. Jam O. A. davė komandą nusiraminti, nesiartinti, tačiau jis agresyviai artėjo, taip keldamas pavojų jiems, kaip policijos pareigūnams, ir kitiems įvykio dalyviams, todėl buvo panaudotos dujos. J. J. jų akivaizdoje R. K. nustūmė ant lovos. Po dujų panaudojimo J. J. užsidarė kambaryje ir toliau šaukė. Po kurio laiko J. J. išėjęs iš kambario ir toliau buvo agresyvus, mojavo rankomis, kojomis, bandė nuo stalo nuspirti vazoninę gėlę link jų. Jie perspėjo J. J., kad bus panaudotas elektros impulsinis prietaisas ,,Taser“, tačiau į komandas jis nereagavo. J. J. vėl prasidarius duris, jis dešinėje rankoje laikė peilį, todėl O. A. kelis kartus davė komandas padėti peilį, nes bus panaudojamas ,,Taser“, tačiau J. J. ir vėl užsidarė kambaryje. J. J. agresyviai išėjęs iš kambario ėjo link jų, mosikuodamas rankomis. O. A. panaudojo elektros impulsinį prietaisą ,,Taser“ su užtaisu Nr. C410CPM8X. Pataikius užtaiso strėlytei, J. J. rankomis mojuodamasis nutraukė strėlytės laidą ir iškarto užsidarė kambaryje. J. J. ir toliau šaukdamas ir būdamas agresyvus atsidaręs duris metė strėlytę į juos, tačiau nepateikė ir vėl užsidarė kambaryje. Po kurio laiko J. J. išėjo pakeltomis rankomis, jam buvo duodamos komandos nesipriešinti, klauptis ant žemės, tačiau J. J. artėjo link jų ir komandų nevykdė. Įėjus į gyvenamojo namo koridorių, prieš J. J. buvo panaudota fizinė jėga, jis buvo prispaustas prie sienos ir uždėti antrankiai. Dedant spec. priemonę – antrankius J. J. toliau standino rankas, neleido uždėti antrankių. Todėl O. A. įrėmus į nugarą elektros impulsinį prietaisą ,,Taser“ ir perspėjus, kad prietaisas bus panaudotas, J. J. leido uždėti antrankius. Uždėjus antrankius ir vedant J. J. į tarnybinį automobilį, šis nenorėdamas eiti gulėsi ant žemės. J. J. buvo pakeltas nuo žemės ir vedamas link tarnybinio automobilio ir toliau muistėsi, standino rankas. Nuvedus prie tarnybinio automobilio, ji (G. B.) atidarė laikino sulaikymo kameros duris. Abu su kolega J. J. bandė pasodinti į tarnybinį automobilį, tačiau jis priešinosi, muistėsi, bandė nustumti juos, viena koja įsirėmė į automobilio galinį bamperį. Bandant įkelti į sulaikymo kamerą, jis kita koja įsirėmė į laikino sulaikymo kameros grotas. Besistumdant ir atitraukiant J. J., atsispirdamas koja nuo laikino sulaikymo kameros grotų ir ją keldamas į viršų, jai koja pataikė į veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tada J. J. buvo pargriautas ant žemės, jam buvo duodamos komandos nusiraminti, nesipriešinti. Jam šiek tiek nurimus J. J. buvo pakeltas nuo žemės ir bandomas pasodinti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Tačiau J. J. toliau priešinosi, muistėsi, bet galiausiai buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. J. J. toliau buvo agresyvus, spardė laikino sulaikymo grotas ir vidaus sienas. J. J. nustatytas 2.33 prom. girtumas (1 t., b. l. 82-84).
Iš Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (1 t., b.l. 85-89).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2024 m. balandžio 28 d. 20.59 val. R. K. buvo nustatytas 2,17 promilių girtumas. 2024 m. balandžio 28 d. 21.39 val. J. J. buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas. Tikrinimai atlikti alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1989064 (1 t., b. l. 90-94).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 178/2024 (06) matyti, kad R. K. kairio čiurnos sąnario sumušimas, muštinė kairio čiurnos sąnario žaizda, abiejų kelių nubrozdinimai ir sumušimas, dešinio dilbio muštinė žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dėl keturių trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 98).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 168/2024 (06) matyti, kad G. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 112).
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narę – partnerė R. K. suėmęs už kaklo ją pastūmė, pargriovė ant metalo krūvos, po to suėmęs už drabužių pargriovė ant žemės, po to, pargriovęs ant žemės sudavė smūgius kumščiu į veido sritį, jai atsistojus metė į ją dviratį, taip sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą. Be to, kaltinamasis, siekdamas išvengti patalpinimo į tarnybinį automobilį stumdė ir koja spyrė į veidą policijos pareigūnei G. B., pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui, taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltę pripažino pilnai, tik dėl girtumo ne visas aplinkybes prisiminė. Kaltinamasis pripažino, kad prieš savo sugyventinę naudojo fizinį smurtą, ją stūmė ant metalo krūvos, po ko jai iš čiurnos bėgo kraujas, vėliau ją pastūmė, ji nukrito ant žolės, po to, buvo abu nukritę ant žemės. Grįžus į namus atvyko policijos pareigūnai, jis nenorėjo būti sulaikomas, užsibarikadavo kambaryje, pareigūnai naudojo tazerį, dujas. Jis taip pat priešinosi, nenorėjo būti įsodintas į automobilį, spyrė koja pareigūnui.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos draugas su kuriuo ji gyvena, prieš ją smurtavo, buvo sugriebęs už kaklo, ją kilstelėjo ir nustūmė, ji nugriuvo aukštielninka ant metalo sukrautos krūvos, susimušė kairės kojos čiurną, buvo kirtinė žaizda, bėgo kraujas. Vėliau smurtavo gatvėje sugriebęs už drabužių ją parvertė ant žemės, ji nusibrozdino dešinės kojos kelienį, po to, ją pasivijo griebė už drabužių parvertė ant keliuko, sudavė du smūgius į veidą, o po to, kai atsistojo metė į ją dviratį. Grįžus į namus, atvyko policijos pareigūnai, kaltinamasis buvo įsiutęs, pareigūnai naudojo elektros prietaisą, dujas ir tik tuomet pavyko sulaikyti kaltinamąjį. Kaltinamąjį į tarnybinį automobilį vedė pareigūnė moteris, po to, nubėgo ir kitas pareigūnas, matė, kad kaltinamasis spardė automobilio grotas, kad jo neįsodintų į automobilį. Ji buvo pristatyta į priėmimo skyrių, ten pamatė ir policijos pareigūnę, kuri buvo jų namuose, kuriai kaltinamasis besipriešindamas įspyrė į veidą.
Nukentėjusioji G. B. patvirtino, kad buvo gautas pranešimas, kad vyras muša moterį, nuvykus į įvykio vietą, kaltinamasis elgėsi agresyviai, prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos, elektros impulsinis prietaisas ,,Tazer“. Kaltinamasis buvo sulaikytas, ir siekdamas, kad nebūtų įsodintas į tarnybinį automobilį, spardė automobilio duris, grotas. Bandant kaltinamojo kojas įkišti į automobilį, kaltinamasis įspyrė jai į veidą, kaltinamajam aktyviai priešinantis, stumdantis, ji atsitrenkė į tarnybinio automobilio durų grotas, taip ji susižalojo kairės rankos žasto išorę.
Be nukentėjusiųjų R. K. ir G. B. parodymų jų parodymus patvirtina kiti liudytojai, bei įrodymai. Liudytojas O. A., policijos pareigūnas, įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir nukentėjusioji G. B.. Liudytojas A. J. patvirtino, kad pravažiuojant automobiliu pamatė ant žemės gulinčią merginą, ant kuriuos buvo užgulęs vyriškis, matėsi, kad merginos koja ties kelieniu buvo kruvina, matėsi, kad vyriškis agresyvus, jam sustojus, kaltinamasis ėjo link jo, todėl jis apie tai pranešė policijai. Liudytojas S. V. patvirtino, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, J. J. neklausė pareigūnų, priešinosi. Liudytoja L. V. patvirtino, kad R. K. šaukėsi pagalbos, atbėgusi matė, kad ši nukritusi ant metalo krūvos bei R. K. jai sakė, kad kaltinamasis ją suėmė už kaklo ir nustūmė, matė, kad jai prakirsta koja ties čiurna; vėliau matė, kai kaltinamasis smurtavo prieš R. K. ant kelio, ją pargriovė, metė į ją dviratį, R. K. pargriuvus, kaltinamasis ją užgulė. Atvykus policijos pareigūnams, kaltinamasis priešinosi sulaikomas, pareigūnai panaudojo elektros prietaisą, dujas. Liudytojas D. V. patvirtino, kad kaltinamasis buvo sulaikytas. Kaltinamojo kaltę patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Nukentėjusiosios R. K. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai - kairio čiurnos sąnario sumušimas, muštinė kairio čiurnos sąnario žaizda, abiejų kelių nubrozdinimai ir sumušimas, dešinio dilbio muštinė žaizda. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusiosios G. B. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairiame žaste. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykių aplinkybių byloje nekilo.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis J. J., smurtavo prieš savo šeimos narį – partnerę R. K., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, o būtent 2024 m. balandžio 28 d., dienos metu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje suėmęs R. K. už kaklo, ją pastūmė ir pargriovė ant metalo laužo krūvos, dėl ko R. K. krisdama susižalojo kairės kojos čiurną; 2024 m. balandžio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), suėmęs R. K. už drabužių, ją pargriovė ant žemės, dėl ko R. K. krisdama susižalojo kelius; 2024 m. balandžio 28 d. apie 20.12 val. (duomenys neskelbtini), R. K. pargriovęs ant žemės sudavė jai kumščiu du kartus į veidą, jai atsistojus į ją metė dviratį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio čiurnos sąnario sumušimo, muštinės kairio čiurnos sąnario žaizdos, abiejų kelių nubrozdinimų ir sumušimų, dešinio dilbio muštinės žaizdos.
Be to, J. J., 2024 m. balandžio 28 d. apie 20.40 val. prie gyvenamosios sodybos įvažiavimo (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai G. B., kurią, siekdamas išvengti patalpinimo į tarnybinį automobilį, stumdė, dėl ko ji kairiu žastu atsitrenkė į tarnybinio automobilio duris, bei kaire koja įspyrė G. B. į veidą, tokiais savo veiksmais pasipriešino savo pareigas einančiam valstybės tarnautojui bei panaudodamas fizinį smurtą sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairiame žaste.
Konstatuotina, kad nukentėjusiosios R. K. ir G. B. patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiosios R. K. sužalojimo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narys su kuria jis veda bendra ūkį. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios G. B. sužalojimo kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, nes kaltinamasis pasipriešino savo pareigas einančiai valstybės tarnautojai – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjai G. B., siekdamas išvengti patalpinimo į tarnybinį automobilį.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nukentėjusioji O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 9 d. dienos metu į jos namus atėjo sūnus J. J. kartu su sugyventine R. K., abu buvo blaivūs. Ji su sugyventiniu taip pat buvo blaivūs. Jos sugyventinis turėjo butelį degtinės, jie visi keturi (ji, jos sugyventinis K. V., sūnus J. J. ir jo sugyventinė R. K.) namuose, kambaryje išgėrė. Namuose buvo jos sūnus E. J., o K. J. buvo išėjęs žvejoti, kuriuo metu jis grįžo namus, ji nepastebėjo. Sūnus E. J. alkoholio su jais negėrė. Jiems begeriant vakare, kada tiksliai, nežino, jos sūnus J. J. kieme sukonfliktavo su savo sugyventine R. K., abu pradėjo bartis, kieme kilo triukšmas. Jos sūnus J. su plyta metė į duris, durų neapgadino. Tai išgirdęs į namo koridorių – verandą nuėjo jos sūnus E. J., kuris buvo blaivus, jis pradėjo J. J. raminti. Abu jie susikibo namo verandoje, ji atbėgo jų skirti ir verandoje jau pamatė ir sūnų K. J.. Visi trys jos sūnūs verandoje stumdėsi, ji bandė juos visus išskirti. Kada ji pradėjo tempti J. J. nuo kitų savo vaikų, tada J. du kartus kumščiu trenkė jai į veidą, abu kartus pataikė jai į nosį, smūgis buvo stiprus, iš karto pajautė stiprų skausmą, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kraujas bėgo labai stipriai. Kai sudavė jai du smūgius, ji pabėgo į kambarį. Paskui ją parbėgo į kambarį ir jos nepilnametis sūnus K. J., paskui juos atbėgo į kambarį J. J., jis buvo įsiutęs. Jis norėjo mušti brolį K., K. atsigulė ant lovos. Ji savo kūnu užgulė K., kad jo nesumuštų. Tada J. J. sudavė kumščiu K. į kairės kojos čiurną du kartus. J. iš kambario išėjo. Kur buvo jo sugyventinė R., ji neįsidėmėjo. J. J. buvo namo virtuvėje, ji bijojo per virtuvę išeiti į lauką, todėl ji išmušė savo kambario langą, kad galėtų išeiti į lauką su sūnumi K.. Jie su K. išbėgo iš namų ir nubėgo prie netoli esančios lentpjūvės. Ten jie susitiko E., pasirodo, E. pabėgo iš namų ir pranešė apie įvykį policijai. Jie, stovėdami prie lentpjūvės, išsikvietė pažįstamą N. B., po to pamatė atvažiuojančius policininkus, paskui jų automobilį grįžo į namus. J. J. ir jo sugyventinės R. namuose jau nebuvo. Į jų kiemą atvyko GMP automobilis ir ji buvo pristatyta į Druskininkų priėmimo skyrių, jai švietė galvą, sakė, kad nosis nėra lūžusi. Jos abu sūnūs: K. ir E. – atvažiavo iš paskos. Medikai taip pat apžiūrėjo ir jos nepilnametį sūnų K., taip pat apžiūrėjo ir E.. E. skundėsi, kad grumtynių metu susižalojo ranką. O K. buvo apžiūrėtas, kadangi brolis jį mušė. Ją išleido gydytis į namus. Jai nosis yra sutinusi, skausminga, skausmą nosyje jaučia ir dabar, smūgis buvo stiprus. Taip pat bėga sekretas su kraujo išskyromis ir dabar. Ji civilinio ieškinio dėl savo sužalimo savo sūnui J. J. nereiškia. Tačiau ji nenori ir bijo, kad jis čia lankytųsi, prašo jos sūnų J. J. įpareigoti nesilankyti jos namuose, kadangi ji jo bijo. Kas vyko tarp jos sūnaus J. J. ir jo sugyventinės R., ji nematė. Pas teismo medicinos ekspertus ji nuvyks, taip pat nuveš ir savo nepilnametį sūnų K. J.. Sūnui K. J. yra kraujosruvos, sumušimai ant kairės kojos čiurnos, jis skundėsi, kad skauda koją. Jai iš po nakties atsirado kraujosruva prie dešinės akies (3 t., b. l. 3-6).
Papildomai apklausta nukentėjusioji O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu jos sūnus J. J. išdaužė tris gyvenamojo namo verandos stiklus, stiklai nebuvo dideli. Namuose buvo atliekamų stiklų, kitas sūnus E. J. sekančią dieną sudėjo tuos stiklus, susitvarkė nieko nepirkę, panaudoję senus turimus stiklus, žalos dėl išdaužytų stiklų ji nepatyrė, savo sūnui J. dėl išdaužytų stiklų pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia (3 t., b. l. 9-11).
Nukentėjusysis K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama O., patėviu ir dviem vyresniais broliais E. ir J.. Lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokslai sekasi gerai. Vieną dieną jis su vyresniuoju broliu E. žvejojo ir išgirdo, kad jų namų kieme jo brolio J. J. sugyventinė R. rėkia. Brolis nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Kieme vyko konfliktas, jis irgi nuėjo į savo namų kiemą. Jis pamatė, kad jo abudu broliai J. ir E. yra susikibę. Jis bėgo jų skirti, beskirdamas jis pamatė, kad jo brolis J. trenkė mamai du kartus į nosį. Brolis mamai dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į nosį. Konfliktas buvo namo verandoje, visi stumdėsi, jis bandė savo brolį J. nutraukti nuo kito savo brolio E.. Jis (K. J.) bandė jį smaugti, smaugė jį stovėdamas jam už nugaros, tačiau J. jį nusimetė nuo savęs. Tada jis greitai nubėgo į savo kambarį, J. atbėgo pas jį į kambarį. Jis nugriuvo ant lovos, brolis J. norėjo jį mušti, atbėgo paskui jį ir jų mama O., ji jį užgulė, kad brolis jo nemuštų. Jo kojos buvo išlindusios, brolis J. jam trenkė vieną kartą kumščiu į kairę koją. Dėl to koja patino, jam vidutiniškai skaudėjo tą dieną ir kitos dienos pusę. Jam atrodo, kad mėlynių nebuvo. Tuo metu, kai J. jį mušė, jo kitas brolis E. pabėgo iš namų. Kai brolis J. jam sudavė smūgį kumščiu, jis iš kambario išėjo, išeidamas išmušė tris verandos stiklus. Jie su mama galvojo, kad J. yra jų namų viduje, jie bijojo per jį eiti į lauką, todėl su mama sugalvojo išmušti kambario lango stiklą ir išmušę stiklą išlipo į lauką ir pabėgo iš savo namų prie dirbtuvių, kurios yra netoli namų. Prie dirbtuvių jie rado brolį E., jis jau buvo pranešęs policijai. Pas juos atvažiavo N., jis juos paėmė iš ten, nuo dirbtuvių, labai greitai atvyko policijos pareigūnai, visi jie paskui pareigūnų automobilį nuvažiavo į sodybos kiemą. B. J. buvo rastas kaimyno name, jį policininkai išsivežė. Jie su mama buvo nuvykę pas medikus, juos abu apžiūrėjo. Medikai apžiūrėjo brolį E., jam buvo streso priepuolis (3 t., b. l. 24-27).
Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. apie 16.00 val. jo brolis J. grįžo į namus su drauge R.. Po kurio laiko jie su jo mama O. ir patėviu K. pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Jiems pradėjus gerti alkoholinius gėrimus, jis su jaunesniu broliu K. išėjo žvejoti prie ežero, kuris yra netoli namų. Apie 20 val. 40 min. jie su broliu išgirdo, kad namuose pradėjo garsiai šaukti brolio J. draugė R.. Jis parėjo namo pažiūrėti, kas vyksta. Parėjęs pamatė, kad R. sėdi apsiverkusi. Kadangi namuose buvo palikta jo garso kolonėlė, kuri jo manymu grojo per daug garsiai, jis ją išjungė ir norėjo išsinešti. Jam einant pro duris, brolis J. išsitraukęs iš kišenės kastetą pasakė, kad dabar jam bus, ir bandė jam suduoti smūgius, kurių jis išvengė. Tuo metu tarp jo ir J. įvyko susistumdymas, kurio metu jaunesnis brolis bandė atitraukti J. nuo jo ir tuo metu atbėgo mama į koridorių. Atbėgusi mama taip pat bandė atitraukti J. nuo jo. Jam atitrūkus nuo J., pamatė, kaip J. pasisuko į mamą ir jai du kartus su dešine ranka sudavė smūgius į veidą. Po šio įvykio jis išbėgo į kiemą ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, o brolis K. ir mama O. liko namuose, nes J. jiems neleido išeiti į kiemą. Kaip jam brolis K. paaiškino, jie su mama iš namų išėjo išdaužę miegamojo langą. Prie jo prisijungus broliui K. ir mamai, jie visi išėjo į netoli namų esančios lentpjūvės kiemą laukti jo draugo, kuriam jis paskambino, kad jis atvažiuotų. Atvykus policijai, jie kartu nuvyko iki namų, tačiau juose J. bei R. jau nebuvo. Visas šis konfliktas galėjo įvykti dėl patėvio K., kuris nemėgsta jo (E. J.), nes jis šiuose namuose nelabai nori ir leidžia, kad būtų geriamas alkoholis. B. J. išgėręs alkoholio visada tampa agresyvus, puola muštis ir jau ne pirmą kartą smurtauja prieš mamą, tačiau ji anksčiau niekada pas teismo medicinos ekspertus nuvykus nebuvo, nes visada J. atleisdavo (3 t., b. l. 51-55).
Iš Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gegužės 9 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, J. J., būdamas neblaivus (nustatytas 2.03 prom., neblaivumas), sudavė ranka motinai O. J. į veidą. Po suduoto smūgio O. J. jautė fizinį skausmą (2 t., b. l. 73-78).
Iš Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17584-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius. Tyrimas atliekamas dėl to, kad J. J. smurtavo prieš savo motiną O. J., suduodamas jai smūgius į nosį. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad 2024 m. gegužės 9 d. apie 20 val. 52 min. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), J. J. smurtavo prieš savo artimą giminaitį – nepilnametį brolį K. J., kuriam kumščiu sudavė du kartus į kairės kojos čiurną, tokiu būdu nukentėjusiajam K. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus kairės kojos čiurnoje (2 t., b. l. 79-82).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas vieno aukšto, kaltas žalios spalvos medinėmis lentomis, stogas dvišlaitis, dengtas šiferio danga. Į gyvenamąjį namą patenkama iš vakarinės namo pusės pro rudos spalvos medines duris. Prie patekimo į namą durų, dešinėje pusėje yra medinis langas, vieno paketo, kuris yra išdaužtas. Prie patekimo į namą, dešinėje pusėje ant žemės yra stiklo šukės. Patekus į gyvenamojo namo koridorių, koridoriaus dešinėje pusėje yra sofa-kampas, ant kurios yra matomos stiklo šukės. Kambario kairėje pusėje yra praviros baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės dešinėje pusėje yra medinės, baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į pereinamąjį kambarį. Pareinamojo kambario dešinėje pusėje prie kriauklės ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Pereinamojo kambario priekyje yra medinė, pilkos spalvos spintelė su stalviršiu, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Medinės spintelės kairėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į gyvenamojo namo kambarį, ir ant durų yra matoma raudos spalvos, galimai kraujo dėmės. Patekus į kambarį, jo priekyje dešiniau yra dvigulė lova, prie kurios ant grindų kilimo matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Ant lovos baltos spalvos paklodės yra matoma raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Kambario kairėje pusėje yra praviros baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį. Miegamojo priekyje yra juodos spalvos lova, ant kurios yra užtiesta balta paklodė. Ant lovos prie lango yra stiklo šukės. Virš lovos yra medinis, baltos spalvos, dviejų paketų langas, kurio dešinė pusė yra išdaužta. Namų aplinka netvarkinga, yra matoma grumtynių žymių (2 t., b. l. 96-114).
Iš Alytaus AVPK Lazdijų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. P. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2024 m. gegužės 9 d. dirbdamas kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiaisiais patruliais O. A. ir M. M., iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo pareigūnas gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, pasakė, kad neblaivus brolis agresyvus, puola jį ir kitus kastetu, teigia, kad medikų nereikia ir prašo paskubėti. Kiek vėliau pranešėjas dar kartą paskambino ir papildomai pranešė, kad jo brolis peiliu sužalojo vaikiną 20m., į kurią vietą, pasakyti negali, prašo paskubėti. 21 val. 21 min. nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas E. J., O. J. ir nepilnametis K. J., visi kartu gyvenantys pranešime nurodytu adresu. Visi sutikti asmenys nurodė, kad E. ir K. brolis, O. sūnus, J. J., išgėręs alkoholinių gėrimų, namuose pradėjo smurtauti: sumušė mamą, galimai peiliu sužalojo savo draugę R. K. ir dabar iš namų yra pasišalinę nežinoma kryptimi. Asmenys taip pat sakė, jog tiksliai nežino, ar R. K. yra sužalota. Apžiūrėjus aplink namą esančią teritoriją, R. K. ir J. J. nerado. E. J. nurodė, kad jie gali slėptis pas kaimyną V. V.. Nuvykus nurodytu adresu, namų durys buvo užrakintos. Apėjus aplink namą, pro langus nieko nematė, kolega O. A. buvo pastebėjęs pro viename iš langų esantį plyšį žmogaus kojas su sportiniais batais, tačiau kiek vėliau toje pačioje vietoje jokių asmenų nesimatė. Apėjus iš namo galo ir patekus į namo verandą, namų savininkas V. V. garsiai surėkė, kad duris trauktų stipriau ir jos atsidarys. Įėję į namą, užlipo į antrame aukšte esančią namo palėpę ir joje rado stovinčią R. K., kuri paaiškino, kad ji šiuose namuose yra viena be J. J., duris buvo užrakinusi ir jų neįleido, nes bijojo, kad nesugrįžtų J., nuo kurio ji pabėgo. Nulipus į pirmą namo aukštą, po lova, kurioje gulėjo V. V., gulėjo pasislėpęs J. J.. J. J. išlindus iš po lovos buvo uždėti antrankiai ir jis nuvestas iki automobilio laikino sulaikymo kameros. Kol J. J. avėsi batus ir ėjo iki automobilio, jis su R. K. bendravo gražiai, klausė jos, ar ji važiuos kartu, o ji klausė jo, kada jis grįš. R. K. paklausus, ar ji nesužalota, ji atsakė, kad ne ir niekas prieš ją fizinio smurto nenaudojo, J. su peiliu nieko nedarė, jis namuose tik langą išdaužė, taip pat R. K. nurodė, kad E. J. gali meluoti. J. J. sulaikytas teigė, kad namuose su niekuo nekonfliktavo, prieš nieką nesmurtavo. 21 val. 58 min. R. K. buvo nustatytas 1.83 prom. neblaivumas, J. J. 22.00 val. buvo nustatytas 2.03 prom. neblaivumas. Grįžus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), namuose buvo K. V., gyvenantis šiuo adresu, kuris yra O. J. gyvenimo partneris. K. V. nurodė, kad atvykę GMP medikai ir apžiūrėję O., ją nuvežė į Druskininkų ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. K. V. bendravo nenoriai, apie namuose įvykusį konfliktą pasakoti nenorėjo. Jam alkoholio kiekio matuokliu 22 val. 8 min. buvo nustatytas 2.26 promilių neblaivumas. Po medikų apžiūros O. J. grįžo namo ir paaiškino, kad jokio nosies lūžimo šiuo metu medikai nematė. Paklausus O. J. apie įvykį, ji nurodė, kad tarp jos sūnų E. ir J. įvyko susistumdymas namo koridoriuje, kurio metu ji bandė patraukti J. nuo E. ir traukiant J. jis netyčia jai alkūne pataikė į nosį, o šalimais stovėjęs sūnus E. pasakė, kad mama nustotų meluoti ir dengti J.. Paklausus E. apie įvykį, jis nurodė, kad iš pat pradžių brolis norėjo suduoti smūgius jam, tačiau jis jų išvengė ir tada prasidėjo grumtynės namo koridoriuje. Prasidėjus grumtynėms mama atbėgo iš kito kambario ir bandė atitraukti J. nuo jo. Kai E. pavyko atsitraukti nuo J., jis išėjo į kiemą, o koridoriuje likęs J., pasak E., atsisuko į mamą ir jai nieko nesakęs sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu į veidą ir pateikė į nosį. O. J. alkoholio kiekio matuokliu 23 val. 58 min. buvo nustatytas 1.35 prom. neblaivumas. Paklausus O. J., ar ji vyks pas teismo medicinos ekspertus, ji atsakė, kad tikrai ne, tačiau nurodė, kad J. J. šiuo metu ji baiminasi ir norėtų, kad jis negalėtų grįžti šiuo adresu bei artintis prie jos. Sugrįžus į Lazdijų rajono PK patalpas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, J. J. sulaikytas ir išvežtas į Kauno AVPK areštinę. J. J. atsisakė pasirašyti ant sulaikymo protokolo bei teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo, teigdamas, kad be advokato nieko nepasirašinės. J. J. taip pat IT Nr. 01-1-15975-24 yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini); nesiartinti prie jos arčiau nei 500 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; nesilankyti R. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); ir dėl kardomosios priemonės pažeidimo užregistruotas įvykis PRĮR ROIK: 0124000174689. Įvykis filmuotas Body kameromis (2 t., b. l. 121-123). ?
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 182/2024 (06) matyti, kad O. J. poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 139).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 181/2024 (06) matyti, kad K. J. odos nubrozdinimai kairės čiurnos sąnario išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 151).
Iš vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-1074matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2024 m. gegužės 10 d. 10.30 val. bendravo su K. J.. Anketoje nurodoma, kad vaikas buvo gerai nusiteikęs, bendravo noriai. K. pasakojo, kad ketvirtadienio vakare su savo broliu E. nuėjo prie ežero pažvejoti. Būdami prie ežero išgirdo triukšmą namuose. E. nuėjo namo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Vėliau nenurimus triukšmui parėjo namo ir K. ir pamatė, kad E. mušasi su vyresniu broliu J., kuris buvo išgėręs. K. bandė išskirti brolius, tačiau kliuvo ir pačiam, jam sumušė koją. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė J.. Atvykusi GMP išsivežė mamą, nes vyriausias brolis jai sulaužė nosį. Berniukas su patėviu ir jų draugu nuvažiavo į ligoninę paskui greitąją. Ligoninėje gydytojas apžiūrėjo ir K., nustatė kairės kojos sumušimą. Vaikas teigė, kad dabar kojos neskauda, tik kai pasuka, jaučiasi skausmas. Berniuko teigimu vyriausias brolis J. su jais kartu negyvena. Jis su savo drauge R. gyvena (duomenys neskelbtini), kartais ateina pas juos į svečius. Po šito įvykio vaikas pyksta ant brolio ir nenori, kad šis lankytųsi jų namuose. Vaikas pasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, reguliariai lankosi pas psichologę. Dėl hiperaktyvaus elgesio kiekvieną rytą geria vaistus. Paklausus berniuko dėl per pamokas gaunamų pastabų dėl jo elgesio, vaikas teigė, kad kartais nesusikaupia arba kiti trukdo jam susikaupti, tačiau visada stengiasi elgtis gražiai (2 t., b. l. 179-193).
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konfliktavo su nukentėjusiąja O. J. tyčia sudavė ranka nukentėjusiajai du smūgius į nosį taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Be to, kaltinamasis smurtavo prieš K. J., kumščiu kirto į kairės kojos čiurną, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai, analogiškai nusikalstamos veikos aplinkybes aiškino ir teisme, teigė kad ne viską atsimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad vyko konfliktas tarp jo ir brolio E. J., juos išskirti norėjo motina O. J. ir brolis K. J., jis ranka pataikė motinai į nosį, o po to broliui K., nuvirtusiam ant lovos, kumščiu į kojos čiurną.
Nukentėjusioji O. J. nuo pat tyrimo pradžios, nuosekliai ir vienodai aiškino, kad namo verandoje susikibo kaltinamasis su broliu E. J., ji bandė juos išskirti ir kaltinamasis jai du kartus kumščiu trenkė į veidą ir abu kartus pataikė į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio ji bėgo į kambarį, paskui ją ir atbėgo sūnus K. ir kaltinamasis. Kaltinamasis norėjo mušti K., šis atsigulė ant lovos, o ji užgulė K., kad jo nesumuštų, kaltinamasis sudavė du smūgius K. į kairės kojos čiurną. Nukentėjusysis K. J. patvirtino, kad jį motina O. J. užgulė, tuomet kaltinamasis jam sudavė smūgį kumščiu į kairę koją. Liudytojas E. J. patvirtino, kad namo verandoje vyko susistumdymas, kuriuo metu kaltinamasis sudavė du smūgius motinai O. J. į veidą, po ko jis išbėgęs į kiemą iškvietė policiją.
Be nukentėjusiųjų O. J., K. J., liudytojų E. J., jų parodymus patvirtina kiti įrodymai – specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Nukentėjusiosios O. J. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas - poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimas; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo K. J. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas - odos nubrozdinimai kairės čiurnos sąnario išoriniame paviršiuje; atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad sužalojimas padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, jų viseto pagrindu darytina išvada ir nustatyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte t. y. kad 2024 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitę ir šeimos narę – motiną O. J., kuriai kumščiu sudavė du kartus į nosį, tuo padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės dešinėje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkiai sužalojo savo motiną O. J., nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiosios O. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Be to, J. J. 2024 m. gegužės 9 d. apie 20.52 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį – nepilnametį brolį K. J., kuriam kumščiu sudavė vieną kartą į kairės kojos čiurną, tokiu būdu nukentėjusiajam K. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kairės čiurnos sąnario išoriniame paviršiuje t.y. padarė nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smūgiuodamas nukentėjusiesiems juos sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrukdymo nukentėjusiajai O. J. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam K. J.) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų; pagal baudžiamojo kodekso 286 straipsnį baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkiančia aplinkybę pripažintina, kad visas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas. Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, trys iš jų priskiriamos prie nesunkų nusikaltimą, viena prie apysunkių nusikaltimų, anksčiau teismo teistas eilę kartų, tame tarpe teistas ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus, reikšminga, kad trys nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narius. J. J. nedirbo, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (t.4, b. l. 35-70). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja - asmenybę, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų darymas neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, be to, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64-1 straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Iki šio nuosprendžio priėmimo kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas dar vienas 2024 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, netikslumų bausmės vykdymo metu, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesnėmis bausmėmis nebendrina, bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti nuosprendžių vykdymo procese.
Byloje pareikšti Vilniaus teritorinės liginių kasos civiliniai ieškiniai 144,12 Eur sumai už nukentėjusiajai G. B. (t.1, b.l.120-125) ir 108,33 Eur sumai už nukentėjusiajai O. J. (t.2, b.l.166-171) suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįsti ir visiškai tenkintini.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajai G. B. suteiktų gydymo paslaugų kaina -144,12 Eur, nukentėjusiajai O. J. suteiktų gydymo paslaugų kaina - 108,33 Eur už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiųjų sveikatai padarė kaltinamasis J. J., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 144,12 Eur už nukentėjusiosios G. B. bei 108,33 Eur už nukentėjusiosios O. J. gydymą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo K. J. atstovė pagal įstatymą O. J. pareiškė civilinį ieškininį (t.4, b.l.154-155) dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam K. J. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymūs sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimo kairės čiurnos sąnario išoriniame paviršiuje. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sužalojimą, į kaltinamojo turtinę padėtį, kad šiuo metu jis nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kad nukentėjusiojo dvasinė būklė pagerėjo, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 300,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Dėl kitų klausimų
J. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. balandžio 28 d. 20.30 val. iki 2024 m. balandžio 30 d., 14.51 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas).
Esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, numatytam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kaltinamasis yra suimtas), šioje byloje kaltinamajam teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas advokatas. Kaip matyti iš 2024 m. spalio d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 187,50 Eur (t.4, b.l.159-162). Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu atlieka bausmę kalėjime, nedirbantis, sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl R. K. sužalojimo) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį (dėl G. B. sužalojimo) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą (dėl O. J. sužalojimo) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl K. J. sužalojimo) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnių bausmių dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. (dvi dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
Priteisti iš J. J. 144,12 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus, 12 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (144,12 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš J. J. 108,33 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, 33 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (108,33 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteisti iš J. J., nukentėjusiojo K. J. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti jo atstovei pagal įstatymą O. J..
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.