- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-378-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16549-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- T. Č.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė, Gitana Butrimienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo T. Č. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant įsidarbinti per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo ir tęsti darbą per visą bausmės atlikimo laikotarpį arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant tęsti darbą per visą bausmės atlikimo laikotarpį; pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės ir visiškai pridedant baudos bausmę, paskirta galutinė bausmė - 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant įsidarbinti per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo ir tęsti darbą per visą bausmės atlikimo laikotarpį arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis ir 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² straipsniu, T. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys patenkintas ir iš T. Č. (duomenys neskelbtini) priteisti 308,83 Eur, o V. Č. - 280 Eur atstovavimo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. Č. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 9 d. apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sugriebė sutuoktinei V. Č. už kairės rankos žasto ir jį suspaudė, po to, ranka sugriebė jai už kaklo ir atitraukinėdamas ranką trinktelėjo per kairės pusės lūpos kampą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas viršutinės lūpos gleivinės kairės pusės nubrozdinimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, T. Č. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir vietoje, po panaudoto smurto nukentėjusiosios V. Č. atžvilgiu, pagriebė iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, priklausantį (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė į grindis ir jį sugadino, tuo padarymas (duomenys neskelbtini) turtinę 308,83 Eur žalą.
3. Be to, T. Č. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio ,,D“ kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kieto metalo teleskopinę lazdą, kurią laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. balandžio 9 d., kol įvykio vietos apžiūros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. Č. gynėja advokatė R. Lazauskienė prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas darydamas išvadą, jog nuteistasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, rėmėsi tik nukentėjusiosios duotais paaiškinimais, visiškai nevertindamas, jog pastarosios paaiškinimai tarpusavyje prieštaravo, taip pat teismas net nebandė tirti ar aiškintis nuteistojo nurodytos gynybinės versijos. Teismas nevertino, ar nuteistojo sugriebimas nukentėjusiajai už rankų iš tiesų pastarajai sukėlė tokį skausmą, kuris ginamas baudžiamojo įstatymo. Pabrėžtina, kad nors nukentėjusioji patirtą skausmą suėmus už kairės žasto teismo posėdžio metu įvertino skalėje 8 balai iš 10 balų, pagrindo tikėti tokiais nukentėjusiosios paaiškinimais nėra, kadangi nei atvykę policijos pareigūnai, nei teismo ekspertas jokių mėlynių, paraudimų ar kitų paviršinių sužalojimų ant kairės rankos žasto nenustatė, o patiriant nukentėjusiosios nurodyto masto skausmą neabejotinai būtų likusios žymės. Be to, teismas visiškai nevertino nuteistojo duotų nuoseklių paaiškinimų, kad jis iš nukentėjusios reakcijos tikrai nesuprato, jog nukentėjusioji dėl suėmimo už rankų būtų jautusi skausmą ar kitas fizines kančias. Teismas taip pat visiškai nevertino nuteistojo gynybinės versijos, jog jis tyčia netrenkė nukentėjusiajai per lūpą ir kad sužalojimas (viršutinės lūpos gleivinės kairės pusės nubrozdinimas), sukėlęs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo atsirasti kai nukentėjusioji atsitrenkė jam į petį arba tuo metu kai nukentėjusioji kando nuteistajam. Jau net nekalbant apie tai, kad nukentėjusioji galėjo tyčia sau įsikasti. Pabrėžtina, kad specialistas nustatė nukentėjusiajai padarytą sužalojimą viršutinės lūpos gleivinės kairėje pusėje, t. y. vidinėje lūpos dalyje. Tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis neginčijo, jog nukentėjusioji įkando nuteistajam. Tačiau teismas net nesiaiškino ir neuždavė ekspertui klausimo, ar toks sužalojimas galėjo atsirasti įkandimo metu. Logiška teigti, jog jei nuteistas iš tiesų tyčia būtų trenkęs nukentėjusiajai per lūpą, sužalojimai būtų nustatyti pirmiausia ant viršutinės lūpos dalies. Tokiu būdu byloje negalima daryti įrodymais pagrįstos išvados apie priežastinį ryšį tarp nuteistojo neva padarytų veiksmų ir padarytų sužalojimų. Pabrėžtina, kad visų apklausų metu nukentėjusioji nuteistojo veiksmus ir patiriamą skausmą vertino skirtingai. Atsižvelgiant šalių konfliktiškus santykius bei į nukentėjusios duotų parodymų nenuoseklumą dėl esminių bylos aplinkybių, vien tik nukentėjusiosios duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo neabejotinai konstatuoti esant nuteistojo kaltei. Nuteistasis visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad niekada neturėjo tyčios sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar kitaip sužaloti jos organizmo vientisumą. Nuteistasis sutinka, jog šiuo metu šalių santykiai yra įtempti, tačiau nukentėjusioji yra jo dviejų vaikų mama ir jis jos nuskriausti niekada negalėtų. Teismas nevertino, jog net pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji konflikto metu jokios grėsmės savo gyvybei ir sveikatai nejautė. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad sužalojimas, sukėlęs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, būtų priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistojo veiksmais, tuo tarpu nuteistojo sugriebimas nukentėjusiajai už rankų pastarajai nesukėlė tokio skausmo ir nebuvo tiek pavojingas, kad būtų būtina taikyti kraštutinę priemonę – baudžiamąją atsakomybę.
4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas T. Č. kaltę padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat grindė išimtinai vertindamas tik nukentėjusiosios duotus paaiškinimus, visiškai nevertindamas nei nukentėjusiosios duotų parodymų nenuoseklumo, nei nuteistojo nurodytos gynybinės versijos ir objektyvių bylos duomenų, patvirtinančių nuteistojo nekaltumą. Jau net nekalbant apie tai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir sugadinto turto vertę vertino ne rinkos verte, o bendrovės balanse nurodyto turto likutine verte. Nuteistasis nuosekliai laikėsi versijos, jog jis neturėjo tyčios sugadinti telefoną, o tiesiog norėjo jį paimti iš nukentėjusios rankų, tačiau telefonas nukrito ant grindų, kurios padengtos kilimine danga, dėl ko negalėjo būti taip smarkiai apgadintas. Jo įsitikinimu pati nukentėjusioji, siekdama nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį, telefoną sudaužė. Telefonu Nr. 864017313 (IMEI352564072788259 paskutinis skambutis buvo atliktas 23:33:50, tačiau nukentėjusioji nuosekliai teigė, jog nuteistajam sudaužius telefoną jis išsijungė, juo skambinti buvo nebeįmanoma, dėl ko ji BPC skambino iš kitame telefone įdėtos SIM kortelės Nr. 862500427. Pabrėžtina, kad skambino BPC laikas buvo fiksuotas 2018 m. balandžio 9 d., 21.35 val. tokiu būdu aplinkybė, kad paskutinis skambutis telefonu Nr. 864017313 (IMEI 352564072788259 buvo atliktas 23:33:50 neginčytinai patvirtina nukentėjusiosios melagingus paaiškinimus, jog būtent nuteistasis konflikto metu ši telefoną sudaužė. Be to, teismas visiškai nevertino, kad iš pradžių nukentėjusioji teigė, jog telefoną nuteistasis sudaužė konflikto, kuris vyko hole antrame aukšte metu, ir tik vėlesniais paaiškinimais pakeitė poziciją, jog telefonas buvo sudaužytas neva nuteistajam pagriebus telefoną iš rankos ir sviedus ant grindų virtuvėje su tikslu išvengti, kad nukentėjusioji nepaskambintų policijai. Šioje dalyje pažymėtina, kad vien nukentėjusiosios nurodytas nuteistojo tikslas sudaužyti jos telefoną yra daugiau nei absurdiškas atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo puikiai žinoma, kad nukentėjusioji turi kitą veikiantį telefoną. Be to, tai nepaaiškina, kodėl nuteistasis jei ir sudaužė telefoną su tikslu sutrukdyti nukentėjusiajai paskambinti policijai, kodėl su kitu veikiančiu telefonu skambinti policijai leido ir šio telefono nesudaužė. Laikant, kad vis tik telefonas sudužo, kuomet nuteistasis tiesiog norėjo paimti jį iš nukentėjusios rankų ir telefonas nukrito ant kiliminės dangos, tokie nuteistojo veiksmai nėra baudžiamosios teisės objektas, kadangi nuteistasis neturėjo tyčios sugadinti nukentėjusiosios turtą ir nuteistajam niekaip nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad jis veikia pavojingu būdu. Taip pat teismas, nustatydamas sugadinto turto vertę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartą pabrėžta, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas sugadinto turto vertę nustatė pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą pažymą, kurioje buvo nurodyta telefono likutinė vertė, t. y. pagal daikto likutinę, o ne rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti duomenys apie realią rinkos vertę. Iš byloje pateiktų skelbiu.lt portalo išrašų matyti, jog tapataus modelio padėvėtų telefonų kaina siekia nuo 155 Eur iki 350 Eur, dėl ko nuteistasis ginčijo žalos dydį, nurodydamas, jog sugadinto turto vertė turi būti vertinama pagal mažiausią skelbiu.lt nurodytą kainą. Tuo pačiu nuteistasis pažymėjo, jog šiuo atveju telefonas buvo sugadintas, dėl ko telefono vertė apskritai negalėjo būti prilyginama tokio paties modelio panaudoto telefono kainai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad telefonas buvo sugadintas nepataisomai, kas atitinkamai dar sudarytų pagrindą mažinti sugadinto turto vertę, tačiau teismas šių nuteistojo motyvo nevertino.
4.3. Skunde taip pat teigiama, kad teleskopinė lazda priklausė ne nuteistajam, o jo sutuoktinei, ir kad jam nėra žinoma kam sutuoktinei buvo reikalinga ši lazda, tačiau galimai ji įgijo teleskopinę lazdą norėdama tyčia inkriminuoti nuteistajam atlikus nusikalstamas veikas, kurių jis nepadarė. Tačiau teismas ir vėl vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais. Negana to, nuteistojo kaltę pagrindė aplinkybe, kad teleskopinė lazda buvo rasta toje lovos pusėje, kurioje jis miega. Nors minėta aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad teleskopinė lazda priklauso nuteistajam, kadangi ir nukentėjusioji objektyviai ne tik galėjo įgyti ir laikyti lazdą būtent nuteistojo lovos pusėje, bet ir laikė, ką pagrindžia bylos duomenys, jog būtent nukentėjusioji parodė policijos pareigūnams tikslią teleskopinės lazdos buvimo vietą. Pabrėžtina, kad nuteistasis nėra teistas už jokį smurtinį ar kitą nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, yra dviejų vaikų tėvas. Nėra nė vienos priežasties, leidžiančios teigti, jog pastarasis galėjo įgyti ir laikyti ar laikė teleskopinę lazdą. Akcentuotina, kad teleskopinė lazda buvo rasta abiejų šalių gyvenamojoje vietoje. Atitinkamai objektyviai vertinant bylos duomenis teleskopinė lazda galėjo priklausyti tiek nukentėjusiajai, tiek nuteistajam, dėl ko visiškai nesuprantama, kodėl siekiant pagrįsti ar paneigti nuteistojo kaltę nuo teleskopinės lazdos nebuvo paimti pirštų antspaudai, o buvo remiamasi sutuoktinės paaiškinimais, kurie nustatytai yra prieštaraujantys ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems objektyviems byloje surinktiems duomenims. Atsižvelgiant į tai, jog teleskopinės lazdos suradimas po sutuoktinių lova nenustačius kieno iš sutuoktinių ji yra negali būti vertinamas kaip jos turėjimas su savimi turint galimybę ją panaudoti, todėl ši veika negali būti vertinama kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas. BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą, todėl T. Č. turėtų būti išteisintas dėl nešaunamojo ginklo įgijimo ir nešiojimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. Č. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
9. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. Č. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl T. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant T. Č. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
10. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad T. Č. gynėja nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei nepagrįstai pripažino T. Č. kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sutikti su tokiais apeliantės motyvais ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama T. Č. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo pateiktos versijos dėl nukentėjusiosios sužalojimo, telefono sugadinimo ir teleskopinės lazdos laikymo bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Č. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, o jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
11. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius ir nori taip elgtis.
12. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios V. Č. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2018 m. balandžio 10 d. išvada Nr. G1127/2018(02), kurioje V. Č. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, 2018 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC pateiktas 2018 m. balandžio 9 d. garso įrašas ir padaryta pokalbio stenograma, Pristatytojo asmens (T. Č.) testo alkoholiui protokolas Nr. 9496, kuriuo T. Č. nustatytas vidutinis girtumas, Draeger Alcotest 7510 parodymai, kuriais nustatyta, kad 2018 m. balandžio 9 d. 23.20 val. V. Č. buvo blaivi, neabejotinai patvirtina, kad T. Č. smurtaudamas sutuoktinės atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. Č. sveikatą.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. Č. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, be to, byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusioji siekia melagingai apkaltinti T. Č. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu ir jį apkalbėti. Nors tarp nuteistojo T. Č. ir nukentėjusiosios V. Č. vyksta konfliktai, tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos pagrindžia kitų byloje surinktų anksčiau paminėtų įrodymų visetas. Aukštesniojo teismo nuomone, T. Č., sugriebdamas sutuoktinei V. Č. už kairės rankos žasto ir jį suspausdamas po to, ranka sugriebdamas jai už kaklo ir trinktelėdamas per kairės pusės lūpos kampą, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir galimai sužalos, tačiau vis tiek pasirinko taip veikti, todėl laikytina, kad jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Manytina, kad tokie T. Č. smurtiniai veiksmai, suvokiant tokių veiksmų pasekmes, ir buvo jo pasirinktas veikimo būdas, kas ir patvirtina būtinąją nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltės formą. Nuteistojo gynėjos argumentas, kad nuteistojo sugriebimas nukentėjusiajai už rankų pastarajai nesukėlė tokio skausmo ir nebuvo tiek pavojingas, kad būtų būtina taikyti kraštutinę priemonę – baudžiamąją atsakomybę, yra atmetamas, kadangi nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi laikyti, kad nuteistojo veiksmai nebuvo pavojingi baudžiamąja prasme, yra nepagrįstas.
14. BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Iš bylos duomenų matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“, kurį sugadino T. Č., priklauso (duomenys neskelbtini).
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veiksmai nėra baudžiamosios teisės objektas, kadangi jis neturėjo tyčios sugadinti nukentėjusiosios turtą ir nuteistajam niekaip nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad jis veikia pavojingu būdu. Tačiau nukentėjusioji V. Č. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad būtent T. Č. sugriebęs telefoną trenkė jį žemėn ir sudaužė. Kaip jau buvo minėta, nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių šiais parodymais abejoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. Č. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis 1,80 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 182), jis elgėsi agresyviai, naudojo smurtą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusioji siekia melagingai apkaltinti T. Č. telefono sugadinimu.
16. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje buvo pateikti duomenys apie realią telefono rinkos vertę, jog tapataus modelio padėvėtų telefonų kaina siekia nuo 155 Eur iki 350 Eur, dėl ko nuteistasis ginčijo žalos dydį, nurodydamas, jog sugadinto turto vertė turi būti vertinama pagal mažiausią skelbiu.lt nurodytą kainą. Tuo pačiu nuteistasis pažymėjo, jog šiuo atveju telefonas buvo sugadintas, dėl ko telefono vertė apskritai negalėjo būti prilyginama tokio paties modelio panaudoto telefono kainai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad telefonas buvo sugadintas nepataisomai. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad priteista 308,83 Eur suma turtinei žalai už sugadintą telefoną atlyginti patenka į apeliantės nurodomas telefono rinkos vertės ribas, nėra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga, todėl šioje dalyje laikyti, jog teismas priteisė neteisingą neturtinės žalos dydį, objektyvaus pagrindo taip pat nėra. Iš 2018 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 53–58) matyti, kad telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“ dužęs daugelyje vietų, linkusi kraštinė jo dalis, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. Č. sudaužytas telefonas turi likutinę vertę, todėl tai laikytina tik apeliantės prielaida, siekiant sumažinti priteistos žalos dydį.
17. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2018 m. balandžio 17 d. specialisto išvada Nr. 20-IS1-495, nustatyta, kad tikri pateikta kieto metalo lazda yra D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas. Tirti pateikta kieto metalo teleskopinė lazda yra smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltais nešaunamasis ginklas. Kieto metalo teleskopinė lazda yra savadarbė pagaminta naudojant pramoninius įrenginius (t. 1, b. l. 39, 40). Apeliantė teigia, kad minėto dispozicijoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo laikymą, todėl T. Č. turėtų būti išteisintas dėl nešaunamojo ginklo įgijimo ir nešiojimo. Tačiau, kaip matyti iš teismo nuosprendžio. T. Č. nuteistas ne už nešaunamojo ginklo laikymą, o už neteisėtą jo įgijimą, todėl apeliantės argumentas šioje dalyje taip pat laikytinas nepagrįstu. Teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistojo gynėjos argumentu, kad nešaunamasis ginklas priklausė jo sutuoktinei V. Č., kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš BPC pateikto įrašo stenogramos matyti, jog BPC darbuotojai paklausus apie turimus ginklus, nukentėjusioji jau tuomet pasakė, kad kaltinamasis turi ginklą – „metalo gabalą“. Atvykus policijos pareigūnams į jų namus, nukentėjusioji nurodė šio ginklo buvimo vietą. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad kaltinamasis miega kairėje lovos pusėje, tai yra toje pusėje, kur ir buvo rasta metalinė lazda, ir nors vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad teleskopinė lazda priklauso T. Č., tačiau šią aplinkybę patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymai minėtoje BPC įrašo stenogramoje.
18. Byloje neginčytinai nustačius, kad T. Č. 2018 m. balandžio 9 d. apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sukeldamas V. Č. fizinį skausmą ir padarydamas viršutinės lūpos gleivinės kairės pusės nubrozdinimą, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, po panaudoto smurto nukentėjusiosios V. Č. atžvilgiu pagriebė iš V. Č. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6 Edge“, priklausantį (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė jį į grindis ir jį sugadino, taip pat neteisėtai įgijo smogiamojo – trupinamojo poveikio D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – kieto metalo teleskopinę lazdą, jo veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 258 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuotos teisingai.
19. Skirdamas nuteistajam T. Č. bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai nuteistajam skyrė bausmes – laisvės apribojimus, bausmės dydžius pagrįstai parinko sankcijos ribose, mažesnės nei jų vidurkis, o baudos dydį pagrįstai parinko BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto ribose, artimą jos minimaliam dydžiui už baudžiamąjį nusižengimą. Nuteistojo T. Č. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
20. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas T. Č. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.
21. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo T. Č. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės apeliacinį skundą atmesti.