Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo T. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose 2018 m. lapkričio 19 d. gautas iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų persiųstas pareiškėjo T. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Santuoka tarp pareiškėjo ir I. K.–K. buvo sudaryta 2018 m. sausio 16 d. Dėl santuokos nutraukimo sutinka abu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Santuokos nutraukimo pagrindai numatyti CK 3.49 straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad santuoka galiu būti nutraukiama: 1) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2 ) vieno sutuoktinio prašymu; 3 ) dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

Nors T. K. prašyme nėra nurodyta, kokiu konkrečiu vienu iš anksčiau nuodytų pagrindų prašoma nutraukti santuoką, tačiau teismui teikiamą procesinį dokumentą jis formuluoja kaip prašymą, jį pasirašo tik jis vienas (nepasirašo sutuoktinė I. K.- K.). Iš šių aplinkybių galima spręsti kad santuoką prašoma nutraukti vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis), kas taip pat konstatuota 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje. Jeigu santuoką būtų reikalaujama nutraukti kitu pagrindu- esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui, jį privalėtų pasirašyti ir I. K.- K., o šalys pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Be to santuoka šia tvarka galėtų būti nutraukta tik nuo santuokos sudarymo praėjus daugiau nei vieneriems metams- CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kadangi pats pareiškėjas T. K. nurodo, kad jo santuoka sudaryta 2018 m. sausio 16 d., todėl akivaizdu, kad šiuo metu, iki 2018 m. sausio 16 d., nebūtų įstatymo nustatytų pagrindų kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalis numato antrą santuokos nutraukimo galimybę- vieno sutuoktinio prašymu, pagal kurią, kaip minėta, T. K. ir kreipiasi į teismą. Šia tvarka santuoka gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo; 3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Sutuoktinio prašymas, kuris nėra grindžiamas CK 3.55 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie aukščiau minėtas sąlygas, todėl konstatuotina, kad pateiktas prašymas neatitinka CK 3.55 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad teismui savo iniciatyva patikrinus informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie T. K. teistumus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad jis teistas ir šiuo metu atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Kaip minėta įstatymas nenumato galimybės nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu CK 5.55 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį nusikaltimą.

Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad jis šiuo metu, esant anksčiau išvardintoms aplinkybėms gali reikalauti nutraukti santuoką tik dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Tokiu atveju teismui pateikiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus bendruosius (CPK 111- 114, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 382 straipsnis) reikalavimus. Toks ieškinys, šalims neturint nepilnamečių vaikų, gali būti pareiškiamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, kurią ieškovui privalu nurodyti. Gyventojų registro duomenimis jo sutuoktinė gyvenamąją vietą yra deklaravusi Jonavos rajono savivaldybėje, todėl atsakovas pateikdamas ieškinį, surašytą pagal anksčiau minėtus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nurodydamas atsakovės gyvenamąją vietą, procesinius dokumentus turėtų pateikti teismo rūmams, kurie pagal atsakovės gyvenamąją vietą yra kompetentingi nagrinėti bylą (CPK 111 straipsnio 1 dalis). Atsakovas taip pat turi teisę kreiptis ir kitus Kauno apylinkės teismo rūmus (Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių ar Jonavos) su prašymu inicijuoti teismo procesą (CPK 111 straipsnio 1 dalis), tačiau tai jo neatleidžia nuo pareigos nurodyti atsakovės gyvenamąją, o jos nežinant- paskutinę jos žinomą gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, nesant CK 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų nei vienos iš sąlygų, leidžiančių santuoką nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme pareiškėjo nurodytu pagrindu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus CK 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytai vienai iš alternatyvių sąlygų kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Sutuoktiniai taip pat turi teisę, nuo santuokos sudarymo dienos praėjus vieneriems metams kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu (CPK 539 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. K. taip pat, kaip minėta anksčiau, turi teisę kreiptis dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės.

Teismas pažymi, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti šalies advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento dalyko ir pagrindo. Civiliam procesui vesti reikalingos specialiosios teisinės žinios, kurių šalys dažnai neturi. Būtent procesinio atstovavimo institutas sudaro sąlygas, kad byloje būtų pasiekti civiliniam procesui keliami tikslai. Pareiškėjas, siekdamas tinkamo atstovavimo, dėl teisinės pagalbos, tame tarpe ir atstovavimo byloje, turi teisę kreiptis į advokatą. Taip išaiškintina, kad LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo tvarka T. K. turi teisę kreiptis ir dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo (įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290- 291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti T. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.