Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-238/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
1-73-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07919-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Jelena Smirnova
Kategorijos
(S)
Baudžiamoji byla Nr.1-73-238/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07919-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3.; 1.1.7.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,sekretoriaujant Dianai Vorvul, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorams Auksei Lipkevičienei, Virginijui Mizarui,nukentėjusiajam A. G.,kaltinamajai R. J., jos gynėjai advokatei Jelenai Smirnovai,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018-02-15 apie 20 val. savo ir A. G. gyvenamojoje vietoje – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su šeimos nariu sugyventiniu A. G., tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventiniui A. G. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė nukentėjusiajam krūtinės kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą su širdies pažeidimu, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio A. G. sveikatą. Taip R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

R. J. kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte (sunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui A. G.) patvirtinamas baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji R. J. prisipažino kalta iš dalies. Nurodė, kad ji galimai peiliu sužalojo A. G., tačiau tai padarė gindamasi nuo jo puolimo. Paaiškino, kad 2018 m. vasario 15 d. ji, A. G., draugai gėrė alų. Vakare A. G. nuėjo pas kaimyną J. P., ten gėrė alų. Ten nuėjo ir ji (kaltinamoji). Sužinojo, kad A. G. išleido pinigus alaus pirkimui, todėl supyko, jį paliko, grįžo į butą, užsitrenkė durys. Po kiek laiko A. G. grįžo, negalėjo atidaryti durų, nes jos sunkiai atsidaro, laužė duris, koliojosi necenzūriniais žodžiais, buvo agresyvus, išlaužė duris. Ji labai išsigando, o A. G. sudavė ranka jai smūgį į galvą, abu susigrūmė. Kaip dūrė peiliu nepamena. Tačiau pamena, kad iš nukentėjusiojo kūno ištraukė peilį, A. G. pasodino ant fotelio, užspaudė žaizdą, ragino kviesti greitąją pagalbą. Iki 2018 m. vasario 15 d. konflikto, A. G. buvo sveikas, nesužalotas. Su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu. Dėl nusikalstamų veiksmų gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, abu susitaikė, bendrauja, nukentėjusysis jai atleido, pretenzijų jai neturi. Būdama blaivi nebūtų panaudojusi peilio ir atlikusi tų veiksmų, kuriuos atliko įvykio metu prieš nukentėjusįjį. Konfliktui įtakos turėjo jų abiejų girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiojo A. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes nukentėjusysis A. G. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus nukentėjusysis A. G. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patikslino, kad 2018-02-17 apklausos metu sveikatos būklė buvo bloga, todėl nurodė ne visas įvykio aplinkybes. Vėliau ir papildomai apklaustas 2018-02-23 įvykio aplinkybes nurodė tiksliau, nes jas geriau atsiminė ir geresnė sveikatos būklė tai leido padaryti. Nurodė, kad jam būnant gydymo įstaigoje, kaltinamoji R. J. jį lankė, atsiprašė už įvykdytus veiksmus prieš jį. Nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-17 apklaustas liudytoju A. G. paaiškino, kad šiuo metu jo savijauta atsižvelgiant į sveikatos būklę yra gana gera. Jis orientuojasi laike ir erdvėje, sutinka papasakoti, ką prisimena. Tačiau jis nori pasakyti, kad neprisimena nei kaip, nei kur buvo sužalotas. Jis tik prisimena jausmą - karštį ir viskas, atsimena, kad po to buvo pristatytas į Kauno klinikas, nepamena kaip vežė į klinikas. Apie pusę metų gyvena jam priklausančiame bute adresu, nurodytu pažymoje apie anketinius duomenis. Butas yra vieno kambario. Tiksliau apie pusę metų gyvena su savo sugyventine R. J.. Su R. gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Su R. jo santykiai pastaruoju metu geri. Ankščiau 2017 metais jis buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jam paskirta bausmė, žymėtis probacijoje iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Tačiau po šio įvykio su R. susitaikė ir toliau gyveno kartu. Nuo to įvykio iki 2018-02-15 su R. nesipyko, nesibarė, nekonfliktavo. Viskas vyko normaliai. Kas įvyko 2018-02-15, nepamena. Pamena, kad 2018-02-15 dienos metu, valandos nepamena, kartu su R. ėjo pas kažkokį draugą (duomenys neskelbtini), tačiau pas kokį draugą ėjo, nepamena. Prisimena, kad galimai ėjo pas jo draugą H., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas H., kiek pamena, ėjo pėsčiomis, nevažiavo, bet gali dėl to klysti, nes aplinkybių neprisimena. Pas H. su R. ėjo jau būdami išgėrę. Prieš tai su R. namuose gėrė alų. Kiek išgėrė, nepamena. Pas H. gėrė alų. Alaus nusipirko su R. eidami pas H., galbūt PC „IKI“, jei neklysta. Kiek laiko pabuvo pas H., nepamena. Jokių konfliktų, kol buvo pas H., nevyko. Ar pas H. namuose tuo metu buvo dar kas nors, nepamena. Neatsimena, kaip iš H. išėjo ir atsidūrė namuose. Visiškai nieko nepamena dėl buvusio girtumo. Kaip sakė, vienu momentu tik pajuto šilumą ir skausmą pilvo srityje ir prarado sąmonę. Atsigavo tik ligoninėje po operacijos. Nežino, kokiu įrankiu buvo sužalotas. Nepamena, kas jo sužalojimo metu buvo kartu su juo, nepamena, kada atvyko GMP ir policija. Ką įvykio metu vilkėjo gerai nepamena. Pamena vilkėjo žieminius kedus, šviesias sportines kelnes, juodą striukę, kažkokį melsvą ar pilkšvą bliuzoną, juodą liemenę. R. vilkėjo megztuką ir kelnes. Ar 2018-02-15 į jo namus buvo kas nors atėję, kokie kaimynai, draugai ar pažįstami, nepamena. Nepamena net, ar jis pats GMP buvo išvežtas iš savo namų ir kas iškvietė GMP. Jis anksčiau jokių grasinimų jį sumušti ar sužaloti nėra sulaukęs iš jokių asmenų, iš R. taip pat. Jokios agresijos prieš jį R. niekada nerodė. Iki to momento, kai pajuto skausmą ir šilumą pilve – 2018-02-15, buvo sveikas ir nesužalotas. Tik po operacijos atsigavęs Klinikose sužinojo, kad jam buvo įdurta vieną kartą ir sužalota širdis. Jis pats niekam pretenzijų dėl savo sužalojimo neturi. (1 t., 30-34 b. l.)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-23 papildomai apklaustas liudytoju A. G. paaiškino, kad jis prisimena, jog prieš kelias dienas pas jį buvo atvažiavusi kita tyrėja iš policijos, tačiau ką su ja kalbėjo neprisimena. Tuo metu buvo tik perkeltas iš reanimacijos į palatą, todėl ir visų aplinkybių neprisiminė. Šiuo metu jaučiasi daug geriau ir apie įvykį daug daugiau prisimena ir gali papasakoti. Šiuo metu yra gydomas LSMUL Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriuje. Šiame skyriuje guli nuo 2018-02-17 dienos, prieš tai dvi dienas gulėjo reanimacijoje. Yra gydomas dėl to, kad jo sugyventinė R. J. dūrė jam tiesiai į širdį ir ją perdūrė. R. J. yra jo sugyventinė. Su R. gyvena maždaug nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Gyveno pas jį namuose, kartu vedė bendrą ūkį, kartu valgė, miegojo, pinigai taip pat buvo bendri. Buvo sugyventiniai. Per šį laikotarpį buvo visko. Buvo kaip sutardavo labai gražiai, buvo ir konfliktų. Tie konfliktai visada kildavo būtent dėl R.. Konfliktų pagrindinė priežastis buvo R. gėrimas. Kai R. negerdavo, viskas būdavo labai gerai, o kai išgerdavo, viskas pasikeisdavo. O gerdavo R. tikrai dažnai, jeigu kažkas ateidavo pas jį į svečius, tai ji visada prisistatydavo kartu išgerti. Progos išgerti R. tikrai neatsisakydavo. Taip buvo ir tą dieną. 2018-02-15 jis su R. atsikėlė apie 8 val. ryto. Kartu atsigėrė kavos, pavalgė ir pan. Viskas tarp jų su R. buvo labai gerai, jie gražiai sutarė, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Po to maždaug apie 16 val. (tiksliai laiko tikrai neprisimena, galėjo būti ir anksčiau) pas juos į namus atvažiavo jos draugas R. M.. Šiek tiek su R. ir R. pasėdėjo pas juos namuose ir išgėrė alaus. Alaus atsivežė R., jis atvežė du litrus silpno alaus, o jai atvežė stipresnio alaus. Tada pas juos į namus atvažiavo dar R. (jo pavardės nežino). Vėl visi šiek tiek pabuvo pas juos namuose, kai arba R., arba jai paskambino draugas H. R.. H. pakvietė juos visus atvažiuoti pas jį į svečius valgyti blynų. Jie su šiuo pasiūlymu sutiko. Tada jį, R. ir R., R. nuvežė iki parduotuvės „IKI“ (adreso nežino, bet ji yra (duomenys neskelbtini)). Į parduotuvę nuėjo tik jis ir R.. R. ir R. liko laukti automobilyje. Parduotuvėje R. nupirko 4 arba 5 butelius alaus, po 1 litrą talpos. Kokio alaus pirko, neprisimena. Po to visi nuvažiavo pas H.. Pas H. visi pradėjo gerti alų, pavalgė blynų. Labai greitai atėjo H. mama, iš kurios elgesio suprato, kad jiems reikia iš ten važiuoti. Nebuvo taip, kad H. mama juos su šluota išvarytų, tiesiog ji pradėjo pykti, kad jie geria, todėl jie iš ten išvažiavo. Nusprendė, kad visi grįš atgal pas jį. Vėl jį, R. ir R. parvežė R. iki jo namų. H. liko namuose, pas juos į namus jis nevažiavo. Atgal pas juos į namus jie grįžo maždaug apie 19 val. (tiksliai laiko nežino). Kiek prisimena, R. su R. trumpam užėjo į jo butą, kur R. kažkiek išgėrė alaus ir labai greitai išvažiavo namo. Namuose liko tik jis ir R.. Iki šio laiko tarp jo ir R. nebuvo jokių konfliktų. Dėl išgerto alkoholio jis dar girtas tikrai nebuvo, bet apsvaigęs jau tikrai jautėsi. R. jau buvo tikrai girta, ji gėrė lygiai tiek pat, kiek ir vyrai. O moterims juk daug mažiau reikia. Jis tą dieną buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos megztiniu su raštais bei juodos spalvos kelnėmis. R. buvo apsirengusi lyg tai rausvos spalvos megztiniu bei mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Nuo tada kai išvažiavo R. su R., jis beveik nieko neprisimena. Neprisimena ką jis po to veikė. Kažkiek aplinkybių prisimena, bet jas prisimena kaip per miglą. Kiek prisimena pabandys papasakoti. Kai išvažiavo R. su R., jis su R. lyg tai dar kažkiek išgėrė to alaus. Tačiau jis neprisimena, kad tarp jo ir R. būtų kilęs koks nors konfliktas. Jeigu ir kilo koks nors konfliktas, tai jį sukėlė tikrai ne jis, o R.. Konfliktas kilti negalėjo ir dėl to, kad jis su R. visą tą dieną sutarė labai gerai. Nebuvo dėl ko jiems pyktis. Jis agresyvus tikrai nebuvo, R. tikrai nemušė, kadangi jos mušti ir negalėjo. Negalėjo mušti R. dėl to, kad tarp jų buvo vienas konfliktas lyg tai 2017 m. spalio arba lapkričio mėnesį, ir jis už tai buvo nuteistas. To konflikto metu jis R. trenkė vieną kartą per šoną. Nuo to karto jis tikrai R. daugiau nebuvo lietęs ir jos tikrai nemušė. Tiesiog po teismo padarė išvadas ir daugiau tokių klaidų nekartos. O R. priešingai, kai tik išgerdavo tapdavo agresyvi. Yra ir prieš šitą įvykį bandžiusi jį mušti, bet jis dėl tų kartų neturi jai jokių pretenzijų. Dėl šių senų konfliktų jie seniai yra viską išsisprendę ir išsiaiškinę. Taigi 2018-02-15 dieną jis prisimena, kad mato, kaip kaimynas J. P. yra pas jį bute. Tačiau neprisimena, ar J. atėjo jau prieš tai ir jie išgėrė kartu alaus, ar jis atbėgo tik tada kai R. jam įdūrė. Taip pat neprisimena, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taip pat per miglą prisimena, kad R. įdūrė jam stovint kambaryje. Tačiau, nei kada R. dūrė, nei kurioje konkrečioje vietoje esant jam dūrė, nei dėl ko dūrė, neprisimena. Jis neprisimena, kad jis R. kažką būtų prieš tai pasakęs ar tuo labiau padaręs, dėl ko ji jam dūrė. Taip tikrai negalėjo būti. Taip pat neprisimena, kad ir ji jam būtų kažką pasakiusi ir po to durtų. Nors atsimena viską labai miglotai, bet mano, kad R. jam dūrė iš niekur nieko. Jis tikrai nesitikėjo, kad R. taip padarys. Jeigu būtų tikėjęs, būtų tikrai atėmęs tą peilį iš R.. Tikrai prisimena, kad kambaryje ant stalo galėjo būti likęs peilis. Tas peilis buvo virtuvinis, su juoda plastikine rankena. Peilio ilgis galėjo būti apie 30 cm ilgio, o plotis apie 1,5 cm. Peilis buvo likęs ant stalo dėl to, kad R. kai atvažiavo atsivežė rūkytos žuvies ir ją pjaustė ant lentelės kambaryje. Tas peilis ir lentelė galėjo būti ir likę kambaryje ant stalo, nes jie visi labai greitai išvažiavo pas H. ir kambario nesutvarkė. Todėl mano, kad R. galėjo paimti būtent tą peilį nuo stalo ir jam įdurti. Nors tiksliai neprisimena, kad jam įdūrė būtent R., bet tikrai žino, kad daugiau niekas jam įdurti negalėjo. Nieko namuose nebuvo ir apskritai jis jokių priešų neturi, kurie galėtų jam kažką blogo padaryti. O R. peilį griebia ne pirmą kartą. R. yra kelis kartus pagriebusi peilį ir jį gąsdino, kad ji sau kažką pasidarys. Jis neleido jai nieko pasidaryti ir visada atimdavo iš jos rankų peilį. Tai galėjo būti maždaug jų santykių pradžioje, bet tiksliau laiko įvardinti negali. Jam su peiliu R. nebuvo grasinusi. Jo asmeninė nuomone dėl to kas įvyko - kaltas alkoholis. Tikrai R. tą dieną gėrė daug ir buvo girta, o kai būna girta ji tampa agresyvi. Tai mano, jai kažkas „susisuko“, ji paėmė nuo stalo peilį ir jam įdūrė tiesiai į širdį. Kaip R. sugebėjo taip tiesiai pataikyti į širdį, jam irgi nesuvokiama. Prisimena tik tiek, kad jį pradėjo pilti karštis, o kas vyko toliau nieko neprisimena. Jis neprisimena nei kaip jį išvežė iš namų, nei kaip vežė jį automobilyje, nei kaip atvežė į ligoninę. Visiškai nieko neprisimena. Jis atsibudo tik gulėdamas reanimacijos palatoje. Tikrai R. neatleis, daugiau su R. negyvens, nenori turėti su ja jokių reikalų. R. dūrė jam tiesiai į širdį ir ją perdūrė, ne šiaip pliaukštelėjo per veidą. Gydytojai jam sako, kad jis yra antrą kartą gimęs, kad liko gyvas po tokio sužalojimo. Jam jau ir dabar yra padarytos dvi širdies operacijos, taip pat planuojama daryti dar ir trečią operaciją. Trečia operacija reikalinga, kadangi nedirba vienas širdies vožtuvas. Daugiau aplinkybių apie savo sužalojimą jis nežino, tų medicininių terminų nesupranta. Jam išaiškintos jo, kaip nukentėjusiojo teisės, taip pat išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu civilinio ieškinio nereikš, bet tyrimo metu tikrai jį pareikš, nes jau ir šiuo metu turėjo didelių išlaidų. Šiuo metu daugiau papildymų neturi, jeigu prisimins patį įvykį, kurio metu R. jį sužalojo, tikrai pats informuos tyrėją ir galės apie tai papasakoti. (1 t., 35-38 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. P. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas J. P. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas J. P. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad konfliktas tarp R. J. ir A. G. kilo dėl pinigų ir girtavimo, kaltinamoji priekaištavo nukentėjusiajam. Įvykio metu R. J. paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą peiliu dūrė A. G. į priekinės kūno dalies šoną, jį sužalojo, bėgo kraujas. Įvykio metu A. G. prieš R. J. nesmurtavo, jo veiksmai buvo ramūs, neagresyvūs, kaltinamajai jokios grėsmės iš nukentėjusiojo nebuvo. Jis (J. P.) kvietė greitąją medicinos pagalbą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-16 apklaustas liudytoju J. P. paaiškino, kad jis gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu. Tame pačiame name tik kitame bute gyvena A. G.. Su A. jie yra geri draugai, bendrauja praktiškai nuo gimimo. Maždaug prieš pusę metų (tikslios datos neprisimena) pas A. atsikraustė gyventi R. (J.). Taigi maždaug apie pusę metų A. ir R. gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį, jie yra sugyventiniai. R. su A. visada sutardavo gerai, jis nėra girdėjęs, kad tarp jų būtų buvę kokių nors konfliktų. 2018-02-15 maždaug nuo 18 val. iki 19 val. pas jį į butą atėjo A.. A. buvo išgėręs, bet girtas dar nebuvo. Atėjęs A. jo paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų 2 butelius alaus. A. jam padavė 2 eurus ir jis nuėjo į šalia esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nupirko 2 butelius 1 litro talpos buteliuose alaus „Šnekorių“, 7,5% stiprumo. Į parduotuvę ėjo vienas. Kai grįžo iš parduotuvės namo laiptinėje sutiko A.. A. jam pasakė, kad R. užsirakino bute iš vidaus ir tada paprašė duoti jam laužtuvą. Jis nuėjo į savo namus, paėmė laužtuvą ir jį padavė A.. Jis nematė, ką su tuo laužtuvu darė A., nes jį padavęs grįžo į savo kambarį. Girdėjo, kad A. būdamas prie savo buto garsiai rėkė, jis sakė: įleisk. A. parėkavo apie 2 minutes ir tada pati R. atrakino buto duris. Tai žino, nes buto durys neišlaužtos, o atrakintos. Kai R. atrakino buto duris pas jį vėl atėjo A. ir pakvietė ateiti pas jį išgerti nupirktą alų. Jis taip ir padarė. Bute pas A. jie trise gėrė alų. Tiek jis, tiek A. ir R. gėrė po lygiai, gėrė iš molinio puoduko (visi iš vieno). Kai jis atėjo R. jau buvo girta. Bute pas juos yra vienas kambarys ir virtuvėlė. Jie gėrė tame kambaryje. Tame kambaryje yra dvi lovos ir du foteliai. Jis sėdėjo ant fotelio, kuris yra prie virtuvės durų, A. su R. sėdėjo priešais jį ant lovos. Stalas stovėjo tarp fotelio ir lovos. Jiems geriant R. pradėjo A. priekaištauti, kad jis geria už jos pinigus. R. sakė maždaug taip: „aš dirbu, o tu vis prageri visus pinigus“. Kai visi trys išgėrė vieną butelį alaus, o po to ir antro butelio maždaug pusę, R. dar labiau susinervino, vėl papriekaištavo A., kodėl jis geria už jos pinigus, ir paėmusi ant stalo gulintį peilį vieną kartą dūrė A. į pilvo dešinę pusę. Viskas truko sekundę. Peilis gulėjo ant stalo, kadangi prieš tai jie abu pjaustė maistą. Tas peilis buvo maždaug 30 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio. Peilio geležtė metalinė, o rankena plastikinė, lyg tai juodos spalvos. R. dūrė A. iš niekur nieko, jis jos neprovokavo. R. sėdėjo ant lovos, o A. sėdėjo šalia jos, jai iš kairės pusės, dėl to ji ir dūrė į dešinę pusę. Vieną kartą įdūrusi R. ištraukė iš A. kūno peilį ir peilį numetė ant stalo. Jis tuo metu išbėgo iš buto ir nubėgo pas šalia gyvenančią A. tetą J. P., kuriai pasakė, kas atsitiko. Tada iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie situaciją. Kai paskambino, ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasitikti spec. tarnybų. Pirmiausia atvažiavo policija, o po to ir greitoji medicinos pagalba. Policija sulaikė R., o A. išsivežė greitoji. A. sąmonės neprarado, dar jį išvežant greitajai, jam pasakė, kad nueitų pasiimti tą butelį alaus ir jį išgertų. Jis taip ir padarė. Kai įvyko konfliktas kambaryje buvo tik jie trys. Kurie kaimynai tuo metu buvo namuose ir galėjo girdėti konfliktą, nežino. Nežino, dėl ko R. taip padarė. Jie kartu gėrė ne pirmą kartą, bet nieko panašaus niekada nebuvo. Šiaip R. yra normali moteris, niekada agresyvi nebūdavo. Jis pats nesupranta, kas jai atsitiko, gal tiesiog pergėrė alkoholio. R. buvo tikrai normaliai išgėrusi, bet susikalbėti su ja dar buvo įmanoma. (1 t., 80-82 b. l.)

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2018-02-28 protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. P., atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2018-02-15 apie 8 arba pusę 9 vakare pas jį atėjo kaimynas A. G. ir paprašė, kad jis nueitų nupirkti alaus. Tada jis vienas nuėjo į parduotuvę „Era“, esančią prie jo namų, kitoje gatvės pusėje, parduotuvėje nusipirko dvi „pūsles“ alaus. Jis grįžo į savo namus ir juose kartu su kaimynu A. G. pradėjo gerti alų. Pas jį į namus atbėgo A. sugyventinė R. (pavardės nežino) ir pasakė: „kodėl už mano pinigus geri ir dar kaimyną vaišini ?“ ir tada prasidėjo barniai. Paskui jie nusileido pas jį į kambarį, į A. butą. Tada paskui liudytoją J. P. einama į (duomenys neskelbtini) namo vidų. Įėjęs į šio namo laiptinę liudytojas J. P. parodė į medinius rudos spalvos laiptus ir pasakė, kad jie nusileido šiais laiptais ir nuėjo pas A. į butą. Liudytojas J. P. parodė, kad A. G. buto adresas – (duomenys neskelbtini). Paskui liudytoją pro rudos spalvos duris patenkama į nurodytą butą. Bute yra virtuvė, kurią praeina ir atsiduria kambaryje. Liudytojas J. P. parodė, kad sėdėjo šiame kambaryje ir gėrė alų. Liudytojas J. P. parodė, kad jis sėdėjo kambaryje ant lovos, kuri yra tik įėjus į kambarį dešinėje pusėje, A. sėdėjo priešais jį, kitoje pusėje ant žalios spalvos fotelio, o A. sugyventinė R. sėdėjo šalia jo, jam iš dešinės pusės. Liudytojas J. P. parodė, kad A. sėdėjo maždaug per tų fotelių vidurį, o R. sėdėjo prie jo, iš krašto, arčiau sekcijos. Tada liudytojas J. P. parodė, kad ant stalo buvo alaus ir peilis. Liudytojas J. P. parodė, kad kai jie atėjo pas A. į butą, R. buvo užsidariusi ir užsirakinusi namų duris ir A. negalėjo įeiti į kambarį. Tada A. pradėjo daužyti tas duris, jis nežino gal R. miegojo, gal ką, bet durų iš karto ji neatidarė. Po to R. tas duris atidarė. A. dar bandė laužti tas duris, buvo iš jo pasiskolinęs laužtuvą, bet jų neišlaužė. A. atėjo iš jo pasiskolinti laužtuvą, bet jis nematė, kaip A. laužė tas duris. Po to pati R. atrakino A. duris. Tada jis atėjo vakaroti pas A. į namus. Jis sėdėjo ant lovos, kuri yra tik įėjus į kambarį dešinėje pusėje, R. ir A. sėdėjo ant žalios spalvos fotelių, esančių priešais lovą, ant kurios sėdėjo jis. Tarp jų dar stovėjo stalas. Ant stalo buvo peilis. Jie kambaryje gėrė alų „Šnekorius“, 2 butelius po 0,7 litro talpos. Viso šio alaus jie neišgėrė, išgėrė 1 „pūslę“ alaus. Tada jie visi trys sėdėjo kambaryje ir R. su A. susiginčijo. Susiginčijo dėl to, kad R. pasakė, kad A. geria už jos pinigus. A. į šiuos R. žodžius jai atsakė: „tau gaila ?“ Tada prasidėjo visas tas barnis. To barnio metu R. paėmė peilį, kuris gulėjo ant stalo krašto, visai šalia R.. Peilis buvo su juoda rankena, apie 30 cm ilgio ir plius dar rankenos ilgis. R. su savo dešine ranka paėmė už peilio ir vieną kartą dūrė A. į maždaug pilvo dešinę pusę. Po šio dūrio R. nieko nedarė, nieko nesakė, tik sėdėjo pasimetusi. Tada jis paėmė iš virtuvės rankšluostį ir jį padavė A., kad jis galėtų užsidengti žaizdą ir paskambino numeriu 112. Rankšluostį padavė pačiam A. į rankas, kad jis laikytų užspaudęs žaizdą. Buvo momentas kuomet A. prarado sąmonę, bet po to atsipeikėjo ir jis jam padavė tą rankšluostį. A. praradęs sąmonę net minutės nebuvo, labai greitai atsigavo. Tada jis paskambino numeriu 112 ir išėjo iš A. buto, pasitikti pagalbos. Išeidamas iš namo dar užėjo pas tetą J. P. ir jai pasakė: „padūrė A.“, o ji jam atsakė: „ką aš padarysiu“. Jis išbėgo iš A. buto, o R. paliko sėdinčią. Jis išbėgo pasitikti greitosios pagalbos, o A. ir R. paliko bute, peilis toliau buvo ant stalo. Jis matė, kad kai R. įdūrė A., ji iškarto peilį ištraukė ir padėjo ant stalo. Po to R. nieko nepasakė. Pats A. užsidengė savo žaizdą, R. jam jokios pagalbos neteikė, o po to jis išbėgo į lauką. Išbėgęs į lauką pasitiko spec. tarnybas, po to su pareigūnais dar grįžo į šitą butą ir padėjo išnešti iš jo A.. R. sėdėjo ir žiūrėjo, nieko daugiau nedarė ir nieko nesakė. Kai A. išvežė medikai, jis iš buto išėjo. Liudytojas J. P. parodė, kad jis R. neklausė, kodėl ji taip padarė, nes tai buvo aišku. Liudytojas J. P. parodė, kad R. papriekaištavo A., kodėl jis už jos pinigus geria jos alų, nors pati irgi griebė ir gėrė tą patį alų. Liudytojas J. P. parodė, kad su A. ir R. gėrė ne pirmą kartą, bet toks įvykis su peiliu buvo pirmą kartą, taip ankščiau niekada nebūdavo. Liudytojas J. P. parodė, kad ankščiau tarp R. ir A. nebūdavo jokių konfliktų. Liudytojas J. P. parodė, kad R. A. sužalojo, nes buvo girta nuo alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad tiek R., tiek A. įvykio metu buvo girti, o jis dar buvo normaliai, kadangi pas jį atėjo A. ir paprašė nueiti nupirkti alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad po įvykio nei A., nei R. nematė, bet su A. kalbėjo telefonu. Liudytojas J. P. parodė, kad to pokalbio su A. metu, jie apie įvykį nieko nekalbėjo, kalbėjo tik apie A. sveikatą. Liudytojas J. P. parodė, kad jis A. paklausė: „kaip sveikata ?“, o šis jam atsakė: „gerai dar kol kas nemirštu ir nemirsiu“. Liudytojas J. P. parodė, kad peilis ant stalo buvo dėl to, kad jie pjaustė sūrį prie alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad kai R. papriekaištavo A. dėl gėrimo, A. jai tik pasakė žodžius: „kodėl tau gaila ?“, bet nieko daugiau R. nedarė, prieš ją nesmurtavo, nemušė, nepurtė ir pan. Liudytojas J. P. parodė, kad tiek, kiek R. su A., gyvena jis negirdėjo tokio „bajerio“, kad A. taip padarytų R.. Liudytojas J. P. parodė, kad R. A. atsakė piktai, kadangi peilį ėmė. Liudytojas J. P. parodė, kad mano, jog čia kalčiausias alkoholis, daugiau niekas. Liudytojas J. P. parodė, kad nėra girdėjęs, kad tarp A. ir R. anksčiau būtų buvę kokių nors konfliktų, čia buvo pirmas kartas, kada įvyko tokia nesąmonė. Liudytojas J. P. parodė, kad nei karto nėra matęs, kad A. būtų sudavęs ar trenkęs R.. Liudytojas J. P. parodė, kad viskas kambaryje įvyko 2018-02-15 maždaug apie 8 ar pusę 9 vakaro. (1 t., 83-86 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. P. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes ji negalėjo atvykti į teismą dėl blogos sveikatos būklės.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Tame pačiame name, tik kitame bute gyvena jos sūnėnas A. G.. 2018-02-15 dienos metu pas A. ji negirdėjo jokio triukšmo. A. bute gyveno kartu su sugyventine R. (J.). Tačiau per tuos pusę metų jie buvo kelis kartus išsiskyrę, nuolat R. pas A. negyveno. 2018-02-15 maždaug apie 19 val. ji išgirdo, kad laiptinėje A. tranko į savo buto duris ir šaukia: „atrakink duris“. Tai išgirdusi į laiptinę nėjo, yra įpratusi prie jų triukšmo. Apie 20 val. į jos butą atėjo kaimynas J. P. ir jai pasakė, kad jis eina laukti greitosios į lauką, nes R. pasmeigė A., o ji turi eiti pas A.. Po šių žodžių ji buvo šoke, bet iškarto nuėjo pas A. į butą. Buto kambaryje pamatė, kad A. guli be sąmonės. A. pusiau gulėjo – pusiau sėdėjo ant vieno iš kambaryje esančių fotelių. A. sėdėjo ant to fotelio, kuris yra arčiau sekcijos. A. sugyventinė R. sėdėjo ant to pačio fotelio krašto A. iš dešinės ir su baltos spalvos paklode buvo užspaudusi A. žaizdą. Taip pat netoli to fotelio ant kilimo ji pamatė visą kruviną peilį. Peilis buvo apie 25 cm ilgio, juoda plastikine rankena, visa peilio geležtė buvo kraujuota. Tai pamačiusi ji R. pasakė maždaug taip: „ką tu čia padarei ?“ R. jai atsakė: „aš netyčia.“ O ji jai pasakė: „argi galima su peiliu netyčia durti ?“ R. į šiuos žodžius nieko neatsakė. Tada priėjo prie R. su A. ir R. pasakė, kad parodytų žaizdą. R. pakėlė tą paklodę ir jai parodė žaizdą. Ji matė A. krūtinės kairėje pusėje maždaug po širdimi apie 2 cm ilgio labai siaurą, pjautinę žaizdą, bet iš tos žaizdos kraujas jau nebėgo. Tada R. vėl užspaudė su ta pačia paklode A. žaizdą. Ji dar pagalvojo, kad labai ilgai neatvažiuoja greitoji medicinos pagalba, todėl nubėgo iki savo buto ir savo mobiliojo ryšio telefonu (numeris nurodytas pažymoje apie asmens duomenis) skambino 112 numeriu. Atsiliepusi operatorė jai pasakė, kad greitoji jau išvažiavusi. Tada vėl grįžo į A. butą ir pamatė, kad jau yra atvažiavę policijos pareigūnai. Pamačiusi policijos pareigūnus iš buto išėjo. Po kelių minučių į kiemą atvažiavo ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai nuėjo į A. butą, o ji laukė koridoriuje. Medikai labai trumpai apžiūrėjo A. ir iškarto išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Po to policija išsivedė R., o ji grįžo į savo butą. Dar nori papildyti, kad kaimynas J. jai pasakojo, kad jis su A. grįžo iš parduotuvės nusipirkę alaus. R. tuo metu užsirakino bute, todėl A. išlaužė buto duris. Bet dėl tų durų konflikto nebuvo. Po to jie trise buvo pas A. namuose (ar gėrė, ar ne nežino) ir R. be jokios priežasties paėmė nuo stalo peilį ir dūrė A.. J. sakė, kad tikrai nebuvo jokių grumtynių, jiems besėdint R. pagriebė peilį ir jį suvarė A.. Daugiau J. nieko nepasakojo. Dar nori papildyti, kad kai ji buvo pas A. bute ir bendravo su R., ji tikrai buvo girta, nuo R. ji jautė sklindantį alkoholio kvapą. Be to blaivus žmogus taip nepadarytų. R. visiškai nepažįsta, todėl apibūdinti jos negali. A. yra geras, paslaugus, darbštus. Ji su A. niekada jokių konfliktų neturėjo. Jos manymu, A. nėra agresyvus, nėra konfliktiškas ar linkęs muštis. Mano dėl šios situacijos kaltas alkoholis. (1 t., 88-90 b. l.)

Liudytoja R. M. paaiškino, kad A. G. yra jos kaimynas ir jie gyvena tame pačiame name. A. G. ir R. J. buvo sugyventiniai. 2018-02-15 apie 19.30 val. ji ėjo koridoriuje ir matė, kad A. G. kažko ieškojo spintelėje. Po kiek laiko vėl ėjo koridoriumi ir girdėjo, kaip A., bet jau būdamas bute, sakė maždaug taip: „tai ką aš jau į savo namus negaliu įeiti“. Po to koridoriuje susitiko I. P., ji pasakė, kad R. J. padūrė A. G.. Ji (R. M.) paskambino A. G. sūnui V. ir pasakė, kas atsitiko jo tėvui A.. Jis prašė nueiti pas A. G. ir pažiūrėti, kas atsitiko. Todėl ji nuėjo į A. G. butą ir ten pamatė jį sužalotą. Tuo metu R. J. klūpėjo prie jo ant grindų ir su paklode laikė užspaudusi žaizdą A. pilvo viršuje, kairėje pusėje. Tada ji R. paklausė: „kodėl tu taip padarei ?“ Į tai R. atsakė, kad gynėsi. Ji R. pasakė: „nuo ko tu gyneisi?“ Į tai R. jai nieko neatsakė. Tada paprašė, kad R. atitrauktų tą paklodę ir parodytų žaizdą. Ji taip ir padarė. Ji matė A. pilve pjautinę žaizdą, kuri tuo metu nekraujavo. Kambaryje ant grindų rado peilį, jo geležtė buvo kruvina. Paėmusi pirštinę peilį pakėlė. Atvyko medikai ir A. G. išgabeno į medicinos įstaigą. R. J. išvežė policijos darbuotojai. Kai išvažiavo tarnybos ji kalbėjo su kaimynu J. P.. J. jai pasakė maždaug taip: „mes trise buvome pas A. bute. A. su R. pradėjo bartis, bet nesimušė. Tada R. paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą dūrė A..“ Dar J. pasakė, kad momento, kada R. pagriebė peilį, jis nematė, gal tuo metu gėrė alų. Po to J. sakė nubėgo ir visą tai pasakė Irenai. A. G. nebuvo agresyvus.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. J. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamoji R. J. yra jos motina (BPK 82 straipsnio 2 d pagrindas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. J. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-15 apklausta liudytoja A. J. paaiškino, kad ji yra R. J. dukra. Žino, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtariamoji yra jos mama. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamoji yra jos mama. Šia savo teise nepasinaudoja ir duoti parodymus sutinka. Jeigu apklausos metu bus kažkokių klausimų, kurie, jos nuomone, galėtų pakenkti mamai, ji tiesiog į juos neatsakys. Žino, kad policijoje atliekamas tyrimas dėl to, kad jos mama įtariama sužalojusi savo sugyventinį A. (G.). Apie tai ji sužinojo iš savo mamos R.. 2018-02-15, apie 20 val.-21 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris nurodytas pažymoje apie asmens duomenis, paskambino mama R.. To pokalbio metu jautė, kad mama buvo išgėrusi, apsiverkusi, mama prašė atvažiuoti ir ją pasiimti, nes ji nebenori būti pas A.. Ji pradėjo mamos klausti, kas atsitiko, mama atsakė, kad tiesiog nenori ten būti. Daugiau nieko mama jai neaiškino, kodėl ją reikėtų pasiimti iš A. namų, mama nesakė, kad A. ar kas nors kitas ją muša, skriaudžia, išvaro iš namų ar pan. To pokalbio metu kambaryje ji girdėjo šiokį tokį triukšmą, bet kas ten buvo, nežino. Ji negirdėjo kambaryje skambančios muzikos, girdėjo žmogaus ar kelių žmonių balsus. Ji mamai pasakė, kad dabar negali atvažiuoti jos pasiimti, nes neturi automobilio, mamą paims jos draugas už geros valandos, kai baigs darbą. Ji po to dar kelis kartus skambino mamai, bet ši neatsiliepė. Mama jai pati perskambino apie 20.30 val., buvo išsigandusi, apsiverkusi ir jai pasakė maždaug taip: „dukryte, mane vežasi jau policija.“ Ji paklausė: „dėl ko, kas nutiko ?“ O mama atsakė: „padūriau A.“. Tada ji mamos paklausė: „kaip čia viskas buvo ? Dėl ko ?“ Mama jai tiesiog pasakė: „nežinau“ ir nieko daugiau neaiškino. Po to mamą pamatė ir su ja bendravo tik 2018-02-17 apie 14 val., kai ji atvažiavo pas ją į namus. Mama pasakė, kad A. puolė ją mušti, tada kažkaip jos rankose atsidūrė peilis ir ji net neprisimena, kaip viskas įvyko, tik pradėjo šaukti greitąją. Daugiau mama jai nieko nesakė. Mama su A. sugyventiniai buvo maždaug apie metus laiko. Negali pasakyti, ar tarp mamos ir A. buvo didelių konfliktų, bet vieną kartą maždaug 2018 m. sausio mėnesį, vėlai vakare jai skambino mama ir sakė, kad A. ją tampė už plaukų. Ji mamai pasakė, kad niekaip negali jos tą minutę pasiimti, bet kitos dienos ryte susiskambins ir ji galės ją pasiimti iš A. namų. Bet kai kitą rytą mamai paskambino, mama pasakė, kad jie jau viską išsiaiškino ir ji liks gyventi pas A. toliau. Tai buvo vienintelis kartas, kurį prisimena, kad mama skundėsi dėl A. smurto. Mano, kad mama tyčia sužaloti A. tikrai nenorėjo ir taip negalėjo būti, tiesiog mano, kad tarp jų įvyko koks nors buitinis konfliktas, kurio metu pasimaišė peilis ir dėl to mama sužalojo A.. Alkoholis taip pat šioje situacijoje stipriai prisidėjo, kaip minėjo, kai mama jai skambino, ji jautė, kad mama yra išgėrusi. Kadangi išgerti mėgsta ir A., tai mano, kad jie abu buvo išgėrę ir viskas taip įvyko. (1 t., 103- 105 b. l. )

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2018-02-15 telefonu kalbėjo su R. J. ir ji pasakė, kad padūrė A. G., jis išvežtas į ligoninę. Kalbant telefonu su V. G., šis taip pat patvirtino aplinkybę, kad A. G. sužalotas ir gydomas klinikose. A. G. nebuvo konfliktiškas žmogus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas R. M. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas R. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina, patvirtino, kad 2018-02-15 gėrė alų kartu su R. J., A. G., jie nekonfliktavo. Jie parvažiavo į savo namus ir ten liko. Kai jie bendravo ir kai jį paliko namuose, A. G. buvo sveikas, nesužalotas. Kitą dieną R. (pavardės nežino) jam pasakojo, kad R. J. ir A. G. konfliktavo ir kaltinamoji jį „papjovė“ (sužalojo). Į įvykio vietą atvyko policija, greitoji medicinos pagalba, jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 apklaustas liudytoju R. M. paaiškino, kad A. G. yra jo geras draugas, jį pažįsta maždaug apie 30 metų. Su A. visuomet sutardavo labai gerai, niekada tarp jų nėra buvę jokių konfliktų. Apie tai, kad A. yra sužalotas jis sužinojo penktadienį, t. y. 2018-02-16 apie 10 val. iš vietinių gyventojų. Tada jis nuėjo iki A. namų. Įėjęs į namo laiptinę pamatė, kad ant A. buto durų yra užklijuotos policijos juostos, draudžiančios įeiti į butą. A. G. kaimynė R. pasakė, kad vakar A. sugyventinė R. J. pripjovė A.. Kaimynė R. jam pasakojo, kad A. su kaimynu J. 2018-02-15 prieš pat 20 val. nuėjo nusipirkti išgerti į parduotuvę. R. tuo metu namuose užsirakino. Kai A. grįžo iš parduotuvės, R. jo neįleido į namus. Tada A. lyg išlaužė savo buto duris ir pateko į butą. Po to sekmadienį, t. y. 2018-02-18 apie 10 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. kaimynas J. P., kuris jam pasakė, kad A. pripjovė R.. Jis, t. y. J. P., tai matė savo akimis. Jis paklausė J., ar R. mušėsi su A.. J. P. atsakė, kad nesimušė, R. A. peiliu dūrė sėdint ant fotelio. 2018-02-19 apie 9 val. jis nuvažiavo pas A. į ligoninę. Jis A. paklausė, kas atsitiko, ar tai dėl išlaužtų durų. A. jam pasakė maždaug taip: „Ne, ne dėl išlaužtų durų. Čia truputį vėliau buvo. Mes su R. „ėdėmės“. R., kaip visada „durniavo.“ Tada jis A. paklausė: „tai jūs susikibot ?“ O A. jam atsakė: „Ne, nesimušėm. R. man įdūrė sėdinčiam ant fotelio“. Tada jis A. paklausė: „tai ką tu darysi ? Kaip dėl pareiškimo ?“ O A. atsakė: „nerašysiu aš jokio pareiškimo, tegul ji sau gyvena. O policijai pasakiau, kad nieko apie įvykį neprisimenu“. Daugiau apie įvykį nieko A. nepapasakojo, o jis ir neklausinėjo. Papildo, kad 2018-02-15, maždaug apie 10 val., jis nuvažiavo pas A. į svečius. Atsivežė 3 butelius, po 1 l talpos alaus „FORT EXTRA“, 5 laipsnių stiprumo, šalto rūkymo skumbrę ir bulvių traškučių „Estrella“. Pas A. namuose buvo ir R.. Pas A. namuose jis papjaustė atsivežtą skumbrę, tada ištraukė alų. Kai A. pamatė, kad jis atsivežė silpno alaus, jis pamatė jo surauktą veidą. Tiesiog A. tokio silpno alaus nemėgsta. Dėl to jis padėjo ant stalo 5 eurus ir pasakė, kad kažkuris gali nueiti į parduotuvę ir nupirkti stipresnio alaus. Tada R. paėmė 5 eurus ir nuėjo į parduotuvę. Jis su A. liko namuose. R. iš parduotuvės grįžo nupirkusi lyg tai 4 butelius, po 1 l talpos stipraus alaus, jie trise pradėjo gerti, sėdėjo, kalbėjo. Viskas buvo gerai. Tarp R. ir A. tikrai nebuvo jokių konfliktų. Visi gėrė apylygiai. Maždaug apie 13 val. išgėrė visą alkoholį. Tada jam paskambino posūnis R. S. ir jie sutarė, kad jis taip pat atvažiuos iki A.. Kol laukė R., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino H. (pavardės neprisimena) ir pakvietė atvažiuoti pas jį pavalgyti žemaičių blynų. Kai atvažiavo R., jis, A. ir R. įlipo į automobilį ir visi važiavo pas H. į svečius. Pakeliui užvažiavo į parduotuvę, nusipirko dar alaus - 4 butelius silpno alaus ir 6 butelius stipraus alaus po 1 litrą – ir visi apie 13.30 val. buvo pas H. namuose. Pas H. pasėdėjo, pavalgė, pradėjo gerti atsivežtą alų ir tuo metu H. mama paprašė jų išeiti, nes ji sirguliuoja. Dėl to jie maždaug apie 14 val. iš H. namų išvažiavo. Būnant pas H. namuose R. su A. tikrai nesikivirčijo, jų santykiai buvo normalūs. Vairavo vėl R., kuris jį, A., R. ir H. atvežė vėl pas A. į namus. Į parduotuvę grįždami nevažiavo, nes dar visko turėjo. Visi grįžę pas A. į butą, susėdo prie stalo. Pasiruošė stalą, pradėjo valgyti žuvį ir gerti alų. Vėl visi gėrė po lygiai. Tarp R. ir A. tuo metu jokių konfliktų, smurtų, ar grasinimų tikrai nebuvo. Apie 15 val. jis ir R. išvažiavo iš A. namų. H. tuo metu pasiliko pas A. ir R. namuose. Kai išvažiavo, A. paliko visiškai sveiką. Kada ir kaip iš A. namo išvažiavo H. jis nežino. Jis ankščiau yra ne vieną kartą matęs, kaip R. „šokinėja“ ant A.. „Šokinėja“ tai reiškia, kad R. prieš A. smurtauja, išgėrusi R. tampa agresyvi, bet peilių iki šiol niekada negriebdavo. Mano, kad A. prieš R. nesmurtavo, nes pats A. jam yra sakęs, kad nuo paskutinio karto, kai buvo nuteistas už smurtą prieš R., labai susiėmė ir daugiau prieš ją nesmurtauja. Be to, A. sakė, kad jeigu būtų dar toks atvejis, jam reikėtų važiuoti į pataisos namus. Dėl šių aplinkybių mano, kad A. prieš R. tikrai nesmurtavo. Jokie kiti žmonės sužaloti A. tikrai negalėtų. (1 t., 110-1112 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo H. R. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas H. R. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas H. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybę, kad po įvykio kai buvo išleistas iš ligoninės A. G. jam pasakė, kad jį sužalojo R. (J.), ji griebė peilį ir jam dūrė į pilvą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-27 apklaustas liudytoju H. R. paaiškino, kad apie A. G. sužalojimą jis sužinojo iš jų bendro draugo R. M.. 2018-02-16 ryte jam paskambino R. ir pasakė, kad vakar vakare R. padūrė A., A. šiuo metu yra komoje ir guli LSMUL Kauno klinikose, o R. sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Daugiau R. jokių aplinkybių nepasakė, o jis jo ir neklausė. A. G. yra jo draugas, jį pažįsta apie 20 metų. Su A. visada sutarė labai gerai, tarp jo ir A. niekada nėra buvę jokių konfliktų. A. yra draugiškas, linksmas, paslaugus, visuomet visiems padedantis žmogus. Nei vienas žmogus apie A. negalėtų pasakyti nei vieno blogo žodžio, jis tikrai nėra agresyvus ar konfliktiškas žmogus. Tiksliai laiko neprisimena, bet maždaug 2017 m. vasarą pas A. namuose apsigyveno sugyventinė R.. Kai R. būna blaivi atrodo viskas su ja gerai, bet kai išgeria alkoholio tampa nevaldoma. Yra gėręs su A. ir R. ne vieną kartą, ir kai R. jau normaliai išgerdavo alkoholio pradėdavo iš niekur nieko šūkauti, triukšmauti, kabinėtis ir pan., o jis nenorėdavo to klausyti ir tiesiog išeidavo iš A. namų. Kokie A. ir R. santykiai jis labai ir nežino, bet jie gyveno kaip sugyventiniai. Gali dar pasakyti, kad prie jo A. su R. sutardavo neblogai, jis nėra matęs, kad tarp jų būtų koks nors didelis konfliktas, stumdymasis ar net muštynės. Tačiau kas vykdavo kai A. ir R. likdavo dviese, nežino. Paskutinį kartą tiek A., tiek R. jis matė 2018-02-15. Šią dieną jis paskambino R. ir pakvietė jį atvažiuoti į svečius valgyti blynų. Maždaug apie 13 val. pas jį į namus atvažiavo R., A., R. ir R.. Jie visi užėjo pas jį į namus, taip pat atsinešė alaus. Jam atrodė, kad R., A. ir R. atvažiavo šiek tiek išgėrę. R. tikrai buvo blaivus, nes jis vairavo automobilį. Pas jį namuose jie užvalgė blynų ir išgėrė kažkiek alaus. Taip pabuvo apie 2 valandas ir tada atėjo jo mama Irena, kuri jų paprašė išeiti iš namų, kadangi jie triukšmauja, o ji serga. Kol buvo pas jį namuose visi sutarė labai gerai, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Tarp A. ir R. taip pat nebuvo jokių konfliktų. Po to maždaug apie 14.30 val. jie išėjo iš jo namų ir su R. automobiliu visi nuvažiavo iki A. namų. Važiavo tiesiai pas A., niekur sustoję nebuvo. Atvažiavo pas A. ir užėjo pas jį į namus. Kadangi dar buvo likę neišgerto alaus visi pradėjo gerti tą alų. Negėrė vienintelis R.. Pabuvo pas A. gal 30 minučių ir visi išsiskirstė. Nebuvo taip, kad kas nors juos iš A. namų išvarytų ar išprašytų, tiesiog išgėrė kažkiek alaus, jis pagalvojo, kad jau išgėrė tiek kiek norėjo ir nusprendė eiti namo. Tuo pat metu R. irgi pasakė, kad jau važiuos namo. Iš A. namų jie išėjo maždaug apie 15.30 val. R. su R. išvažiavo automobiliu, o jis pasakė, kad į namus pareis pėsčiomis, kadangi nori prasivaikščioti. Kai išėjo iš A. namų jau buvo neblaivus, bet visiškai girtas tikrai nebuvo, kadangi viską neblogai prisimena. Ėjo tiesiai namo ir namuose buvo maždaug apie 16 val. Nuo A. iki jo namų neskubant galima pareiti maždaug per 20 minučių. Kad jis tokiu metu grįžo į namus galėtų paliudyti jo mama Irena, kadangi ji matė, kaip jis parėjo į namus. Kai išėjo iš A. namų, tiek R., tiek A. buvo sveiki, gyvi. Kol jis buvo pas juos namuose, tarp A. ir R. nebuvo jokio konflikto, kivirčo, įžeidinėjimų, grumtynių ar tuo labiau muštynių. Viskas netgi buvo priešingai, jie juokavo tarpusavyje, bučiavosi. Jam atrodė, kad A. ir R. santykiai yra labai geri ir gražūs. Kas galėjo atsitikti po to, kai jis išėjo iš A. namų, nežino. Prisimena, kad kambaryje pas A., kuriame jie buvo, ant stalo buvo peilis. Tuo peiliu pjaustė rūkytą žuvį. Peilis buvo standartinis virtuvinis peilis, maždaug 20 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio, su tamsios spalvos rankena. Po įvykio jis su A. kelis kartus kalbėjo mobiliuoju telefonu, A. jam pasakė, kad po to, kai jie išėjo iš jo namų, kažkas užėjo R., ji iš niekur nieko griebė peilį ir jam įdūrė į pilvą ir pataikė į širdį. A. pats nesuprato dėl ko R. taip padarė. (1 t., 119-121 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. J. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-12 apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad jis maždaug nuo 2018 metų vasario mėnesio vidurio gyvena kartu su R. J.. Jie gyvena kaip sugyventiniai jo namuose, adresas nurodytas pažymoje apie asmens duomenis. Su R. miega vienoje lovoje, kartu veda bendrą ūkį. Viskas tarp jų yra bendra. Žino, kad šioje byloje R. yra įtariamoji. Jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamoji R. J. yra jo sugyventinė. Žino, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad R. J. peiliu sužalojo savo buvusį sugyventinį A. G.. Apie tai jis sužinojo iš R. M.. Tiesiog sekančią dieną po šio įvykio, buvo 2018 metų vasario vidurys (tikslios datos neprisimena) iš ryto, maždaug apie 10 val. į jo telefoną paskambino R. ir pasakė, kad R. įdūrė peiliu A. į širdį. A. jau darė dvi operacijas ir dar nežinoma ar jis išgyvens, ar ne. R. buvo pirmasis žmogus, kuris jam tai pasakė. Papildo, kad 2018 m. vasario mėnesio viduryje, po to sužinojo, kad tai buvo ta pati diena, kada R. sužalojo A.. Šią dieną maždaug apie 19 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. ir pasakė maždaug taip: „pas mus namuose yra R., R. ir H.. Ir R. nori su tavimi pašnekėti“. Jis sutiko ir R. padavė savo telefoną R., su kuriuo jis trumpai pakalbėjo, sutarė, kad R., R. – R. posūnis ir H. R. atvažiuos pas jį į svečius. Taip pat pasakė, kad R. ir A. atvažiuoti negali. Tiesiog tuo metu nenorėjo, kad jie abu būtų jo namuose. Po maždaug 20 minučių nuo šio skambučio pas jį į namus atvažiavo R., R. ir H.. R. vairavo automobilį tai buvo blaivas, bet R. su H. jau buvo išgėrę. Jie visi trys užėjo pas jį į namus, jie išgėrė jų atsivežtą degtinės butelį, dar išgėrė alaus ir maždaug po valandos jie iš jo namų išvažiavo. Tikslaus laiko įvardinti negali, bet kai jie išvažiavo buvo tamsu. Tuo metu, kai jie visi trys buvo pas jį, nebuvo jokių skambučių, t. y. nei jis kam nors skambino, nei jam kas nors skambino. Jis nematė ir negirdėjo, kad R., R. ar H. kažkas skambintų ar jie kam nors skambintų. Kai jie išvažiavo iš jo namų prisimena, kad sugalvojo paskambinti R.. R. sugalvojo paskambinti, nes norėjo su ja tiesiog pakalbėti. Prieš tai jie buvo apie 2 mėnesius, t. y. 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, gyvenę kartu. O kai jis 2018 m. sausio mėnesį išvažiavo dirbti, R. grįžo gyventi pas A.. Prisimena, kad R. skambino maždaug po 21 val. R. atsiliepė į šį jo skambutį ir pasakė maždaug taip: „aš policijoje, negaliu kalbėti“ ir padėjo ragelį. Jis skambino A., šis neatsiliepė. Kaip minėjo, tik kitą rytą jam paskambino R. M. ir pasakė, kad „R. padūrė A.“. Po kelių dienų, kai R. paleido iš policijos, jis nuvažiavo pas R. mamą į namus ir klausė R. J., kaip viskas įvyko. R. atsakė, kad ji nieko neatsimena, nežino, kaip tas peilis atsidūrė jos rankose. Nuo 2018 m. vasario pabaigos R. gyvena pas jį namuose. (1 t., 127-129 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. A. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas R. A. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas R. A. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad atvykęs į įvykio vietą rado sužalotą A. G.. Įvykio vietoje buvo rastas peilis, ant peilio geležtės matė kraują. Įvykio vietoje buvo kaltinamoji R. J..

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-21 apklaustas liudytoju R. A. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, vyriausiuoju patruliu. 2018-02-15 nuo 18 val. iki 2018-02-16, 6.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. K., radijo šaukiniu „1711“. Reagavimo teritorija – Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK reagavimo teritorija ir Kauno rajonas. 2018-02-15 20.15 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi yra peiliu sužalotas vyras. Daugiau pranešimo detalių neprisimena. 20.22 val. atvyko nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) gatvėje juos pasitiko namo gyventojas (asmens duomenų nežino, bet tai buvo maždaug 50 metų amžiaus vyras), kuris pribėgo prie tarnybinio automobilio ir jiems pasakė, kad parodys, kur reikia važiuoti. Paprašė, kad šis vyras įliptų į jų automobilį ir jie kartu nuvažiavo iki nurodyto namo. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, nei namo kieme, nei laiptinėje jokių žmonių nesutiko. Namo laiptinėje tik įėjus (duomenys neskelbtini) buto durys buvo atidarytos, todėl jie ėjo tiesiai pro tas duris. Šiame bute ir įvyko įvykis, pranešime buvo nurodytas klaidingas adresas. Įėjus į butą iš pradžių pateko į virtuvę. Virtuvėje jis sutiko moterį, kuri prisistatė kaimyne (asmens duomenų nežino, bet ji buvo apie 50 metų amžiaus). Ši moteris rankoje su darbine pirštine dviem pirštais buvo paėmusi peilį ir jiems pasakė, kad su šiuo peiliu kita moteris dūrė vyriškiui. Tada jis paprašė, kad ši moteris padėtų peilį virtuvėje ant grindų, ji taip ir padarė ir paprašė jos išeiti iš buto. Tas peilis buvo maždaug 25 cm ilgio, apie 1 cm pločio, su tamsios spalvos plastikine rankena, visa peilio geležtė buvo stipriai kraujuota. Tada jis su plastikiniu maišiuku paėmė dviem pirštais tą peilį ir įdėjo į kitą maišiuką (rankomis peilio jis nelietė). Praėjus virtuvę pateko į kambarį, kuriame jis pamatė ant žalios spalvos fotelio (to, kuris yra arčiau sekcijos) sėdintį atsirėmusį vyrą, vėliau sužinojo, kad tai A. G.. Jis (A. G. )buvo sąmoningas, bet visas išbalęs, išprakaitavęs, lyg bandė kažką sakyti, bet nelabai išėjo suprasti ką jis sako. Akivaizdžiai matėsi, kad A. G. būklė yra sunki. Šalia A. G. ant grindų klūpėjo moteris, vėliau sužinojo, kad ji yra R. J., kuri laikė prispaudusi baltos spalvos skudurą A. G. prie krūtinės, maždaug per vidurį. Tada jis paprašė, kad R. J. atitrauktų šiek tiek tą laikomą skudurą nuo A. G. krūtinės ir jis galėtų pamatyti žaizdą. Ji taip ir padarė. Jis matė, kad A. G. krūtinės kairėje pusėje (maždaug prie širdies) buvo maždaug apie 1,5 cm ilgio durtinė žaizda, kuri beveik visai nekraujavo. Tada per radijo ryšio priemonę raciją paskubino medikus, paprašė, kad jie greičiau atvyktų. Kol laukė atvykstančių medikų, jis paklausė R. J., kas čia atsitiko. R. J. jam pasakė maždaug taip: „aš gyniausi ir netyčia jam įdūriau su peiliu“. Taip pat R. J. pasakė, kad jie su A. G. gyvena kartu (kiek laiko nenurodė). Tada į kambarį atėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie labai trumpai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir nurodė, kad jį reikia skubiai vežti į ligoninę. Tada vienas iš medikų atnešė neštuvus, jie padėjo užkelti nukentėjusįjį ant neštuvų ir medikai jį išvežė į LSMUL KK Traumų ir skubios pagalbos skyrių. Tada jis R. J. paprašė papasakoti, kas čia nutiko, ir moteris jam pasakė, kad jos sugyventinis grįžo neblaivus namo, tarp jų kilo konfliktas, tuomet ji užtrenkė buto duris ir jį paliko laiptinėje. Sugyventinis pradėjo daužyti buto duris, pasiėmęs laužtuvą jas išlaužė. Kai sugyventinis išlaužė duris, ji turėjo peilį rankoje ir tada sugyventinis ją puolė, o ji jam įdūrė. R. J. nenurodė, kuriame kambaryje būnant ji dūrė A. G., taip pat nenurodė, iš kur pasiėmė peilį, kaip sugyventinis ją puolė, ar kas nors dar buvo su jais ir tai matė. Ant R. J. kūno ir veido jis nepastebėjo jokių sužalojimų. Taip pat R. J. pasakė, kad tiek ji, tiek A. G. yra išgėrę (kiek nesakė). Akivaizdžiai matėsi, kad R. J. neblaivi, nors ji negriuvinėjo, bet nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada R. J. pasakė, kad ji bus sulaikyta, kad apsirengtų ir pasiimtų asmens tapatybės dokumentą. R. J. buvo apsirengusi raudonos spalvos megztiniu bei mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. A. G. buvo apsirengęs lyg tai šviesios spalvos megztuku arba marškiniais ir tamsios spalvos kelnėmis. R. J. ant savo drabužių užsidėjo striukę, pasiėmė savo rankinę, uždarė ir lyg su kažkuo užrėmė buto duris (jis nematė ar ji užrakino buto duris) ir 20.25 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskr. VPK OVS. R. J. nesipriešino, visus jų reikalavimus vykdė, dėl to jokios spec. priemonės naudotos nebuvo. Bute aplinka buvo pakankamai tvarkinga, jis nematė nei sudaužytų ar išmėtytų butelių ar kitų daiktų, sulūžusių baldų ir pan. Kalbant apie kraują, tai jis jį matė tik ant to peilio bei ant to baltos spalvos skuduro, su kurio R. J. laikė užspaudusi žaizdą. Daugiau niekur bute kraujo nematė. Šiuo adresu jis buvo pirmą kartą, bet išeinant iš šio buto kažkas iš kaimynų (asmens duomenų nežino) jiems pasakė, kad tiek nukentėjusysis, tiek sulaikyta moteris pastoviai konfliktuoja tarpusavyje bei girtauja. Prie apklausos protokolo pridėjo tris foto nuotraukas, kurias padarė įvykio metu. (1 t., 131-136 b. l.)

Liudytoja V. K. (ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausą atlikusi tyrėja) paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė liudytojais J. P., I. P., A. J., A. J.. Šie liudytojai parodymus davė gera valia ir nurodė jiems žinomas aplinkybes apie įvykį, o ji (V. K.) liudytojų nurodytas aplinkybes užfiksavo apklausos protokoluose. Apklaustas liudytoju J. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio metu jis buvo A. G. bute, ten buvo jis (J. P.), A. G., R. J., jie gėrė alų, kilus konfliktui kaltinamoji R. J. paėmusi nuo stalo peilį juo dūrė A. G.. Apklausos metu liudytojas J. P. nebuvo girtas, jo parodymų teisingumas nesukėlė įtarimo, o savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

2018-02-15 Kauno apskr. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-02-15, apie 20.15 val., gavus pranešimą apie tai, kad sugyventinė sužalojo vyrą peiliu, atvyko į (duomenys neskelbtini), ir užėjęs į trečią butą, kambaryje rado ant lovos gulintį vyriškį, kuris prisistatė kaip A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., vyriškio krūtinėje matėsi durtinė žaizda, šalia buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - R. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog namo parėjo jos neblaivus sugyventinis, kuris buvo agresyvus, tuomet ji užrėmė buto duris, kad sugyventinis neįeitų, nes jau buvo anksčiau prieš ją smurtavęs. Sugyventiniui pavykus atidaryti duris puolė ją, o ji tuo metu turėjo rankose peilį ir gindamasi dūrė peiliu sugyventiniui. Nukentėjusysis vyras nieko paaiškinti negalėjo dėl savo esamos sveikatos būklės. Atvykus GMP vyriškį išvežė į LSMUL KK SPS. (1 t., 22-24 b. l.)

2018-02-16 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta, nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), 2 aukštų, baltos spalvos mūrinis namas. Pro žalios spalvos medines duris patenkama į šio namo laiptinę. Name yra 7 butai. Penki butai yra pirmame namo aukšte ir du butai antrame namo aukšte. Įėjus į laiptinę ir paėjus koridoriumi tiesiai matomos rudos spalvos, medžiaga aptrauktos, medinės durys. Tai yra (duomenys neskelbtini) buto durys. Nurodyto buto durys atrakintos. Ant durų staktos skirtingose vietose matosi laužimo žymių. Atidarius šias rudos spalvos duris patenkama į butą. Įėjus į butą patenkama į patalpą Nr. 1, ši patalpa yra virtuvė. Virtuvės apžiūra vykdoma stovint nugara pasisukus į įėjimo durų pusę (iš dešinės į kairę). Virtuvėje prie galinės sienos, dešinėje pusėje (iš karto už buto durų staktos) yra metalinis laužtuvas, šluota bei tamsiai žalios spalvos šiukšlių semtuvėlis. Metalinis laužtuvas paimamas ir supakuojamas į popierinį paketą Nr. 1, ant kurio užrašomi paaiškinamieji užrašai. Virtuvėje prie dešinėje pusėje esančios sienos matomas ant grindų pastatytas baltos spalvos šaldytuvas „Elektroliux“. Toliau už šaldytuvo matoma ant grindų padėti juodos spalvos batai ir viršutiniai drabužiai. Virtuvėje prie priešakinės sienos (iš dešinės į kairę) matoma krosnis, už jos malkų krūva, po to rudos spalvos spintelė bei baltos spalvos plastikinis kibiras. Toliau matoma rudos spalvos spintelė su kriaukle, virš jos ant sienos pakabintas veidrodis. Prie kriauklės padėti įvairūs švaros reikmenys (indų ploviklis, kempinė, muilas, šveitiklis ir pan). Po šia spintele su kriaukle yra šiukšlių dėžė, kurioje matomos įvairios buitinės atliekos bei 1 tuščias alaus „Pamario“ 7,5 stiprumo, 1 l talpos butelis. Už šios spintelės su kriaukle yra baltos spalvos skalbimo mašina, ant kurios yra juodos spalvos kaitlentė. Ant kaitlentės sudėti du puodai, keptuvė bei virdulys. Viename iš puodų matosi išvirti makaronai. Virtuvėje prie kairėje pusėje esančios sienos per visą ilgį matome ant grindų pastatytą rudos spalvos spintelę, ant kurios sudėti įvairūs daiktai, indai bei įrankiai, stiklainiai, užrašų knygutė, bei mikrobangų krosnelė „Samsung“. Virš šios spintelės pakabintos baltos spalvos spintelės, kuriose sudėti įvairūs daiktai. Šios pakabintos spintelės kairės pusės durelės sulūžusios. Prie buto durų yra sukabinti įvairūs viršutiniai drabužiai. Daugiau patalpoje Nr. 1 tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų nėra. Stovint nugara pasisukus į įėjimo durų pusę, tiesiai praėjus pro virtuvę ir baltos spalvos medines duris su stiklu patenkame į patalpą Nr. 2. Ši patalpa yra kambarys. Patalpos Nr. 2 apžiūra vykdoma stovint nugara pasisukus į įėjimo durų pusę (iš dešinės į kairę). Įėjus į patalpą Nr. 2, stovint nugara pasisukus į patalpos Nr. 2 durų pusę, prie galinės sienos matoma rudos spalvos kėdė. Ant kėdės sėdimosios dalies padėtas baltos spalvos Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštis Nr. 1, kuriame įrašytas asmuo – A. G.. Prie šios kėdės ant grindų padėtos dvi poros šlepečių: viena pora moteriškų šlepečių, o kita pora vyriškų šlepečių. Už šios kėdės matoma medinė lova, ant kurios užtiestas rudos spalvos užtiesalas. Taip pat ant šios lovos yra rudos, žalios ir raudonos spalvos pledas, kiti drabužiai ir patalynė. Ant sienos, esančios virš šios lovos, ant juodos spalvos virvelės pakabintas juodos su pilka spalvos pledas. Kambaryje prie kairėje pusėje esančios sienos matome ant grindų pastatytą išskleistą sofą – lovą, ant kurios matosi sujaukta patalynė. Tarp šios sofos-lovos ir prie nugarinės sienos esančios lovos yra mažas tarpas, kuriame matome ant grindų pastatytus du tuščius alaus butelius: vienas alaus „Herkus“, 7,5 stiprumo ir vienas alaus „Pamario“, 7,5 stiprumo, 1 l talpos butelis. Stovint nugara pasisukus į patalpos Nr. 2 įėjimo durų pusę, prie priešakinės sienos ant grindų pastatyti du žalios spalvos foteliai. Ant pirmojo fotelio (žiūrint nugara pasisukus į patalpos Nr. 2 durų pusę iš dešinės į kairę) matome užtiestą medinį užvalkalą. Ant antro fotelio sėdimos dalies krašto, keliose vietose arčiau pirmojo fotelio matome raudonos spalvos, galimai kraujo dėmių. Viena iš šių dėmių didesnė, kitos mažesnės. Nuo ant fotelio esančios didesnės raudonos spalvos dėmės, ant sterilaus vatos tampono yra paimama nuoplova Nr. 1, kuri įdedama į specialų konteinerį ir supakuojama į baltos spalvos popierinį voką Nr. 2, ant kurio užrašomi paaiškinamieji užrašai. Virš šių dviejų žalios spalvos fotelių yra langas, virš kurio pakabintos šviesios spalvos užuolaidos. Prie pirmojo šio žalios spalvos fotelio ant kilimo matomas numestas žuvies skumbrės gabaliukas. Už šių dviejų žalios spalvos fotelių ant grindų yra susuktos patalynės. Išskleidus šią patalpą matome, kad ant baltos su mėlyna spalvos paklodės įvairiose vietose yra gausu raudonos spalvos, galimai kraujo dėmių. Ši baltos su mėlyna spalvos paklodė paimama ir supakuojama į popierinį paketą Nr. 3, ant kurio užrašomi paaiškinamieji užrašai. Patalpoje Nr. 2, stovint nugara pasisukus į patalpos Nr. 2 durų pusę, prie kairėje pusėje esančios sienos beveik per visą sienos ilgį matome rudos spalvos sekciją. Sekcijoje yra sudėti įvairūs asmeniniai daiktai, indai, popieriai, kosmetika, suvenyrai. Sekcijos vidurinėje lentynoje pastatytas pilkos spalvos televizorius. Virš televizoriaus ant sienos pakabintas medinis gėlių laikiklis. Kambario viduryje ant grindų yra patiestas rudos spalvos kilimas. Taip pat kambario viduryje tarp dviejų žalios spalvos fotelių ir rudos spalvos lovos ant grindų stovi staliukas. Ant šio staliuko užtiesta baltos ir geltonos spalvos staltiesė, o ant jos padėtas rausvos spalvos padėklas. Taip pat ant stalo matome du juodos spalvos televizoriaus pultelius, sidabrinės spalvos tušinuką, juodos su raudona spalvos „West“ peleninę, kurioje yra cigarečių nuorūkos, medinę rudos spalvos lentelę, batono „Cento“ maišelį, ir metalinį dubenėlį, kuriame yra salotos bei šaukštas. Prie šio staliuko taip pat matome ant grindų padėtą plastikinę pilkos spalvos tuščią šiukšlių dėžę. Ant patalpos Nr. 2 baltos spalvos medinių durų su stiklu (iš vidinės pusės) yra sukabinti viršutiniai drabužiai. Daugiau patalpoje Nr. 2 tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų, t. y. kraujo dėmių, kruvinų daiktų ar objektų nėra. Bute niekur nerasti ir nepaimti buto raktai. Tačiau nurodyto buto durys užsirakina su dviem spynomis. Viena spyna iš abiejų durų pusės užsirakina tik su raktu, o antra spyna (viršutinė) iš vidaus užsirakina pasukus spynos užraktą ir jas užtrenkus. Dėl to pasukus šį viršutinės spynos užraktą ir užtrenkus buto duris butas, po apžiūros, paliktas užsirakintas. Ant buto durų užklijuotos plombos, draudžiančios patekti į vidų. Daugiau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų daiktų ir objektų, t. y. kraujo dėmių, kruvinų daiktų ar objektų nėra. Nurodytas butas, namas bei prieigos prie namo vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas. (1 t., 10-17 b. l.)

2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. K. pateikė peilį. (1 t., 149 b. l.)

2018-04-16 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas peilis. Nurodyta, kad iš popierinio paketo išimamas peilis. Peilio geležtė metalinė, o rankena plastikinė juodos spalvos. Peilio rankenos kraštai, kurie liečiasi su peilio geležte, yra oranžinės spalvos. Bendras peilio ilgis apie 31 cm. Peilio geležtės ilgis (ašmenų dalyje) - 20 cm. Peilio penties ilgis - 16 cm. Peilio geležtės plotis siauriausioje vietoje - 2 mm, storiausioje vietoje - 15 mm. Nuo peilio rankenos ir geležtės nuimamos nuoplovos, kurios supakuojamos į 2 atskirus konteinerius ir 2 vokus, ant kurių užrašome paaiškinamieji užrašai. Apžiūrint peilį prie dirbtinio apšvietimo ant peilio geležtės įvairiose vietose matosi rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Apipurškus peilį reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje peilio geležtė įvairiose vietose švyti, reagentas sureagavo. Po apžiūros peilis supakuotas į popierinį voką su spaudu Nr. 30, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai. Nuo metalinės peilio geležtės paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į voką su spaudu Nr. 30. Taip pat nuo peilio rankenos paimtas galimai biologinis pėdsakas, kuris supakuotas į voką su spaudu Nr. 30. Tamsioje patalpoje panaudojus „BLUESTAR“ reagentą peilio geležtė švytėjo, sureagavo. Peilis supakuotas į voką su spaudu Nr. 30, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai. (1 t., 182-186 b. l.)

2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pas bendrosios praktikos slaugytoją paimti A. G. drabužiai: megztinis, marškinėliai, kelnės, kelnės, kojinės, kelnaitės. (1 t., 150 b. l.)

2018-04-16 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti A. G. drabužiai. Apžiūros protokole nurodyta:

1. Megztinis yra tamsiai mėlynos spalvos, su šviesiai pilkos spalvos dryžiais megztinio viršutinėje dalyje. Megztinio vidinėje dalyje, prie apykaklės yra prisiūta pilkos ir juodos spalvos etiketė, ant kurios baltos spalvos raidėmis užrašyta: „Cedar Wood State M“. Megztinis mechaniškai pažeistas, t. y. per visą ilgį, maždaug per megztinio vidurį, megztinis perkirptas į dvi dalis. Taip pat ant megztinio priekinės dalies dešinės pusės, daugiau viršutinėje megztinio dalyje, matosi įvairių spalvų dėmių. Apžiūrint megztinį prie dirbtinio apšvietimo priekinėje megztinio dalyje įvairiose vietose matosi daug įvairaus dydžio rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Siekiant nustatyti ar ant megztinio esančios rausvos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus megztinį reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose megztinio vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros megztinis supakuotas į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

2. Marškinėliai yra trumpomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos. Marškinėlių vidinėje dalyje, prie apykaklės yra baltos spalvos etiketė, tačiau užrašas ant jos neįskaitomas. Marškinėliai yra mechaniškai pažeisti, t. y. beveik per visą ilgį perkirpti. Apžiūrint marškinėlius prie dirbtinio apšvietimo priekinėje marškinėlių dalyje įvairiose vietose matosi įvairaus dydžio rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Siekiant nustatyti ar ant marškinėlių esančios rausvos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus marškinėlius reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose marškinėlių vietose, priekinėje dalyje matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Marškinėlių priekinės dalies kairėje pusėje, maždaug rausvos spalvos dėmės viduryje yra mechaninis įplyšimas, galimai įpjovimas. Šis įpjovimas yra apie 5 mm pločio ir apie 13 mm ilgio. Po apžiūros marškinėliai supakuoti į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

3. Juodos spalvos vyriškos kelnės užsisega su užtrauktuku ir saga. Kelnių priekinėje dalyje ties liemeniu yra dvi neužsegamos kišenės, o kelnių dešinėje pusėje, maždaug ties keliu yra dar viena kišenė. Šioje kišenėje randamas „NL“ cigarečių pakelis, kuriame yra 16 vnt. cigarečių, kuris išimamas ir supakuojamas į voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30. Kelnių vidinėje dalyje, ties liemeniu yra įsiūta rudos spalvos etiketė, ant kurios baltos spalvos siūlais išsiuvinėti užrašai: „CRAGHOPPERS“ „UK 32, L“. Vyriškos kelnės tiek priekinėje, tiek nugarinėje dalyje suteptos. Apžiūrint juodos spalvos kelnes prie dirbtinio apšvietimo išorinėje dalyje, ties kairės kojos šlaunimi ir virš dešinės pusės priekinėje dalyje esančios kišenės, ant juosmens įvairiose vietose matosi įvairaus dydžio rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Siekiant nustatyti ar ant kelnių esančios rausvos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus juodos spalvos kelnes reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose juodos spalvos kelnių vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros juodos spalvos kelnės supakuotas į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

4. Pilkos spalvos vyriškų kelnių juosmenyje yra įverta juodos spalvos virvelė. Kelnių priekinėje dalyje yra dvi neužsegamos kišenės ties kelnių juosmeniu ir dvi kišenės ties keliais. Kelnių nugarinėje dalyje ties sėdmenimis yra dvi užsegamos kišenės. Kelnių vidinėje dalyje, ties juosmeniu yra įsiūta juodos spalvos etiketė, ant kurios baltos spalvos raidėmis užrašyta: „EBOUND DENIM IND“, „XL“. Ant pilkos spalvos kelnių įvairiose vietose matosi dėmių, kelnės purvinos. Apžiūrint pilkos spalvos kelnes prie dirbtinio apšvietimo priekinėje kelnių dalyje, ant kairėje pusėje esančios kišenės ties keliais, matosi rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Ant kelnių juosmens vidinės pusės, prie etiketės bei ant kelnių priekinės dalies kairės pusės viršaus, netoli juosmens, matosi rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Siekiant nustatyti ar ant pilkos spalvos kelnių esančios rausvos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus kelnes reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose kelnių vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros pilkos spalvos kelnės supakuotos į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

5. Apatinės mėlynos spalvos su baltos spalvos dryžiais vyriškos kelnaitės yra šortukų tipo. Apatinių kelnaičių vidinėje dalyje įsiūta juodos spalvos etiketė, ant kurios mėlynos spalvos raidėmis užrašyta: „Frank“. Kelnaičių dydis „7/XL“. Apatinės kelnaitės nešvarios, kelnaičių nugarinėje dalyje matosi sutepimas. Apžiūrint mėlynos spalvos apatines kelnaites prie dirbtinio apšvietimo rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių nesimato. Siekiant nustatyti ar ant pilkos spalvos kelnių esančios rausvos spalvos dėmės galimai yra kraujo dėmės buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus apatines kelnaites reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose kelnaičių vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros mėlynos spalvos apatinės kelnaitės supakuotos į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

6. Juodos spalvos kojinės nešvarios, kojinių padai sutepti. Apžiūrint juodos spalvos kojines prie dirbtinio apšvietimo rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių nesimatė. Siekiant nustatyti ar ant kojinių nėra likusių kraujo pėdsakų buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus kojines reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose vietose ant kojinių, ypač padų, matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros juodos spalvos kojinės supakuotos į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30.

Panaudojus reagentą „Bluestar“, tamsioje patalpoje ant megztinio, mėlynos spalvos marškinėlių, juodos spalvos kelnių, pilkos spalvos kelnių, apatinių kelnaičių ir kojinių poros matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po to drabužiai supakuoti į atskirus popierinius vokus su spaudu Nr. 30, ant kurių užrašyti paaiškinamieji užrašai. (1 t., 187-198 b. l.)

2018-04-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti 2018-02-16 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti daiktai, t. y. metalinis laužtuvas ir baltos su mėlyna spalvos paklodė. Apžiūros protokole nurodyta:

1. Metalinis laužtuvas yra rudos spalvos. Laužtuvas yra tiesus, kairysis laužtuvo galas užlenktas. Laužtuvo tiesios dalies ilgis - 77 cm, plotis - 2,5 cm. Kairiosios užlenktos laužtuvo dalies ilgis - 8 cm. Laužtuvas be išorinių mechaninių pažeidimų, t. y. ant jo nėra raudonos spalvos, galimai kraujo dėmių.

2. Paklodė yra baltos spalvos su mėlynos spalvos gėlėmis. Paklodės kairės pusės krašte matomas apie 12 cm ilgio mechaninis pažeidimas, įplyšimas. Apžiūrint paklodę prie dirbtinio apšvietimo įvairiose paklodės vietose matosi įvairaus dydžio rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių. Apipurškus paklodę reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose paklodės vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros baltos spalvos paklodė supakuota į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30. Panaudojus „Bluestar“, tamsioje patalpoje, įvairiose paklodės vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros baltos spalvos paklodė supakuota į popierinį voką su spaudu Nr.30, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai. (2 t., 1-4 b. l.)

2018-02-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamoji R. J. pateikė drabužius: džinsines kelnes ir megztinį. (1 t., 152 b. l.)

2018-04-16 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti įtariamosios R. J. drabužiai: mėlynos spalvos moteriškos džinsinės kelnės, užsegamos su viena saga ir užtrauktuku. Džinsinių kelnių priekinėje dalyje yra dvi neužsegamos kišenės. Kelnių nugarinėje dalyje ties sėdmenimis taip pat yra dvi neužsegamos kišenės. Kelnių vidinėje dalyje ties juosmeniu yra įsiūta šviesiai rudos spalvos etiketė, ant kurios juodos spalvos raidėmis užrašyta: „Miss Grace“. Kelnių vidinėje dalyje yra įsiūta baltos spalvos etiketė, ant kurios užrašyta dydis „27“ ir skalbimo instrukcija. Ant kelnių mechaninių pažeidimų ir sutepimų nesimato. Apžiūrint mėlynos spalvos džinsines kelnes prie dirbtinio apšvietimo rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių nesimatė. Siekiant nustatyti ar ant mėlynos spalvos džinsinių kelnių nėra likusių kraujo pėdsakų buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus džinsines kelnes reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose kelnių vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros džinsinės kelnės supakuotos į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30; raudonos spalvos moteriškas megztinis užsivelkamas per galvą. Megztinio priekinėje bei nugarinėse dalyse ties juosmeniu yra po dvi kilpas, skirtas diržui įverti. Apžiūrint raudonos spalvos megztinį prie dirbtinio apšvietimo rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmių nesimatė. Siekiant nustatyti ar ant raudonos spalvos megztinio nėra likusių kraujo pėdsakų buvo panaudotas reagentas „Bluestar“. Apipurškus megztinį reagentu „Bluestar“, tamsioje patalpoje įvairiose megztinio priekinės dalies vietose matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Taip pat megztinio nugarinėje dalyje, ties juosmeniu matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po apžiūros raudonos spalvos megztinis supakuotas į popierinį voką, ant kurio užrašyti paaiškinamieji užrašai ir uždėtas spaudas Nr. 30. Panaudojus reagentą „Bluestar“, tamsioje patalpoje ant raudonos spalvos megztinio ir mėlynos spalvos džinsinių kelnių matosi švytėjimas, reagentas sureagavo. Po to drabužiai supakuoti į atskirus popierinius vokus su spaudu Nr. 30, ant kurių užrašyti paaiškinamieji užrašai. (2 t., 5-9 b. l.)

2018-03-05 Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Klaipėdos skyriaus rašte Nr. 41D(K)-383 nurodoma, kad BPC stotis informuoja, kad 2018 m. vasario 15 d. 20.08 val., BPC informacinėje sistemoje buvo registruotas kvietimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). Pateikiamas skambučio skaitmeninio garso įrašo kopija. (1 t., 154 b. l.)

2018-03-06 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC Klaipėdos skyriaus 2018-03-05 raštu Nr. 41D(K)-383 pateiktas 2018-02-15 20 val. 08 min. garso įrašas. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „2018_02_15_20-08-55_25.04 (duomenys neskelbtini)“. Failas atidaromas „Windows media player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė 1 min. 44 s. Įraše girdimas M – moters (BPC darbuotojos) ir V – vyro pokalbis. Įraše girdima:

M: 112 klausome, klausome 112.

V: Atsiprašau, galima greitąją pagalbą?

M: Sakykit koks čia rajonas? (Įraše girdimas dar vienos moters (toliau – moters 2) šauksmas ir verksmas)

V: Padūrė žmogų.

M: Sakykite koks rajonas? (Įraše girdisi moters 2 balsas, bet žodžiai nesuprantami)

V: (duomenys neskelbtini).

M: Čia prieš kiek laiko?

V: Tai va, prieš kokia puse minutės gal įdūrė peilį.

M: Kas čia įdūrė ?

V: Sugyventinė.

M: Pakartokite kokia gatvė?

V: (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). (Įraše girdimas moters 2 balsas, bet žodžiai nesuprantami).

M: (duomenys neskelbtini) gatvė ar takas?V: Prie parduotuvės, žinot kur (duomenys neskelbtini)?M: (duomenys neskelbtini) gatvė ar takas?

V: Gatvė.

M: Ir namo numeris?

V: 1-6.

M: Butas 6?

V: (duomenys neskelbtini), pamatysite aikštelė daug..

M: Durų kodas yra?

V: Prie kelio lauksiu, prie kelio lauksiu.

M: Supratau, tai čia sugyventinė?

V: Sugyventinė savo vyrui įdūrė peiliu, nu.

M: Supratau, gerai, sakykit jūsų vardas, pavardė?

V: G. A..

M: Kiek vyrui metų?

V: Nu kokia 50.

M: Visi vietoje šiuo metu?

V: Sakau sugyventinė.

M: Supratau gerai, mes informuojam, laukite.

V: Prie (duomenys neskelbtini), ir iš karto į kairę.

M: Kas tas yra tas (duomenys neskelbtini)?

V: Parduotuvė.

M: Gerai.

V: Pravažiuosite vieną prūdą, bus į kaire ir antras prūdas, aš prie kelio lauksiu.

M: Gerai mes informuojam.

Atlikus apžiūrą, garso įrašas įrašytas į DVD-R kompaktinę plokštelę. (2 t., 14-15 b. l.)

2018-02-20 VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. MK-42(6.9) nurodoma, kad VšĮ Kauno m. GMP stotis informuoja, kad 2018 m. vasario 15 d. 20.12 val., VšĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini). Pridedamas suarchyvuotas kvietimo garso įrašas. (1 t., 159 b. l.)

2018-02-27 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti VšĮ Kauno m. GMP stoties 2018-02-20 raštu Nr. MK-42(6.9) pateikti 2018-02-15 20 val. 12 min. užfiksuoti garso įrašai:

1) Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „20180215201244_637529“. Failas atidaromas „Windows media player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 44 s. Įraše girdimas M – moters, A – moters pokalbis.

M: Greitoji pagalba, koks yra įvykio vietos adresas?

A: Centras, Klaipėda, bus kompleksinis Nr. (duomenys neskelbtini), čia bus (duomenys neskelbtini), bet pasitiks, pasitiks kieme, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini).

M: Taip ir kas ten atsitiko?

A: Čia ką tik sugyventinė sužalojo savo vyrą peiliu, 55 metu vyrą.

M: Ar jisai sąmoningas, ar jis kvėpuoja?

A: Nieko neminėjo, bet turbūt, kad sąmoningas, nes tenai vyksta konfliktas, girdisi.

M: Gerai važiuoja.

A: Gerai viso gero.

2) Apžiūrimas garso įrašo failas pavadinimu „20180215201450_637559“. Failas atidaromas „Windows media player“ kompiuterine programa. Garso įrašo trukmė – 58 s. Įraše girdimas M – moters, V – vyro pokalbis.

V: Klausau.

M: Greitoji pagalba, dar adresą patikslinkit.

V: (duomenys neskelbtini) žinot kur yra?

M: Taip.

V: Nū tai va aš laukiu prie kryžkelės.

M: Prie parduotuves (duomenys neskelbtini) taip?

V: Nū taip, taip važiuokit prie (duomenys neskelbtini).

M: Sakykit taip kur važiuoti?

V: Prie (duomenys neskelbtini).

M: Gerai ir sakykit ar jisai sąmoningas ?

V: Nū išėjau liko dar sąmoningas, bet be reikalo peilį ištraukė tą jam.

M: O sakykit negalėčiau aš ten paskambinti, kad galėčiau suteikti pagalbą, nežinot kokio ten numerio, kur galėčiau skambinti?

V: Nū nieko negaliu padėt, aš sakau laukiu prie (duomenys neskelbtini).

M: Supratau, jeigu kas nors keistųsi, nedelsiant paskambinkit ir mes pateiksim daugiau instrukcijų.

V: Suprantat, aš ne namuose, aš lauke.

M: Aš suprantu, jeigu kas nors skambinkit gerai? Medikai jau išvyko ir visos tarnybos vyksta, laukit.

V: A nū gerai.

Atlikus apžiūrą, garso įrašai įrašyti į DVD-R kompaktinę plokštelę. (2 t., 16-17 b. l.)

2018-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 604/2018(02) nurodyta, kad: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu. Tiriamajam taip pat nustatyta dešinės plaštakos pirmo piršto sugijęs pažeidimas. Krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdies pažeidimu padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu. Dešinės plaštakos pirmo piršto sugijusio pažeidimo vaizdas rodo, jog jis padarytas aštriu daiktu. Sužalojimai nebūdingi kritimui bei atsitrenkimui į daiktą (daiktus). Sužalojimai būdingi daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių: vienas į krūtinės kairę pusę, padarant durtinį pjautinį sužalojimą su širdies pažeidimu; vienas – į dešinę plaštakos I pirštą, padarant pažeidimą. Krūtinės kairės pusės sužalojimas su širdies pažeidimu lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rodo, jog jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Dešinės plaštakos I piršto pažeidimo vaizdas rodo, kad jis galėjo būti padarytas prieš daugiau nei tris paras iki teismo medicinos apžiūros 2018-02-16. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu dešinės plaštakos pirmo piršto sugijęs pažeidimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (2 t., 28-29 b. l.)

2018-04-18 specialisto Gregoire Abi Chaker paaiškinimų protokole nurodyta, kad tyrėja V. K. specialistui Gregoire Abi Chaker uždavė klausimą: 2018-02-16 jums buvo pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, t. y. atlikti pirminį A. G. teismo medicinos tyrimą. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 604/2018(02) nurodėte, kad A. G. nustatytas krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu. Jums pateikiamas 2018-02-15 įvykio vietoje rastas ir 2018-02-15 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. pateiktas peilis. Peilis apžiūrėtas 2018-04-16 daiktų apžiūros protokolu, su kuriuo jūs susipažinote. Ar su šiuo peiliu A. G. galėjo būti padarytas konstatuotas krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu?

Specialistas Gregoire Abi Chaker atsakė į tyrėjos klausimą: Krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu aprašymas medicininiuose dokumentuose (LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2018-0094514) rodo, kad A. G. nustatytas krūtinės kairės pusės sužalojimas galėjo būti padarytas klausime nurodytu peiliu. (2 t., 31-32 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1932/2018(01) nurodyta, kad 2018-02-16 6.45 val. paimtame A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (2 t., 19 b. l.)

2018-02-15 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr.8881 nurodyta, kad 2018-02-15 d. 21.11 val. R. J. nustatyta 1,69 promilių alkoholio koncentracija. (2 t., 183 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G605/2018(02) nurodyta, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kūno paviršiuje, lūpose sužalojimų nėra. (2 t., 36 b. l.)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-420/2018 nurodyta, kad šiuo metu tiriamajai R. J. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga. (2 t., 40-41 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamosios R. J. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad R. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018-02-15 apie 20 val. savo ir A. G. gyvenamojoje vietoje – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su šeimos nariu sugyventiniu A. G., tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo sugyventiniui A. G. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė nukentėjusiajam krūtinės kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą, su širdies pažeidimu, t. y. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinio A. G. sveikatą.

Šias aplinkybes patvirtinta kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos duomenys.

Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. J. ir A. G. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jie girtavo, tarp jų kilo konfliktas ir kaltinamoji R. J. peiliu dūrė į krūtinę A. G., jį sužalojo.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji R. J. pripažino aplinkybę, kad įvykio dieną ji ir A. G. girtavo, tarp jų kilo konfliktas ir peiliu galimai sužalojo A. G.. Tačiau dūrimo momento nepamena, tik pamena, jog ji ištraukė peilį iš nukentėjusiojo kūno, užtiesalu užspaudė žaizdą, kad stabdyti kraujavimą. Prieš įvykį peilis galėjo būti ant stalo, nes prieš tai juo buvo pjaustoma žuvis.

Nukentėjusiojo A. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tikrai įvykio dieną jis (A. G.), R. J., jų draugai girtavo. Iki 2018-02-15 jis buvo sveikas, nesužalotas, o po šios dienos dėl sužalojimo buvo gydomas ligoninėje, padarytos kelios operacijos.

Nors kaltinamoji R. J., nukentėjusysis A. G. nurodė, kad nepamena pačio dūrio momento, tačiau kaltinamoji R. J. pripažįsta aplinkybę, kad tik ji galėjo peiliu sužaloti nukentėjusįjį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. pripažino tą aplinkybę, kad jis prisimena, jog bute buvo kaimynas J. P. ir per miglą pamena, kad R. jam įdūrė, tačiau nepamena dėl kokios priežasties. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus parodymus duotus ikiteisminiame tyrime, nukentėjusysis nurodė, kad juos tvirtina.

Teismas konstatuoja, kad darant išvadas apie tai, kad konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo dėl kaltinamosios priekaištų, jog geriama už jos pinigus, įvyko nukentėjusiojo bute, jog kaltinamoji R. J. peiliu dūrė nukentėjusiajam A. G. į krūtinę, jį sužalojo, o nukentėjusysis prieš sužalojimą neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąją, konflikto metu bute buvo J. P. ir jis viską matė, vadovaujamasi liudytojo J. P. parodymais.

Liudytojas J. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad konflikto metu jis buvo bute, esančiame adresu : (duomenys neskelbtini), ir betarpiškai matė, kad R. J. peiliu dūrė A. G. ir jį sužalojo. Taip pat liudytojo J. P. parodymai patvirtina aplinkybę, kad konfliktas kilo dėl to, kad R. J. pradėjo priekaištauti A. G., kad jis geria už jos pinigus, ji susinervavo ir dūrė peiliu, kurį paėmė nuo stalo. Be to, liudytojas J. P. patvirtino aplinkybę apie tai, kad A. G. konflikto neprovokavo, prieš R. J. nesmurtavo, jos nemušė. Teismui yra pagrindas tikėti liudytojo J. P. parodymais apie įvykio aplinkybes, nes savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tuo pačiu liudytojo J. P. parodymai paneigia kaltinamosios R. J. aiškinimą, kad A. G. prieš ją smurtavo ir dėl to gindamasi ji sužalojo A. G.. Liudytojo J. P. parodymai paneigia kaltinamosios aiškinimą, kad įvykio metu bute nebuvo J. P.. Kaltinamoji R. J. paaiškino, kad ji pamena ne visas įvykio aplinkybes, todėl teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamoji gali neprisiminti ir to fakto, kad įvykio metu, kuomet buvo sužalotas nukentėjusysis, įvykio vietoje buvo J. P. ir jis matė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes. Juo labiau, kad liudytojo J. P. nurodytos sužalojimo aplinkybės visiškai atitiko kitus bylos duomenis. Gi A. G. parodymais patvirtinama aplinkybė, kad įvykio metu bute buvo J. P., nes jis nurodė, jog „mato kaip kaimynas J. P. yra pas jį bute“ (1 t., 35-38 b. l.). Teismui nėra pagrindo tikėti kaltinamosios R. J. aiškinimu, kad įvykio metu A. G. prieš ją smurtavo, nes ši aplinkybė, kaip minėta anksčiau, paneigta liudytojo J. P. parodymais, kuris nuo pat konflikto pradžios iki jo pabaigos buvo būtent bute, kuriame kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, matė visą įvykių eigą ir ją atpasakojo. Be to, smurtavimo prieš R. J. galimybę paneigė ir nukentėjusiojo A. G. parodymai (jis nurodė, kad jie tą dieną nesipyko, jos nemušė, po nuteisimo už jos sužalojimą jis vengė pakartotinai tai daryti)-(1 t., 35-38 b. l.).

Bylos duomenys patvirtina, kad J. P. tuoj pat po sužalojimo skambino į bendrąjį pagalbos centrą, informavo, kad „prieš minutę sugyventinė padūrė žmogų“, kvietė pagalbą į (duomenys neskelbtini) namą. Be to, iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad tuoj pat po įvykusio konflikto ir nukentėjusiojo sužalojimo, apie tai, kad sužalotas A. G., ją informavo, būtent, J. P., ir ji tuoj pat nuėjusi į įvykio vietą ten rado sužalotą nukentėjusįjį, šalia buvo ir kaltinamoji R. J., ji buvo girta. Taip pat, iš liudytojų R. M., I. P. parodymų matyti, kad po įvykio J. P. joms pasakojo, jog įvykio metu jis buvo A. G. bute, ten gėrė kartu su A. G., R. J., jis matė kai kaltinamoji R. J. nuo stalo paėmė peilį, juo dūrė A. G. be priežasties. Be to, iš liudytojo R. M. parodymų matyti, kad J. P. jam pasakojo, jog jis „matė savo akimis kai R. pripjovė A., jis tuo metu sėdėjo ant fotelio, tuo metu jokių muštynių nebuvo“. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad A. G. analogiškai aplinkybes apie tai, kad jį be priežasties sužalojo peiliu R. J., pasakojo R. M., kuomet šis nukentėjusįjį aplankė ligoninėje, o taip pat draugui H. R. telefoninio pokalbio metu. Tai patvirtinama liudytojų R. M., H. R. parodymais.

Tai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad įvykio metu J. P. buvo nukentėjusiojo bute ir matė įvykio aplinkybes, apie tai papasakojo kaimynei I. P., pažįstamam R. M., o kaltinamajai nebuvo jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės, todėl paneigtas kaltinamosios aiškinimas, kad prieš ją nukentėjusysis smurtavo ir ji panaudojo peilį gindamasi. Nukentėjusysis A. G. taip pat nepatvirtino kaltinamosios nurodytos aplinkybės apie kokį nors jo netinkamą elgesį prieš kaltinamąją. Visos šios aplinkybės patvirtina faktą, kad J. P. buvo įvykio vietoje, matė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuoj pat ėmėsi priemonių nukentėjusiajam iškviesti pagalbą. Jeigu jo (J. P.) įvykio vietoje nebūtų buvę, tai tuomet visų minėtų veiksmų jis nebūtų atlikęs (informavęs kaimynę, bendrąjį pagalbos centrą, pasakojęs kitiems asmenims apie sužalojimą), nes nebūtų jam žinoma apie nukentėjusiojo sužalojimą. Tikint liudytojo J. P. parodymų teisingumu, įvertinama ir ta aplinkybė, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė sakyti tiesą. Nenustatyta aplinkybių, kad jis turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąją, ar būtų priešiškuose tarpusavio santykiuose su kaltinamąja. Ta aplinkybė, kad jo parodymuose yra netikslumas (nurodyta netiksli smūgiavimo vieta -dešinė kūno pusė) neduoda pagrindo daryti išvadas apie tai, kad kita liudytojo parodymų dalis netiksli ar melaginga. Teismas daro išvadą, kad apklaustas J. P. dėl nukentėjusiojo kūno pusės į kurią buvo suduotas smūgis peiliu, galėjo ir suklysti. Tačiau visiškai tiksliai liudytojas nurodė, kad smūgis suduotas į krūtinę ir peiliu, jį sudavė R. J.. O tai neprieštarauja ir specialisto išvadai bei kaltinamosios parodymamas, nes kaltinamoji neneigia, jog tik ji galėjo suduoti smūgį ir niekas kitas negalėjo sužaloti nukentėjusiojo.

Liudytojų R. M., H. R. parodymai patvirtina tą aplinkybę, kad po įvykio A. G. jiems pasakojo, jog jį peiliu sužalojo R. J..

Liudytojų I. P., R. M., A. J., A. S., R. A. parodymai patvirtina aplinkybę, kad po įvykio kalbėjo su R. J. ir ji pripažino faktą, kad peiliu sužalojo A. G..

Kaltinamosios R. J. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta ir aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo A. G., liudytojų J. P., I. P., R. M., R. A. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, iš kurių nustatyta, kad tikrai įvykio metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo R. J. ir A. G., ten pat buvo rastas sužalotas A. G., taip pat rastas nusikaltimo įrankis-peilis su kraujo pėdsakais.

Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota aplinkybė apie tai, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuriuo buvo sužalotas A. G., ant jo matosi kraujo pėdsakai, taip pat apžiūrėti drabužiai, kuriais įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis, o juose rasta audinio pažeidimai ir dėmės panašios į kraują. Tai duoda teismui pagrindą daryti išvadą apie tai, kad kraujas ant peilio, bei pažeidimai, kraujas drabužiuose atsirado dėl to, kad įvykio vietoje buvo smurtauta prieš A. G., ten jis buvo sužalotas, ir jo kraujo pėdsakai liko ant peilio, drabužių.

Taigi kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų nurodytos aplinkybės neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad nukentėjusysis buvo rastas sužalotas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat rastas nusikaltimo įkaltis (peilis).

Yra pagrindas tikėti kaltinamosios R. J., nukentėjusiojo A. G., liudytojo J. P. parodymais apie tai, kad kaltinamoji R. J. sužalojo A. G. peiliu, nes nustatyta, kad tuoj po įvykio į įvykio vietą atėję asmenys (liudytojų I. P., R. M., R. A. parodymai) matė kruviną peilį, o specialisto išvadoje konstatuota, kad A. G. sužalojimas padarytas smailiu aštriabriauniu duriančiu – pjaunančiu įrankiu.

Kaltinamosios R. J., nukentėjusiojo A. G., liudytojo J. P. parodymai apie tai, kad kaltinamoji R. J. sužalojo A. G. peiliu, taip pat aiškinimas, kad peiliu buvo smurtauta prieš A. G., jam durta į krūtinę, jis buvo sužalotas, atitinka ir 2018-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 604/2018(02), kurioje nurodyta, kad A. G. nustatyta krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu 2018-02-15. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, specialisto Gregoire Abi Chaker parodymai patvirtino, kad krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu aprašymas medicininiuose dokumentuose (LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2018-0094514) rodo, kad A. G. nustatytas krūtinės kairės pusės sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu.

Ta aplinkybė, kad A. G. buvo sužalotas 2018-02-15 ir jam kviesta pagalba buvo užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašte ir objektų apžiūros protokole. BPC stotis informavo, kad 2018 m. vasario 15 d. 20.08 val., BPC informacinėje sistemoje buvo registruotas kvietimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), dėl kūno sužalojimo adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo pateiktas skambučio skaitmeninio garso įrašo kopija. Ši informacija atitiko liudytojo J. P. parodymus apie tai, kad po nukentėjusiojo sužalojimo jis skambino bendrojo pagalbos centrui ir kvietė pagalbą, nurodė įvykio aplinkybes.

Taigi, teismas konstatuoja, kad fizinio smurto panaudojimo prieš A. G. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra sužalojimo priežastis, o būtent, kad A. G. nustatyta krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu 2018-02-15. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad iki kaltinamosios R. J. panaudoto fizinio smurto prieš A. G., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Liudytojo J. P. nurodyta aplinkybė, jog kaltinamosios veiksmu - suduodant peiliu, buvo sužalotas A. G., visiškai atitinka ir neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms.

Ta aplinkybė, kad A. G. nustatyta krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su širdies pažeidimu, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu – peiliu, kurio metalinės geležtės ilgis 20 cm, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, leidžia daryti išvadą, kad kūno sužalojimas buvo padarytas su grėsmę gyvybei ir sveikatai keliančiu bei žalojančio pobūdžio įrankiu, taip pat ir pakankamai didele jėga, nes dėl smurto buvo sužalota širdis.

Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad R. J. sužalojo A. G. peiliu ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamosios R. J. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė A. G. sunkų sveikatos sutrikdymą ir tarp kaltinamosios atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu ji dūrė peiliu A. G. į krūtinę (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležtės ilgis 20 cm. Po dūrio peiliu kaltinamoji matė, kad A. G. sužalotas, ji laikė paklodę uždengusi žaizdą ir siekė stabdyti kraujavimą, taigi nesiekė sunkesnių pasekmių.

Teismas daro išvadą, kad suduodama stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu-peiliu į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamoji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali įvykti žmogaus sužalojimas, ir nors nenorėjo pasekmių (sunkaus sveikatos sutrikdymo), bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodama peiliu smūgį į krūtinę žmogui ir turėdama gyvenimiškos patirties, kaltinamoji suprato, kad kelia grėsmę žmogaus sveikatai, bet savo veiksmų padariniams buvo abejinga. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamosios R. J. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – A. G. sužalojimo (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamoji R. J. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario-sugyventinio A. G. sveikatą.

Teismas kritiškai ir kaip siekimą palengvinti savo padėtį vertina kaltinamosios R. J. aiškinimą, kad įvykio metu nukentėjusysis A. G. prieš ją smurtavo, sudavė smūgį į galvą, todėl gindamasi ji galėjo panaudoti peilį. Šiuo aiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes šiuos kaltinamosios parodymus paneigia liudytojo J. P. parodymai, kur jis aiškino, kad įvykio metu A. G. prieš R. J. nesmurtavo, jo veiksmai buvo ramūs, neagresyvūs, kaltinamajai jokios grėsmės iš nukentėjusiojo nebuvo. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad po įvykio apžiūrėjus kaltinamąją jos kūne sužalojimų nenustatyta. Tą aplinkybę, kad įvykio metu R. J. buvo girta (apsvaigusi nuo alkoholio), patvirtino nukentėjusiojo A. G., liudytojų J. P., I. P., R. A. parodymai.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. J., atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką (BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuri priskiriama labai sunkiems (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimams. Nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo sukeltos pasekmės-kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinama ta aplinkybė, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, smurtas nebuvo intensyvus, peiliu suduotas vienas smūgis. Veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl to, kad kaltinamoji padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui-sugyventiniui. Labai sunkios nusikalstamos veikos sukelta pasekmė - krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas, su širdies pažeidimu. Kaltinamosios smurtas nebuvo intensyvus, ji peiliu dūrė vieną kartą, po įvykio ėmėsi priemonių, kad sustabdyti kraujavimą iš žaizdos. Kaltinamoji R. J. neteista.

R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo ji lankė nukentėjusįjį gydymo įstaigoje, dėl atliktų veiksmų ir sužalojimo nukentėjusiojo A. G. atsiprašė, gailėjosi, jie susitaikė (BK 59 straipsnio 2 dalis).

R. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

R. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis R. J. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Teismas, remdamasis bylos medžiagos duomenų analize, daro išvadą, kad R. J. yra pagrindas taikyti minimalų dydį bausmės, kuris numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Ši išvada daroma dėl šių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. teisiama pirmą kartą. Darytina išvada, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė, iš esmės ji neneigia aplinkybės, kad peiliu sužalojo nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos, jos padarinių, rodo, kad kaltinamoji savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, supranta jos atliktų veiksmų pavojingumą, kad pasielgė netinkamai, ir dėl tokio elgesio gailisi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios pozicija - kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, sutikimas kiek tik galima sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (tuoj po įvykio nepasišalino, teikė pagalbą, sutiko atlyginti žalą), leidžia teismui spręsti ne tik apie jos nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio kaltinamosios elgesio. Šiuo aspektu ne ką mažiau reikšminga laikoma ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji susitaikė, ji nukentėjusiojo atsiprašė, lankė ligoninėje, šiuo metu taip pat jį lanko. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir svarbia aplinkybe pripažįstama kaltinamosios sveikatos būklė, ji neįgali, iš dalies darbinga. Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sveikatos būklė jai nesutrukdė įvykio metu girtauti, elgtis nusikalstamai.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliekamos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinamos. Sulaikyme išbūtas laikas (2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 17 d.) įskaitytinas į bausmės laiką. Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. G., pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš R. J. priteisti 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. civilinio ieškinio atsisakė. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 7486, 98 eurų dėl turtinės žalos, susijusios su A. G. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, nukentėjusysis A. G. LSMU ligoninėje Kauno klinikose nuo 2018-02-15 iki 2018-03-02 gydytas dėl trauminio hemoperikardo. Nukentėjusiajam A. G. atliktos medicininės intervencijos: bendroji anestezija ASA 39 (du kartai), kitos arterijos kateterizavimas/ kanuliavimas, eritrocitų masės transfuzija, kito serumo įvedimas, kardioversija, kitos intrakranijinės širdies skilvelio procedūros, nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos (du kartai), kineziterapija, širdies ir kvėpavimo arba širdies ir kraujagyslių sitema, trombocitų transfuzija, koaguliacijos faktorių įvedimas, kitos intratorakalinės širdies procedūros, nenaudojant dirbtinės kraujo apytakos (du kartai). A. G. skirti kraujo komponentai. LSMU ligoninėje Kauno klinikose nuo 2018-03-02 iki 2018-03-22 A. G. buvo suteikta reabilitacija II dėl kito širdies arba širdies vožtuvo pakaitalo. A. G. atliktos medicininės intervencijos: kineziterapija, širdies ir kvėpavimo arba širdies ir kraujagyslių sistema, jungiamojo audinio arba minkštųjų audinių gydomasis masažas arba manipuliacija, neklasifikuojama kitur, bendroji sveikatos intervencija, psichologija, bendroji sveikatos intervencija, socialinis darbas, hidroterapija, bendroji sveikatos intervencija, kita. LSMU ligoninėje Kauno klinikose nuo 2018-03-27 iki 2018-03-29 nukentėjusysis A. G. buvo gydytas dėl kairiojo skilvelio nepakankamumo. A. G. atliktos medicininės intervencijos: vainikinių arterijų angiografija. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 7486,98 Eur. Už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-12-30 įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministro 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo, normatyvinės gydymo trukmės ir giminingų diagnozių grupėms priskiriamų kainų koeficientų sąrašo, bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainos ir medicinos pagalbos priemonių, vaistų, procedūrų ir kraujo komponentų kainų, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai sąrašo tvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministro 2008-01-17 įsakymu Nr. V-50 “Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo”. R. J. civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėto veikimo (CK 6.246 str., 6.248 str.), t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus A. G., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmenų nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu (CK 6.249 str., 6.247 str.). Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Prašo priteisti iš R. J. PSDF biudžetui padarytą 7486,98 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt šeši Eur 98 et) žalą dėl nukentėjusiojo A. G., gydymo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217300010002484333. Pridėjo Kauno TLK įgaliojimo kopiją, medicininių dokumentų apskaitos išrašą. (1 t., 56-57 b. l.)

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamosios R. J. priteistina 7486, 98 eurų turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinis ieškinys yra įrodytas, pagrįstas, žala padaryta nusikalstamais veiksmais, todėl kaltinamoji ją privalo atlyginti visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti R. J. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 17 d.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. J. 7486, 98 eurų (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 98 centus) turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333)

Sunaikinti daiktus: voką ir jame esančius daiktus (saugomus teisme):

1. CD-R kompaktinę plokštelę (priedas prie 2018-02-16 įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės Nr. 363 KR) – PAKETAS Nr. 18.

2. DVD-R kompaktinę plokštelę (priedas prie 2018-02-28 parodymų patikrinimo vietoje su liudytoju J. P. protokolo) – PAKETAS Nr. 19.

3. Kompaktinį diską 20-7/1-99, kuriame yra įrašyta informacija iš įtariamosios R. J. MRT Nokia C2-01 ir SIM kortelės (Priedas prie 2018-02-22 Kauno apskr. VPK KPSUV 1-ojo skyriaus rašto Nr. 20-IL-8208) – PAKETAS Nr. 20.

4. DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra BPC garso įrašas (Priedas prie 2018-03-06 kitų objektų apžiūros protokolo) – PAKETAS Nr. 21.

5. DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra GMP garso įrašas (Priedas prie 2018-02-27 kitų objektų apžiūros protokolo) – PAKETAS Nr. 22.

6. DVD-R kompaktinę plokštelę, kurioje yra įrašas iš 2018-03-14 įtariamosios R. J. papildomos apklausos (Priedas prie 2018-03-14 įtariamosios papildomos apklausos protokolo) – PAKETAS Nr. 23.

Sunaikinti daiktus (saugomus UAB „Aleksoto prekyba“):

1. Nuoplovą Nr. 1, paimtą 2018-02-16 įvykio vietos apžiūros metu kambaryje nuo žalios spalvos fotelio. Supakuota į voką Nr. 2. – PAKETAS Nr. 1.

2. Baltos spalvos su mėlyna spalva paklodę, su raudonos spalvos dėmėmis, paimtą 2018-02-16 įvykio vietos apžiūros metu kambaryje nuo grindų prie fotelio. Supakuota į popierinį paketą Nr. 3. – PAKETAS Nr. 2.

3. Peilį, kurį 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis G. K.. Supakuotas į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 3.

4. 1 nuoplovą, paimtą nuo peilio rankenos 2018-04-16 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrint peilį. Supakuota į popierinį paketą Nr. A. – PAKETAS Nr. 4.

5. 1 nuoplovą, paimtą nuo peilio geležtės 2018-04-16 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrint peilį. Supakuota į popierinį paketą Nr. B. – PAKETAS Nr. 5.

6. A. G. megztinį, kurį 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Megztinis supakuotas į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 6.

7. A. G. marškinėlius, kuriuos 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Marškinėliai supakuoti į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 7.

8. A. G. juodos spalvos kelnes, kurias 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Juodos spalvos kelnės supakuotos į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 8.

9. A. G. pilkos spalvos kelnes, kurias 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Pilkos spalvos kelnės supakuotos į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 9.

10. A. G. apatines kelnaites, kurias 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Apatinės kelnaitės supakuotos į popierinį voką su spaudu 30. - PAKETAS Nr. 10.

11. A. G. kojines, kurias 2018-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. K.. Kojinės supakuotos į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 11.

12. R. J. džinsines kelnes, kurias ji pateikė 2018-02-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Džinsinės kelnės supakuotas į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 12.

13. R. J. raudonos spalvos megztinį, kurį ji pateikė 2018-02-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Megztinis supakuotas į popierinį voką su spaudu 30. – PAKETAS Nr. 13.

14. A. G. DNR seilių ėminį, paimtą 2018-03-01 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu. Supakuotas į baltos spalvos voką. – PAKETAS Nr. 14.

15. „NL“ cigarečių pakelį ir 16 vnt. cigarečių. Cigarečių pakelis rastas ir paimtas 2018-04-16 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrint nukentėjusiojo A. G. juodos spalvos kelnes. – PAKETAS Nr. 15.

16. Voką ir jame esančias R. J. kairės rankos nagų nuokarpas. – PAKETAS Nr. 16.

17. Voką ir jame esančias R. J. dešinės rankos nagų nuokarpas. – PAKETAS Nr. 17.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė