Kauno apygardos teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiojo A. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes nukentėjusysis A. G. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus nukentėjusysis A. G. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patikslino, kad 2018-02-17 apklausos metu sveikatos būklė buvo bloga, todėl nurodė ne visas įvykio aplinkybes. Vėliau ir papildomai apklaustas 2018-02-23 įvykio aplinkybes nurodė tiksliau, nes jas geriau atsiminė ir geresnė sveikatos būklė tai leido padaryti. Nurodė, kad jam būnant gydymo įstaigoje, kaltinamoji R. J. jį lankė, atsiprašė už įvykdytus veiksmus prieš jį. Nurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-17 apklaustas liudytoju A. G. paaiškino, kad šiuo metu jo savijauta atsižvelgiant į sveikatos būklę yra gana gera. Jis orientuojasi laike ir erdvėje, sutinka papasakoti, ką prisimena. Tačiau jis nori pasakyti, kad neprisimena nei kaip, nei kur buvo sužalotas. Jis tik prisimena jausmą - karštį ir viskas, atsimena, kad po to buvo pristatytas į Kauno klinikas, nepamena kaip vežė į klinikas. Apie pusę metų gyvena jam priklausančiame bute adresu, nurodytu pažymoje apie anketinius duomenis. Butas yra vieno kambario. Tiksliau apie pusę metų gyvena su savo sugyventine R. J.. Su R. gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi. Su R. jo santykiai pastaruoju metu geri. Ankščiau 2017 metais jis buvo ją sumušęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jam paskirta bausmė, žymėtis probacijoje iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Tačiau po šio įvykio su R. susitaikė ir toliau gyveno kartu. Nuo to įvykio iki 2018-02-15 su R. nesipyko, nesibarė, nekonfliktavo. Viskas vyko normaliai. Kas įvyko 2018-02-15, nepamena. Pamena, kad 2018-02-15 dienos metu, valandos nepamena, kartu su R. ėjo pas kažkokį draugą (duomenys neskelbtini), tačiau pas kokį draugą ėjo, nepamena. Prisimena, kad galimai ėjo pas jo draugą H., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas H., kiek pamena, ėjo pėsčiomis, nevažiavo, bet gali dėl to klysti, nes aplinkybių neprisimena. Pas H. su R. ėjo jau būdami išgėrę. Prieš tai su R. namuose gėrė alų. Kiek išgėrė, nepamena. Pas H. gėrė alų. Alaus nusipirko su R. eidami pas H., galbūt PC „IKI“, jei neklysta. Kiek laiko pabuvo pas H., nepamena. Jokių konfliktų, kol buvo pas H., nevyko. Ar pas H. namuose tuo metu buvo dar kas nors, nepamena. Neatsimena, kaip iš H. išėjo ir atsidūrė namuose. Visiškai nieko nepamena dėl buvusio girtumo. Kaip sakė, vienu momentu tik pajuto šilumą ir skausmą pilvo srityje ir prarado sąmonę. Atsigavo tik ligoninėje po operacijos. Nežino, kokiu įrankiu buvo sužalotas. Nepamena, kas jo sužalojimo metu buvo kartu su juo, nepamena, kada atvyko GMP ir policija. Ką įvykio metu vilkėjo gerai nepamena. Pamena vilkėjo žieminius kedus, šviesias sportines kelnes, juodą striukę, kažkokį melsvą ar pilkšvą bliuzoną, juodą liemenę. R. vilkėjo megztuką ir kelnes. Ar 2018-02-15 į jo namus buvo kas nors atėję, kokie kaimynai, draugai ar pažįstami, nepamena. Nepamena net, ar jis pats GMP buvo išvežtas iš savo namų ir kas iškvietė GMP. Jis anksčiau jokių grasinimų jį sumušti ar sužaloti nėra sulaukęs iš jokių asmenų, iš R. taip pat. Jokios agresijos prieš jį R. niekada nerodė. Iki to momento, kai pajuto skausmą ir šilumą pilve – 2018-02-15, buvo sveikas ir nesužalotas. Tik po operacijos atsigavęs Klinikose sužinojo, kad jam buvo įdurta vieną kartą ir sužalota širdis. Jis pats niekam pretenzijų dėl savo sužalojimo neturi. (1 t., 30-34 b. l.)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-23 papildomai apklaustas liudytoju A. G. paaiškino, kad jis prisimena, jog prieš kelias dienas pas jį buvo atvažiavusi kita tyrėja iš policijos, tačiau ką su ja kalbėjo neprisimena. Tuo metu buvo tik perkeltas iš reanimacijos į palatą, todėl ir visų aplinkybių neprisiminė. Šiuo metu jaučiasi daug geriau ir apie įvykį daug daugiau prisimena ir gali papasakoti. Šiuo metu yra gydomas LSMUL Kauno klinikų Širdies chirurgijos skyriuje. Šiame skyriuje guli nuo 2018-02-17 dienos, prieš tai dvi dienas gulėjo reanimacijoje. Yra gydomas dėl to, kad jo sugyventinė R. J. dūrė jam tiesiai į širdį ir ją perdūrė. R. J. yra jo sugyventinė. Su R. gyvena maždaug nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Gyveno pas jį namuose, kartu vedė bendrą ūkį, kartu valgė, miegojo, pinigai taip pat buvo bendri. Buvo sugyventiniai. Per šį laikotarpį buvo visko. Buvo kaip sutardavo labai gražiai, buvo ir konfliktų. Tie konfliktai visada kildavo būtent dėl R.. Konfliktų pagrindinė priežastis buvo R. gėrimas. Kai R. negerdavo, viskas būdavo labai gerai, o kai išgerdavo, viskas pasikeisdavo. O gerdavo R. tikrai dažnai, jeigu kažkas ateidavo pas jį į svečius, tai ji visada prisistatydavo kartu išgerti. Progos išgerti R. tikrai neatsisakydavo. Taip buvo ir tą dieną. 2018-02-15 jis su R. atsikėlė apie 8 val. ryto. Kartu atsigėrė kavos, pavalgė ir pan. Viskas tarp jų su R. buvo labai gerai, jie gražiai sutarė, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Po to maždaug apie 16 val. (tiksliai laiko tikrai neprisimena, galėjo būti ir anksčiau) pas juos į namus atvažiavo jos draugas R. M.. Šiek tiek su R. ir R. pasėdėjo pas juos namuose ir išgėrė alaus. Alaus atsivežė R., jis atvežė du litrus silpno alaus, o jai atvežė stipresnio alaus. Tada pas juos į namus atvažiavo dar R. (jo pavardės nežino). Vėl visi šiek tiek pabuvo pas juos namuose, kai arba R., arba jai paskambino draugas H. R.. H. pakvietė juos visus atvažiuoti pas jį į svečius valgyti blynų. Jie su šiuo pasiūlymu sutiko. Tada jį, R. ir R., R. nuvežė iki parduotuvės „IKI“ (adreso nežino, bet ji yra (duomenys neskelbtini)). Į parduotuvę nuėjo tik jis ir R.. R. ir R. liko laukti automobilyje. Parduotuvėje R. nupirko 4 arba 5 butelius alaus, po 1 litrą talpos. Kokio alaus pirko, neprisimena. Po to visi nuvažiavo pas H.. Pas H. visi pradėjo gerti alų, pavalgė blynų. Labai greitai atėjo H. mama, iš kurios elgesio suprato, kad jiems reikia iš ten važiuoti. Nebuvo taip, kad H. mama juos su šluota išvarytų, tiesiog ji pradėjo pykti, kad jie geria, todėl jie iš ten išvažiavo. Nusprendė, kad visi grįš atgal pas jį. Vėl jį, R. ir R. parvežė R. iki jo namų. H. liko namuose, pas juos į namus jis nevažiavo. Atgal pas juos į namus jie grįžo maždaug apie 19 val. (tiksliai laiko nežino). Kiek prisimena, R. su R. trumpam užėjo į jo butą, kur R. kažkiek išgėrė alaus ir labai greitai išvažiavo namo. Namuose liko tik jis ir R.. Iki šio laiko tarp jo ir R. nebuvo jokių konfliktų. Dėl išgerto alkoholio jis dar girtas tikrai nebuvo, bet apsvaigęs jau tikrai jautėsi. R. jau buvo tikrai girta, ji gėrė lygiai tiek pat, kiek ir vyrai. O moterims juk daug mažiau reikia. Jis tą dieną buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos megztiniu su raštais bei juodos spalvos kelnėmis. R. buvo apsirengusi lyg tai rausvos spalvos megztiniu bei mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. Nuo tada kai išvažiavo R. su R., jis beveik nieko neprisimena. Neprisimena ką jis po to veikė. Kažkiek aplinkybių prisimena, bet jas prisimena kaip per miglą. Kiek prisimena pabandys papasakoti. Kai išvažiavo R. su R., jis su R. lyg tai dar kažkiek išgėrė to alaus. Tačiau jis neprisimena, kad tarp jo ir R. būtų kilęs koks nors konfliktas. Jeigu ir kilo koks nors konfliktas, tai jį sukėlė tikrai ne jis, o R.. Konfliktas kilti negalėjo ir dėl to, kad jis su R. visą tą dieną sutarė labai gerai. Nebuvo dėl ko jiems pyktis. Jis agresyvus tikrai nebuvo, R. tikrai nemušė, kadangi jos mušti ir negalėjo. Negalėjo mušti R. dėl to, kad tarp jų buvo vienas konfliktas lyg tai 2017 m. spalio arba lapkričio mėnesį, ir jis už tai buvo nuteistas. To konflikto metu jis R. trenkė vieną kartą per šoną. Nuo to karto jis tikrai R. daugiau nebuvo lietęs ir jos tikrai nemušė. Tiesiog po teismo padarė išvadas ir daugiau tokių klaidų nekartos. O R. priešingai, kai tik išgerdavo tapdavo agresyvi. Yra ir prieš šitą įvykį bandžiusi jį mušti, bet jis dėl tų kartų neturi jai jokių pretenzijų. Dėl šių senų konfliktų jie seniai yra viską išsisprendę ir išsiaiškinę. Taigi 2018-02-15 dieną jis prisimena, kad mato, kaip kaimynas J. P. yra pas jį bute. Tačiau neprisimena, ar J. atėjo jau prieš tai ir jie išgėrė kartu alaus, ar jis atbėgo tik tada kai R. jam įdūrė. Taip pat neprisimena, kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taip pat per miglą prisimena, kad R. įdūrė jam stovint kambaryje. Tačiau, nei kada R. dūrė, nei kurioje konkrečioje vietoje esant jam dūrė, nei dėl ko dūrė, neprisimena. Jis neprisimena, kad jis R. kažką būtų prieš tai pasakęs ar tuo labiau padaręs, dėl ko ji jam dūrė. Taip tikrai negalėjo būti. Taip pat neprisimena, kad ir ji jam būtų kažką pasakiusi ir po to durtų. Nors atsimena viską labai miglotai, bet mano, kad R. jam dūrė iš niekur nieko. Jis tikrai nesitikėjo, kad R. taip padarys. Jeigu būtų tikėjęs, būtų tikrai atėmęs tą peilį iš R.. Tikrai prisimena, kad kambaryje ant stalo galėjo būti likęs peilis. Tas peilis buvo virtuvinis, su juoda plastikine rankena. Peilio ilgis galėjo būti apie 30 cm ilgio, o plotis apie 1,5 cm. Peilis buvo likęs ant stalo dėl to, kad R. kai atvažiavo atsivežė rūkytos žuvies ir ją pjaustė ant lentelės kambaryje. Tas peilis ir lentelė galėjo būti ir likę kambaryje ant stalo, nes jie visi labai greitai išvažiavo pas H. ir kambario nesutvarkė. Todėl mano, kad R. galėjo paimti būtent tą peilį nuo stalo ir jam įdurti. Nors tiksliai neprisimena, kad jam įdūrė būtent R., bet tikrai žino, kad daugiau niekas jam įdurti negalėjo. Nieko namuose nebuvo ir apskritai jis jokių priešų neturi, kurie galėtų jam kažką blogo padaryti. O R. peilį griebia ne pirmą kartą. R. yra kelis kartus pagriebusi peilį ir jį gąsdino, kad ji sau kažką pasidarys. Jis neleido jai nieko pasidaryti ir visada atimdavo iš jos rankų peilį. Tai galėjo būti maždaug jų santykių pradžioje, bet tiksliau laiko įvardinti negali. Jam su peiliu R. nebuvo grasinusi. Jo asmeninė nuomone dėl to kas įvyko - kaltas alkoholis. Tikrai R. tą dieną gėrė daug ir buvo girta, o kai būna girta ji tampa agresyvi. Tai mano, jai kažkas „susisuko“, ji paėmė nuo stalo peilį ir jam įdūrė tiesiai į širdį. Kaip R. sugebėjo taip tiesiai pataikyti į širdį, jam irgi nesuvokiama. Prisimena tik tiek, kad jį pradėjo pilti karštis, o kas vyko toliau nieko neprisimena. Jis neprisimena nei kaip jį išvežė iš namų, nei kaip vežė jį automobilyje, nei kaip atvežė į ligoninę. Visiškai nieko neprisimena. Jis atsibudo tik gulėdamas reanimacijos palatoje. Tikrai R. neatleis, daugiau su R. negyvens, nenori turėti su ja jokių reikalų. R. dūrė jam tiesiai į širdį ir ją perdūrė, ne šiaip pliaukštelėjo per veidą. Gydytojai jam sako, kad jis yra antrą kartą gimęs, kad liko gyvas po tokio sužalojimo. Jam jau ir dabar yra padarytos dvi širdies operacijos, taip pat planuojama daryti dar ir trečią operaciją. Trečia operacija reikalinga, kadangi nedirba vienas širdies vožtuvas. Daugiau aplinkybių apie savo sužalojimą jis nežino, tų medicininių terminų nesupranta. Jam išaiškintos jo, kaip nukentėjusiojo teisės, taip pat išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu civilinio ieškinio nereikš, bet tyrimo metu tikrai jį pareikš, nes jau ir šiuo metu turėjo didelių išlaidų. Šiuo metu daugiau papildymų neturi, jeigu prisimins patį įvykį, kurio metu R. jį sužalojo, tikrai pats informuos tyrėją ir galės apie tai papasakoti. (1 t., 35-38 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. P. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas J. P. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas J. P. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad konfliktas tarp R. J. ir A. G. kilo dėl pinigų ir girtavimo, kaltinamoji priekaištavo nukentėjusiajam. Įvykio metu R. J. paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą peiliu dūrė A. G. į priekinės kūno dalies šoną, jį sužalojo, bėgo kraujas. Įvykio metu A. G. prieš R. J. nesmurtavo, jo veiksmai buvo ramūs, neagresyvūs, kaltinamajai jokios grėsmės iš nukentėjusiojo nebuvo. Jis (J. P.) kvietė greitąją medicinos pagalbą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-16 apklaustas liudytoju J. P. paaiškino, kad jis gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu. Tame pačiame name tik kitame bute gyvena A. G.. Su A. jie yra geri draugai, bendrauja praktiškai nuo gimimo. Maždaug prieš pusę metų (tikslios datos neprisimena) pas A. atsikraustė gyventi R. (J.). Taigi maždaug apie pusę metų A. ir R. gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį, jie yra sugyventiniai. R. su A. visada sutardavo gerai, jis nėra girdėjęs, kad tarp jų būtų buvę kokių nors konfliktų. 2018-02-15 maždaug nuo 18 val. iki 19 val. pas jį į butą atėjo A.. A. buvo išgėręs, bet girtas dar nebuvo. Atėjęs A. jo paprašė, kad jis nueitų į parduotuvę ir nupirktų 2 butelius alaus. A. jam padavė 2 eurus ir jis nuėjo į šalia esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nupirko 2 butelius 1 litro talpos buteliuose alaus „Šnekorių“, 7,5% stiprumo. Į parduotuvę ėjo vienas. Kai grįžo iš parduotuvės namo laiptinėje sutiko A.. A. jam pasakė, kad R. užsirakino bute iš vidaus ir tada paprašė duoti jam laužtuvą. Jis nuėjo į savo namus, paėmė laužtuvą ir jį padavė A.. Jis nematė, ką su tuo laužtuvu darė A., nes jį padavęs grįžo į savo kambarį. Girdėjo, kad A. būdamas prie savo buto garsiai rėkė, jis sakė: įleisk. A. parėkavo apie 2 minutes ir tada pati R. atrakino buto duris. Tai žino, nes buto durys neišlaužtos, o atrakintos. Kai R. atrakino buto duris pas jį vėl atėjo A. ir pakvietė ateiti pas jį išgerti nupirktą alų. Jis taip ir padarė. Bute pas A. jie trise gėrė alų. Tiek jis, tiek A. ir R. gėrė po lygiai, gėrė iš molinio puoduko (visi iš vieno). Kai jis atėjo R. jau buvo girta. Bute pas juos yra vienas kambarys ir virtuvėlė. Jie gėrė tame kambaryje. Tame kambaryje yra dvi lovos ir du foteliai. Jis sėdėjo ant fotelio, kuris yra prie virtuvės durų, A. su R. sėdėjo priešais jį ant lovos. Stalas stovėjo tarp fotelio ir lovos. Jiems geriant R. pradėjo A. priekaištauti, kad jis geria už jos pinigus. R. sakė maždaug taip: „aš dirbu, o tu vis prageri visus pinigus“. Kai visi trys išgėrė vieną butelį alaus, o po to ir antro butelio maždaug pusę, R. dar labiau susinervino, vėl papriekaištavo A., kodėl jis geria už jos pinigus, ir paėmusi ant stalo gulintį peilį vieną kartą dūrė A. į pilvo dešinę pusę. Viskas truko sekundę. Peilis gulėjo ant stalo, kadangi prieš tai jie abu pjaustė maistą. Tas peilis buvo maždaug 30 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio. Peilio geležtė metalinė, o rankena plastikinė, lyg tai juodos spalvos. R. dūrė A. iš niekur nieko, jis jos neprovokavo. R. sėdėjo ant lovos, o A. sėdėjo šalia jos, jai iš kairės pusės, dėl to ji ir dūrė į dešinę pusę. Vieną kartą įdūrusi R. ištraukė iš A. kūno peilį ir peilį numetė ant stalo. Jis tuo metu išbėgo iš buto ir nubėgo pas šalia gyvenančią A. tetą J. P., kuriai pasakė, kas atsitiko. Tada iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie situaciją. Kai paskambino, ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę pasitikti spec. tarnybų. Pirmiausia atvažiavo policija, o po to ir greitoji medicinos pagalba. Policija sulaikė R., o A. išsivežė greitoji. A. sąmonės neprarado, dar jį išvežant greitajai, jam pasakė, kad nueitų pasiimti tą butelį alaus ir jį išgertų. Jis taip ir padarė. Kai įvyko konfliktas kambaryje buvo tik jie trys. Kurie kaimynai tuo metu buvo namuose ir galėjo girdėti konfliktą, nežino. Nežino, dėl ko R. taip padarė. Jie kartu gėrė ne pirmą kartą, bet nieko panašaus niekada nebuvo. Šiaip R. yra normali moteris, niekada agresyvi nebūdavo. Jis pats nesupranta, kas jai atsitiko, gal tiesiog pergėrė alkoholio. R. buvo tikrai normaliai išgėrusi, bet susikalbėti su ja dar buvo įmanoma. (1 t., 80-82 b. l.)

Iš parodymų patikrinimo vietoje 2018-02-28 protokolo matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. P., atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2018-02-15 apie 8 arba pusę 9 vakare pas jį atėjo kaimynas A. G. ir paprašė, kad jis nueitų nupirkti alaus. Tada jis vienas nuėjo į parduotuvę „Era“, esančią prie jo namų, kitoje gatvės pusėje, parduotuvėje nusipirko dvi „pūsles“ alaus. Jis grįžo į savo namus ir juose kartu su kaimynu A. G. pradėjo gerti alų. Pas jį į namus atbėgo A. sugyventinė R. (pavardės nežino) ir pasakė: „kodėl už mano pinigus geri ir dar kaimyną vaišini ?“ ir tada prasidėjo barniai. Paskui jie nusileido pas jį į kambarį, į A. butą. Tada paskui liudytoją J. P. einama į (duomenys neskelbtini) namo vidų. Įėjęs į šio namo laiptinę liudytojas J. P. parodė į medinius rudos spalvos laiptus ir pasakė, kad jie nusileido šiais laiptais ir nuėjo pas A. į butą. Liudytojas J. P. parodė, kad A. G. buto adresas – (duomenys neskelbtini). Paskui liudytoją pro rudos spalvos duris patenkama į nurodytą butą. Bute yra virtuvė, kurią praeina ir atsiduria kambaryje. Liudytojas J. P. parodė, kad sėdėjo šiame kambaryje ir gėrė alų. Liudytojas J. P. parodė, kad jis sėdėjo kambaryje ant lovos, kuri yra tik įėjus į kambarį dešinėje pusėje, A. sėdėjo priešais jį, kitoje pusėje ant žalios spalvos fotelio, o A. sugyventinė R. sėdėjo šalia jo, jam iš dešinės pusės. Liudytojas J. P. parodė, kad A. sėdėjo maždaug per tų fotelių vidurį, o R. sėdėjo prie jo, iš krašto, arčiau sekcijos. Tada liudytojas J. P. parodė, kad ant stalo buvo alaus ir peilis. Liudytojas J. P. parodė, kad kai jie atėjo pas A. į butą, R. buvo užsidariusi ir užsirakinusi namų duris ir A. negalėjo įeiti į kambarį. Tada A. pradėjo daužyti tas duris, jis nežino gal R. miegojo, gal ką, bet durų iš karto ji neatidarė. Po to R. tas duris atidarė. A. dar bandė laužti tas duris, buvo iš jo pasiskolinęs laužtuvą, bet jų neišlaužė. A. atėjo iš jo pasiskolinti laužtuvą, bet jis nematė, kaip A. laužė tas duris. Po to pati R. atrakino A. duris. Tada jis atėjo vakaroti pas A. į namus. Jis sėdėjo ant lovos, kuri yra tik įėjus į kambarį dešinėje pusėje, R. ir A. sėdėjo ant žalios spalvos fotelių, esančių priešais lovą, ant kurios sėdėjo jis. Tarp jų dar stovėjo stalas. Ant stalo buvo peilis. Jie kambaryje gėrė alų „Šnekorius“, 2 butelius po 0,7 litro talpos. Viso šio alaus jie neišgėrė, išgėrė 1 „pūslę“ alaus. Tada jie visi trys sėdėjo kambaryje ir R. su A. susiginčijo. Susiginčijo dėl to, kad R. pasakė, kad A. geria už jos pinigus. A. į šiuos R. žodžius jai atsakė: „tau gaila ?“ Tada prasidėjo visas tas barnis. To barnio metu R. paėmė peilį, kuris gulėjo ant stalo krašto, visai šalia R.. Peilis buvo su juoda rankena, apie 30 cm ilgio ir plius dar rankenos ilgis. R. su savo dešine ranka paėmė už peilio ir vieną kartą dūrė A. į maždaug pilvo dešinę pusę. Po šio dūrio R. nieko nedarė, nieko nesakė, tik sėdėjo pasimetusi. Tada jis paėmė iš virtuvės rankšluostį ir jį padavė A., kad jis galėtų užsidengti žaizdą ir paskambino numeriu 112. Rankšluostį padavė pačiam A. į rankas, kad jis laikytų užspaudęs žaizdą. Buvo momentas kuomet A. prarado sąmonę, bet po to atsipeikėjo ir jis jam padavė tą rankšluostį. A. praradęs sąmonę net minutės nebuvo, labai greitai atsigavo. Tada jis paskambino numeriu 112 ir išėjo iš A. buto, pasitikti pagalbos. Išeidamas iš namo dar užėjo pas tetą J. P. ir jai pasakė: „padūrė A.“, o ji jam atsakė: „ką aš padarysiu“. Jis išbėgo iš A. buto, o R. paliko sėdinčią. Jis išbėgo pasitikti greitosios pagalbos, o A. ir R. paliko bute, peilis toliau buvo ant stalo. Jis matė, kad kai R. įdūrė A., ji iškarto peilį ištraukė ir padėjo ant stalo. Po to R. nieko nepasakė. Pats A. užsidengė savo žaizdą, R. jam jokios pagalbos neteikė, o po to jis išbėgo į lauką. Išbėgęs į lauką pasitiko spec. tarnybas, po to su pareigūnais dar grįžo į šitą butą ir padėjo išnešti iš jo A.. R. sėdėjo ir žiūrėjo, nieko daugiau nedarė ir nieko nesakė. Kai A. išvežė medikai, jis iš buto išėjo. Liudytojas J. P. parodė, kad jis R. neklausė, kodėl ji taip padarė, nes tai buvo aišku. Liudytojas J. P. parodė, kad R. papriekaištavo A., kodėl jis už jos pinigus geria jos alų, nors pati irgi griebė ir gėrė tą patį alų. Liudytojas J. P. parodė, kad su A. ir R. gėrė ne pirmą kartą, bet toks įvykis su peiliu buvo pirmą kartą, taip ankščiau niekada nebūdavo. Liudytojas J. P. parodė, kad ankščiau tarp R. ir A. nebūdavo jokių konfliktų. Liudytojas J. P. parodė, kad R. A. sužalojo, nes buvo girta nuo alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad tiek R., tiek A. įvykio metu buvo girti, o jis dar buvo normaliai, kadangi pas jį atėjo A. ir paprašė nueiti nupirkti alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad po įvykio nei A., nei R. nematė, bet su A. kalbėjo telefonu. Liudytojas J. P. parodė, kad to pokalbio su A. metu, jie apie įvykį nieko nekalbėjo, kalbėjo tik apie A. sveikatą. Liudytojas J. P. parodė, kad jis A. paklausė: „kaip sveikata ?“, o šis jam atsakė: „gerai dar kol kas nemirštu ir nemirsiu“. Liudytojas J. P. parodė, kad peilis ant stalo buvo dėl to, kad jie pjaustė sūrį prie alaus. Liudytojas J. P. parodė, kad kai R. papriekaištavo A. dėl gėrimo, A. jai tik pasakė žodžius: „kodėl tau gaila ?“, bet nieko daugiau R. nedarė, prieš ją nesmurtavo, nemušė, nepurtė ir pan. Liudytojas J. P. parodė, kad tiek, kiek R. su A., gyvena jis negirdėjo tokio „bajerio“, kad A. taip padarytų R.. Liudytojas J. P. parodė, kad R. A. atsakė piktai, kadangi peilį ėmė. Liudytojas J. P. parodė, kad mano, jog čia kalčiausias alkoholis, daugiau niekas. Liudytojas J. P. parodė, kad nėra girdėjęs, kad tarp A. ir R. anksčiau būtų buvę kokių nors konfliktų, čia buvo pirmas kartas, kada įvyko tokia nesąmonė. Liudytojas J. P. parodė, kad nei karto nėra matęs, kad A. būtų sudavęs ar trenkęs R.. Liudytojas J. P. parodė, kad viskas kambaryje įvyko 2018-02-15 maždaug apie 8 ar pusę 9 vakaro. (1 t., 83-86 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. P. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes ji negalėjo atvykti į teismą dėl blogos sveikatos būklės.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 apklausta liudytoja I. P. paaiškino, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Tame pačiame name, tik kitame bute gyvena jos sūnėnas A. G.. 2018-02-15 dienos metu pas A. ji negirdėjo jokio triukšmo. A. bute gyveno kartu su sugyventine R. (J.). Tačiau per tuos pusę metų jie buvo kelis kartus išsiskyrę, nuolat R. pas A. negyveno. 2018-02-15 maždaug apie 19 val. ji išgirdo, kad laiptinėje A. tranko į savo buto duris ir šaukia: „atrakink duris“. Tai išgirdusi į laiptinę nėjo, yra įpratusi prie jų triukšmo. Apie 20 val. į jos butą atėjo kaimynas J. P. ir jai pasakė, kad jis eina laukti greitosios į lauką, nes R. pasmeigė A., o ji turi eiti pas A.. Po šių žodžių ji buvo šoke, bet iškarto nuėjo pas A. į butą. Buto kambaryje pamatė, kad A. guli be sąmonės. A. pusiau gulėjo – pusiau sėdėjo ant vieno iš kambaryje esančių fotelių. A. sėdėjo ant to fotelio, kuris yra arčiau sekcijos. A. sugyventinė R. sėdėjo ant to pačio fotelio krašto A. iš dešinės ir su baltos spalvos paklode buvo užspaudusi A. žaizdą. Taip pat netoli to fotelio ant kilimo ji pamatė visą kruviną peilį. Peilis buvo apie 25 cm ilgio, juoda plastikine rankena, visa peilio geležtė buvo kraujuota. Tai pamačiusi ji R. pasakė maždaug taip: „ką tu čia padarei ?“ R. jai atsakė: „aš netyčia.“ O ji jai pasakė: „argi galima su peiliu netyčia durti ?“ R. į šiuos žodžius nieko neatsakė. Tada priėjo prie R. su A. ir R. pasakė, kad parodytų žaizdą. R. pakėlė tą paklodę ir jai parodė žaizdą. Ji matė A. krūtinės kairėje pusėje maždaug po širdimi apie 2 cm ilgio labai siaurą, pjautinę žaizdą, bet iš tos žaizdos kraujas jau nebėgo. Tada R. vėl užspaudė su ta pačia paklode A. žaizdą. Ji dar pagalvojo, kad labai ilgai neatvažiuoja greitoji medicinos pagalba, todėl nubėgo iki savo buto ir savo mobiliojo ryšio telefonu (numeris nurodytas pažymoje apie asmens duomenis) skambino 112 numeriu. Atsiliepusi operatorė jai pasakė, kad greitoji jau išvažiavusi. Tada vėl grįžo į A. butą ir pamatė, kad jau yra atvažiavę policijos pareigūnai. Pamačiusi policijos pareigūnus iš buto išėjo. Po kelių minučių į kiemą atvažiavo ir greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai nuėjo į A. butą, o ji laukė koridoriuje. Medikai labai trumpai apžiūrėjo A. ir iškarto išvežė į LSMUL Kauno klinikas. Po to policija išsivedė R., o ji grįžo į savo butą. Dar nori papildyti, kad kaimynas J. jai pasakojo, kad jis su A. grįžo iš parduotuvės nusipirkę alaus. R. tuo metu užsirakino bute, todėl A. išlaužė buto duris. Bet dėl tų durų konflikto nebuvo. Po to jie trise buvo pas A. namuose (ar gėrė, ar ne nežino) ir R. be jokios priežasties paėmė nuo stalo peilį ir dūrė A.. J. sakė, kad tikrai nebuvo jokių grumtynių, jiems besėdint R. pagriebė peilį ir jį suvarė A.. Daugiau J. nieko nepasakojo. Dar nori papildyti, kad kai ji buvo pas A. bute ir bendravo su R., ji tikrai buvo girta, nuo R. ji jautė sklindantį alkoholio kvapą. Be to blaivus žmogus taip nepadarytų. R. visiškai nepažįsta, todėl apibūdinti jos negali. A. yra geras, paslaugus, darbštus. Ji su A. niekada jokių konfliktų neturėjo. Jos manymu, A. nėra agresyvus, nėra konfliktiškas ar linkęs muštis. Mano dėl šios situacijos kaltas alkoholis. (1 t., 88-90 b. l.)

Liudytoja R. M. paaiškino, kad A. G. yra jos kaimynas ir jie gyvena tame pačiame name. A. G. ir R. J. buvo sugyventiniai. 2018-02-15 apie 19.30 val. ji ėjo koridoriuje ir matė, kad A. G. kažko ieškojo spintelėje. Po kiek laiko vėl ėjo koridoriumi ir girdėjo, kaip A., bet jau būdamas bute, sakė maždaug taip: „tai ką aš jau į savo namus negaliu įeiti“. Po to koridoriuje susitiko I. P., ji pasakė, kad R. J. padūrė A. G.. Ji (R. M.) paskambino A. G. sūnui V. ir pasakė, kas atsitiko jo tėvui A.. Jis prašė nueiti pas A. G. ir pažiūrėti, kas atsitiko. Todėl ji nuėjo į A. G. butą ir ten pamatė jį sužalotą. Tuo metu R. J. klūpėjo prie jo ant grindų ir su paklode laikė užspaudusi žaizdą A. pilvo viršuje, kairėje pusėje. Tada ji R. paklausė: „kodėl tu taip padarei ?“ Į tai R. atsakė, kad gynėsi. Ji R. pasakė: „nuo ko tu gyneisi?“ Į tai R. jai nieko neatsakė. Tada paprašė, kad R. atitrauktų tą paklodę ir parodytų žaizdą. Ji taip ir padarė. Ji matė A. pilve pjautinę žaizdą, kuri tuo metu nekraujavo. Kambaryje ant grindų rado peilį, jo geležtė buvo kruvina. Paėmusi pirštinę peilį pakėlė. Atvyko medikai ir A. G. išgabeno į medicinos įstaigą. R. J. išvežė policijos darbuotojai. Kai išvažiavo tarnybos ji kalbėjo su kaimynu J. P.. J. jai pasakė maždaug taip: „mes trise buvome pas A. bute. A. su R. pradėjo bartis, bet nesimušė. Tada R. paėmė nuo stalo peilį ir vieną kartą dūrė A..“ Dar J. pasakė, kad momento, kada R. pagriebė peilį, jis nematė, gal tuo metu gėrė alų. Po to J. sakė nubėgo ir visą tai pasakė Irenai. A. G. nebuvo agresyvus.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. J. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamoji R. J. yra jos motina (BPK 82 straipsnio 2 d pagrindas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. J. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-15 apklausta liudytoja A. J. paaiškino, kad ji yra R. J. dukra. Žino, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtariamoji yra jos mama. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamoji yra jos mama. Šia savo teise nepasinaudoja ir duoti parodymus sutinka. Jeigu apklausos metu bus kažkokių klausimų, kurie, jos nuomone, galėtų pakenkti mamai, ji tiesiog į juos neatsakys. Žino, kad policijoje atliekamas tyrimas dėl to, kad jos mama įtariama sužalojusi savo sugyventinį A. (G.). Apie tai ji sužinojo iš savo mamos R.. 2018-02-15, apie 20 val.-21 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris nurodytas pažymoje apie asmens duomenis, paskambino mama R.. To pokalbio metu jautė, kad mama buvo išgėrusi, apsiverkusi, mama prašė atvažiuoti ir ją pasiimti, nes ji nebenori būti pas A.. Ji pradėjo mamos klausti, kas atsitiko, mama atsakė, kad tiesiog nenori ten būti. Daugiau nieko mama jai neaiškino, kodėl ją reikėtų pasiimti iš A. namų, mama nesakė, kad A. ar kas nors kitas ją muša, skriaudžia, išvaro iš namų ar pan. To pokalbio metu kambaryje ji girdėjo šiokį tokį triukšmą, bet kas ten buvo, nežino. Ji negirdėjo kambaryje skambančios muzikos, girdėjo žmogaus ar kelių žmonių balsus. Ji mamai pasakė, kad dabar negali atvažiuoti jos pasiimti, nes neturi automobilio, mamą paims jos draugas už geros valandos, kai baigs darbą. Ji po to dar kelis kartus skambino mamai, bet ši neatsiliepė. Mama jai pati perskambino apie 20.30 val., buvo išsigandusi, apsiverkusi ir jai pasakė maždaug taip: „dukryte, mane vežasi jau policija.“ Ji paklausė: „dėl ko, kas nutiko ?“ O mama atsakė: „padūriau A.“. Tada ji mamos paklausė: „kaip čia viskas buvo ? Dėl ko ?“ Mama jai tiesiog pasakė: „nežinau“ ir nieko daugiau neaiškino. Po to mamą pamatė ir su ja bendravo tik 2018-02-17 apie 14 val., kai ji atvažiavo pas ją į namus. Mama pasakė, kad A. puolė ją mušti, tada kažkaip jos rankose atsidūrė peilis ir ji net neprisimena, kaip viskas įvyko, tik pradėjo šaukti greitąją. Daugiau mama jai nieko nesakė. Mama su A. sugyventiniai buvo maždaug apie metus laiko. Negali pasakyti, ar tarp mamos ir A. buvo didelių konfliktų, bet vieną kartą maždaug 2018 m. sausio mėnesį, vėlai vakare jai skambino mama ir sakė, kad A. ją tampė už plaukų. Ji mamai pasakė, kad niekaip negali jos tą minutę pasiimti, bet kitos dienos ryte susiskambins ir ji galės ją pasiimti iš A. namų. Bet kai kitą rytą mamai paskambino, mama pasakė, kad jie jau viską išsiaiškino ir ji liks gyventi pas A. toliau. Tai buvo vienintelis kartas, kurį prisimena, kad mama skundėsi dėl A. smurto. Mano, kad mama tyčia sužaloti A. tikrai nenorėjo ir taip negalėjo būti, tiesiog mano, kad tarp jų įvyko koks nors buitinis konfliktas, kurio metu pasimaišė peilis ir dėl to mama sužalojo A.. Alkoholis taip pat šioje situacijoje stipriai prisidėjo, kaip minėjo, kai mama jai skambino, ji jautė, kad mama yra išgėrusi. Kadangi išgerti mėgsta ir A., tai mano, kad jie abu buvo išgėrę ir viskas taip įvyko. (1 t., 103- 105 b. l. )

Liudytojas A. S. paaiškino, kad 2018-02-15 telefonu kalbėjo su R. J. ir ji pasakė, kad padūrė A. G., jis išvežtas į ligoninę. Kalbant telefonu su V. G., šis taip pat patvirtino aplinkybę, kad A. G. sužalotas ir gydomas klinikose. A. G. nebuvo konfliktiškas žmogus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas R. M. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas R. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina, patvirtino, kad 2018-02-15 gėrė alų kartu su R. J., A. G., jie nekonfliktavo. Jie parvažiavo į savo namus ir ten liko. Kai jie bendravo ir kai jį paliko namuose, A. G. buvo sveikas, nesužalotas. Kitą dieną R. (pavardės nežino) jam pasakojo, kad R. J. ir A. G. konfliktavo ir kaltinamoji jį „papjovė“ (sužalojo). Į įvykio vietą atvyko policija, greitoji medicinos pagalba, jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-20 apklaustas liudytoju R. M. paaiškino, kad A. G. yra jo geras draugas, jį pažįsta maždaug apie 30 metų. Su A. visuomet sutardavo labai gerai, niekada tarp jų nėra buvę jokių konfliktų. Apie tai, kad A. yra sužalotas jis sužinojo penktadienį, t. y. 2018-02-16 apie 10 val. iš vietinių gyventojų. Tada jis nuėjo iki A. namų. Įėjęs į namo laiptinę pamatė, kad ant A. buto durų yra užklijuotos policijos juostos, draudžiančios įeiti į butą. A. G. kaimynė R. pasakė, kad vakar A. sugyventinė R. J. pripjovė A.. Kaimynė R. jam pasakojo, kad A. su kaimynu J. 2018-02-15 prieš pat 20 val. nuėjo nusipirkti išgerti į parduotuvę. R. tuo metu namuose užsirakino. Kai A. grįžo iš parduotuvės, R. jo neįleido į namus. Tada A. lyg išlaužė savo buto duris ir pateko į butą. Po to sekmadienį, t. y. 2018-02-18 apie 10 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino A. kaimynas J. P., kuris jam pasakė, kad A. pripjovė R.. Jis, t. y. J. P., tai matė savo akimis. Jis paklausė J., ar R. mušėsi su A.. J. P. atsakė, kad nesimušė, R. A. peiliu dūrė sėdint ant fotelio. 2018-02-19 apie 9 val. jis nuvažiavo pas A. į ligoninę. Jis A. paklausė, kas atsitiko, ar tai dėl išlaužtų durų. A. jam pasakė maždaug taip: „Ne, ne dėl išlaužtų durų. Čia truputį vėliau buvo. Mes su R. „ėdėmės“. R., kaip visada „durniavo.“ Tada jis A. paklausė: „tai jūs susikibot ?“ O A. jam atsakė: „Ne, nesimušėm. R. man įdūrė sėdinčiam ant fotelio“. Tada jis A. paklausė: „tai ką tu darysi ? Kaip dėl pareiškimo ?“ O A. atsakė: „nerašysiu aš jokio pareiškimo, tegul ji sau gyvena. O policijai pasakiau, kad nieko apie įvykį neprisimenu“. Daugiau apie įvykį nieko A. nepapasakojo, o jis ir neklausinėjo. Papildo, kad 2018-02-15, maždaug apie 10 val., jis nuvažiavo pas A. į svečius. Atsivežė 3 butelius, po 1 l talpos alaus „FORT EXTRA“, 5 laipsnių stiprumo, šalto rūkymo skumbrę ir bulvių traškučių „Estrella“. Pas A. namuose buvo ir R.. Pas A. namuose jis papjaustė atsivežtą skumbrę, tada ištraukė alų. Kai A. pamatė, kad jis atsivežė silpno alaus, jis pamatė jo surauktą veidą. Tiesiog A. tokio silpno alaus nemėgsta. Dėl to jis padėjo ant stalo 5 eurus ir pasakė, kad kažkuris gali nueiti į parduotuvę ir nupirkti stipresnio alaus. Tada R. paėmė 5 eurus ir nuėjo į parduotuvę. Jis su A. liko namuose. R. iš parduotuvės grįžo nupirkusi lyg tai 4 butelius, po 1 l talpos stipraus alaus, jie trise pradėjo gerti, sėdėjo, kalbėjo. Viskas buvo gerai. Tarp R. ir A. tikrai nebuvo jokių konfliktų. Visi gėrė apylygiai. Maždaug apie 13 val. išgėrė visą alkoholį. Tada jam paskambino posūnis R. S. ir jie sutarė, kad jis taip pat atvažiuos iki A.. Kol laukė R., į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino H. (pavardės neprisimena) ir pakvietė atvažiuoti pas jį pavalgyti žemaičių blynų. Kai atvažiavo R., jis, A. ir R. įlipo į automobilį ir visi važiavo pas H. į svečius. Pakeliui užvažiavo į parduotuvę, nusipirko dar alaus - 4 butelius silpno alaus ir 6 butelius stipraus alaus po 1 litrą – ir visi apie 13.30 val. buvo pas H. namuose. Pas H. pasėdėjo, pavalgė, pradėjo gerti atsivežtą alų ir tuo metu H. mama paprašė jų išeiti, nes ji sirguliuoja. Dėl to jie maždaug apie 14 val. iš H. namų išvažiavo. Būnant pas H. namuose R. su A. tikrai nesikivirčijo, jų santykiai buvo normalūs. Vairavo vėl R., kuris jį, A., R. ir H. atvežė vėl pas A. į namus. Į parduotuvę grįždami nevažiavo, nes dar visko turėjo. Visi grįžę pas A. į butą, susėdo prie stalo. Pasiruošė stalą, pradėjo valgyti žuvį ir gerti alų. Vėl visi gėrė po lygiai. Tarp R. ir A. tuo metu jokių konfliktų, smurtų, ar grasinimų tikrai nebuvo. Apie 15 val. jis ir R. išvažiavo iš A. namų. H. tuo metu pasiliko pas A. ir R. namuose. Kai išvažiavo, A. paliko visiškai sveiką. Kada ir kaip iš A. namo išvažiavo H. jis nežino. Jis ankščiau yra ne vieną kartą matęs, kaip R. „šokinėja“ ant A.. „Šokinėja“ tai reiškia, kad R. prieš A. smurtauja, išgėrusi R. tampa agresyvi, bet peilių iki šiol niekada negriebdavo. Mano, kad A. prieš R. nesmurtavo, nes pats A. jam yra sakęs, kad nuo paskutinio karto, kai buvo nuteistas už smurtą prieš R., labai susiėmė ir daugiau prieš ją nesmurtauja. Be to, A. sakė, kad jeigu būtų dar toks atvejis, jam reikėtų važiuoti į pataisos namus. Dėl šių aplinkybių mano, kad A. prieš R. tikrai nesmurtavo. Jokie kiti žmonės sužaloti A. tikrai negalėtų. (1 t., 110-1112 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo H. R. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas H. R. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas H. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybę, kad po įvykio kai buvo išleistas iš ligoninės A. G. jam pasakė, kad jį sužalojo R. (J.), ji griebė peilį ir jam dūrė į pilvą.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-27 apklaustas liudytoju H. R. paaiškino, kad apie A. G. sužalojimą jis sužinojo iš jų bendro draugo R. M.. 2018-02-16 ryte jam paskambino R. ir pasakė, kad vakar vakare R. padūrė A., A. šiuo metu yra komoje ir guli LSMUL Kauno klinikose, o R. sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Daugiau R. jokių aplinkybių nepasakė, o jis jo ir neklausė. A. G. yra jo draugas, jį pažįsta apie 20 metų. Su A. visada sutarė labai gerai, tarp jo ir A. niekada nėra buvę jokių konfliktų. A. yra draugiškas, linksmas, paslaugus, visuomet visiems padedantis žmogus. Nei vienas žmogus apie A. negalėtų pasakyti nei vieno blogo žodžio, jis tikrai nėra agresyvus ar konfliktiškas žmogus. Tiksliai laiko neprisimena, bet maždaug 2017 m. vasarą pas A. namuose apsigyveno sugyventinė R.. Kai R. būna blaivi atrodo viskas su ja gerai, bet kai išgeria alkoholio tampa nevaldoma. Yra gėręs su A. ir R. ne vieną kartą, ir kai R. jau normaliai išgerdavo alkoholio pradėdavo iš niekur nieko šūkauti, triukšmauti, kabinėtis ir pan., o jis nenorėdavo to klausyti ir tiesiog išeidavo iš A. namų. Kokie A. ir R. santykiai jis labai ir nežino, bet jie gyveno kaip sugyventiniai. Gali dar pasakyti, kad prie jo A. su R. sutardavo neblogai, jis nėra matęs, kad tarp jų būtų koks nors didelis konfliktas, stumdymasis ar net muštynės. Tačiau kas vykdavo kai A. ir R. likdavo dviese, nežino. Paskutinį kartą tiek A., tiek R. jis matė 2018-02-15. Šią dieną jis paskambino R. ir pakvietė jį atvažiuoti į svečius valgyti blynų. Maždaug apie 13 val. pas jį į namus atvažiavo R., A., R. ir R.. Jie visi užėjo pas jį į namus, taip pat atsinešė alaus. Jam atrodė, kad R., A. ir R. atvažiavo šiek tiek išgėrę. R. tikrai buvo blaivus, nes jis vairavo automobilį. Pas jį namuose jie užvalgė blynų ir išgėrė kažkiek alaus. Taip pabuvo apie 2 valandas ir tada atėjo jo mama Irena, kuri jų paprašė išeiti iš namų, kadangi jie triukšmauja, o ji serga. Kol buvo pas jį namuose visi sutarė labai gerai, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Tarp A. ir R. taip pat nebuvo jokių konfliktų. Po to maždaug apie 14.30 val. jie išėjo iš jo namų ir su R. automobiliu visi nuvažiavo iki A. namų. Važiavo tiesiai pas A., niekur sustoję nebuvo. Atvažiavo pas A. ir užėjo pas jį į namus. Kadangi dar buvo likę neišgerto alaus visi pradėjo gerti tą alų. Negėrė vienintelis R.. Pabuvo pas A. gal 30 minučių ir visi išsiskirstė. Nebuvo taip, kad kas nors juos iš A. namų išvarytų ar išprašytų, tiesiog išgėrė kažkiek alaus, jis pagalvojo, kad jau išgėrė tiek kiek norėjo ir nusprendė eiti namo. Tuo pat metu R. irgi pasakė, kad jau važiuos namo. Iš A. namų jie išėjo maždaug apie 15.30 val. R. su R. išvažiavo automobiliu, o jis pasakė, kad į namus pareis pėsčiomis, kadangi nori prasivaikščioti. Kai išėjo iš A. namų jau buvo neblaivus, bet visiškai girtas tikrai nebuvo, kadangi viską neblogai prisimena. Ėjo tiesiai namo ir namuose buvo maždaug apie 16 val. Nuo A. iki jo namų neskubant galima pareiti maždaug per 20 minučių. Kad jis tokiu metu grįžo į namus galėtų paliudyti jo mama Irena, kadangi ji matė, kaip jis parėjo į namus. Kai išėjo iš A. namų, tiek R., tiek A. buvo sveiki, gyvi. Kol jis buvo pas juos namuose, tarp A. ir R. nebuvo jokio konflikto, kivirčo, įžeidinėjimų, grumtynių ar tuo labiau muštynių. Viskas netgi buvo priešingai, jie juokavo tarpusavyje, bučiavosi. Jam atrodė, kad A. ir R. santykiai yra labai geri ir gražūs. Kas galėjo atsitikti po to, kai jis išėjo iš A. namų, nežino. Prisimena, kad kambaryje pas A., kuriame jie buvo, ant stalo buvo peilis. Tuo peiliu pjaustė rūkytą žuvį. Peilis buvo standartinis virtuvinis peilis, maždaug 20 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio, su tamsios spalvos rankena. Po įvykio jis su A. kelis kartus kalbėjo mobiliuoju telefonu, A. jam pasakė, kad po to, kai jie išėjo iš jo namų, kažkas užėjo R., ji iš niekur nieko griebė peilį ir jam įdūrė į pilvą ir pataikė į širdį. A. pats nesuprato dėl ko R. taip padarė. (1 t., 119-121 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. J. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-12 apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad jis maždaug nuo 2018 metų vasario mėnesio vidurio gyvena kartu su R. J.. Jie gyvena kaip sugyventiniai jo namuose, adresas nurodytas pažymoje apie asmens duomenis. Su R. miega vienoje lovoje, kartu veda bendrą ūkį. Viskas tarp jų yra bendra. Žino, kad šioje byloje R. yra įtariamoji. Jam išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į tam tikrus klausimus, kadangi įtariamoji R. J. yra jo sugyventinė. Žino, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl to, kad R. J. peiliu sužalojo savo buvusį sugyventinį A. G.. Apie tai jis sužinojo iš R. M.. Tiesiog sekančią dieną po šio įvykio, buvo 2018 metų vasario vidurys (tikslios datos neprisimena) iš ryto, maždaug apie 10 val. į jo telefoną paskambino R. ir pasakė, kad R. įdūrė peiliu A. į širdį. A. jau darė dvi operacijas ir dar nežinoma ar jis išgyvens, ar ne. R. buvo pirmasis žmogus, kuris jam tai pasakė. Papildo, kad 2018 m. vasario mėnesio viduryje, po to sužinojo, kad tai buvo ta pati diena, kada R. sužalojo A.. Šią dieną maždaug apie 19 val. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. ir pasakė maždaug taip: „pas mus namuose yra R., R. ir H.. Ir R. nori su tavimi pašnekėti“. Jis sutiko ir R. padavė savo telefoną R., su kuriuo jis trumpai pakalbėjo, sutarė, kad R., R. – R. posūnis ir H. R. atvažiuos pas jį į svečius. Taip pat pasakė, kad R. ir A. atvažiuoti negali. Tiesiog tuo metu nenorėjo, kad jie abu būtų jo namuose. Po maždaug 20 minučių nuo šio skambučio pas jį į namus atvažiavo R., R. ir H.. R. vairavo automobilį tai buvo blaivas, bet R. su H. jau buvo išgėrę. Jie visi trys užėjo pas jį į namus, jie išgėrė jų atsivežtą degtinės butelį, dar išgėrė alaus ir maždaug po valandos jie iš jo namų išvažiavo. Tikslaus laiko įvardinti negali, bet kai jie išvažiavo buvo tamsu. Tuo metu, kai jie visi trys buvo pas jį, nebuvo jokių skambučių, t. y. nei jis kam nors skambino, nei jam kas nors skambino. Jis nematė ir negirdėjo, kad R., R. ar H. kažkas skambintų ar jie kam nors skambintų. Kai jie išvažiavo iš jo namų prisimena, kad sugalvojo paskambinti R.. R. sugalvojo paskambinti, nes norėjo su ja tiesiog pakalbėti. Prieš tai jie buvo apie 2 mėnesius, t. y. 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, gyvenę kartu. O kai jis 2018 m. sausio mėnesį išvažiavo dirbti, R. grįžo gyventi pas A.. Prisimena, kad R. skambino maždaug po 21 val. R. atsiliepė į šį jo skambutį ir pasakė maždaug taip: „aš policijoje, negaliu kalbėti“ ir padėjo ragelį. Jis skambino A., šis neatsiliepė. Kaip minėjo, tik kitą rytą jam paskambino R. M. ir pasakė, kad „R. padūrė A.“. Po kelių dienų, kai R. paleido iš policijos, jis nuvažiavo pas R. mamą į namus ir klausė R. J., kaip viskas įvyko. R. atsakė, kad ji nieko neatsimena, nežino, kaip tas peilis atsidūrė jos rankose. Nuo 2018 m. vasario pabaigos R. gyvena pas jį namuose. (1 t., 127-129 b. l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. A. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nes liudytojas R. A. nurodė, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Pagarsinus parodymus liudytojas R. A. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino aplinkybes apie tai, kad atvykęs į įvykio vietą rado sužalotą A. G.. Įvykio vietoje buvo rastas peilis, ant peilio geležtės matė kraują. Įvykio vietoje buvo kaltinamoji R. J..

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-21 apklaustas liudytoju R. A. paaiškino, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, vyriausiuoju patruliu. 2018-02-15 nuo 18 val. iki 2018-02-16, 6.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. K., radijo šaukiniu „1711“. Reagavimo teritorija – Kauno apskr. VPK Kauno m. Centro PK reagavimo teritorija ir Kauno rajonas. 2018-02-15 20.15 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi yra peiliu sužalotas vyras. Daugiau pranešimo detalių neprisimena. 20.22 val. atvyko nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) gatvėje juos pasitiko namo gyventojas (asmens duomenų nežino, bet tai buvo maždaug 50 metų amžiaus vyras), kuris pribėgo prie tarnybinio automobilio ir jiems pasakė, kad parodys, kur reikia važiuoti. Paprašė, kad šis vyras įliptų į jų automobilį ir jie kartu nuvažiavo iki nurodyto namo. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) namo, nei namo kieme, nei laiptinėje jokių žmonių nesutiko. Namo laiptinėje tik įėjus (duomenys neskelbtini) buto durys buvo atidarytos, todėl jie ėjo tiesiai pro tas duris. Šiame bute ir įvyko įvykis, pranešime buvo nurodytas klaidingas adresas. Įėjus į butą iš pradžių pateko į virtuvę. Virtuvėje jis sutiko moterį, kuri prisistatė kaimyne (asmens duomenų nežino, bet ji buvo apie 50 metų amžiaus). Ši moteris rankoje su darbine pirštine dviem pirštais buvo paėmusi peilį ir jiems pasakė, kad su šiuo peiliu kita moteris dūrė vyriškiui. Tada jis paprašė, kad ši moteris padėtų peilį virtuvėje ant grindų, ji taip ir padarė ir paprašė jos išeiti iš buto. Tas peilis buvo maždaug 25 cm ilgio, apie 1 cm pločio, su tamsios spalvos plastikine rankena, visa peilio geležtė buvo stipriai kraujuota. Tada jis su plastikiniu maišiuku paėmė dviem pirštais tą peilį ir įdėjo į kitą maišiuką (rankomis peilio jis nelietė). Praėjus virtuvę pateko į kambarį, kuriame jis pamatė ant žalios spalvos fotelio (to, kuris yra arčiau sekcijos) sėdintį atsirėmusį vyrą, vėliau sužinojo, kad tai A. G.. Jis (A. G. )buvo sąmoningas, bet visas išbalęs, išprakaitavęs, lyg bandė kažką sakyti, bet nelabai išėjo suprasti ką jis sako. Akivaizdžiai matėsi, kad A. G. būklė yra sunki. Šalia A. G. ant grindų klūpėjo moteris, vėliau sužinojo, kad ji yra R. J., kuri laikė prispaudusi baltos spalvos skudurą A. G. prie krūtinės, maždaug per vidurį. Tada jis paprašė, kad R. J. atitrauktų šiek tiek tą laikomą skudurą nuo A. G. krūtinės ir jis galėtų pamatyti žaizdą. Ji taip ir padarė. Jis matė, kad A. G. krūtinės kairėje pusėje (maždaug prie širdies) buvo maždaug apie 1,5 cm ilgio durtinė žaizda, kuri beveik visai nekraujavo. Tada per radijo ryšio priemonę raciją paskubino medikus, paprašė, kad jie greičiau atvyktų. Kol laukė atvykstančių medikų, jis paklausė R. J., kas čia atsitiko. R. J. jam pasakė maždaug taip: „aš gyniausi ir netyčia jam įdūriau su peiliu“. Taip pat R. J. pasakė, kad jie su A. G. gyvena kartu (kiek laiko nenurodė). Tada į kambarį atėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie labai trumpai apžiūrėjo nukentėjusįjį ir nurodė, kad jį reikia skubiai vežti į ligoninę. Tada vienas iš medikų atnešė neštuvus, jie padėjo užkelti nukentėjusįjį ant neštuvų ir medikai jį išvežė į LSMUL KK Traumų ir skubios pagalbos skyrių. Tada jis R. J. paprašė papasakoti, kas čia nutiko, ir moteris jam pasakė, kad jos sugyventinis grįžo neblaivus namo, tarp jų kilo konfliktas, tuomet ji užtrenkė buto duris ir jį paliko laiptinėje. Sugyventinis pradėjo daužyti buto duris, pasiėmęs laužtuvą jas išlaužė. Kai sugyventinis išlaužė duris, ji turėjo peilį rankoje ir tada sugyventinis ją puolė, o ji jam įdūrė. R. J. nenurodė, kuriame kambaryje būnant ji dūrė A. G., taip pat nenurodė, iš kur pasiėmė peilį, kaip sugyventinis ją puolė, ar kas nors dar buvo su jais ir tai matė. Ant R. J. kūno ir veido jis nepastebėjo jokių sužalojimų. Taip pat R. J. pasakė, kad tiek ji, tiek A. G. yra išgėrę (kiek nesakė). Akivaizdžiai matėsi, kad R. J. neblaivi, nors ji negriuvinėjo, bet nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada R. J. pasakė, kad ji bus sulaikyta, kad apsirengtų ir pasiimtų asmens tapatybės dokumentą. R. J. buvo apsirengusi raudonos spalvos megztiniu bei mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis. A. G. buvo apsirengęs lyg tai šviesios spalvos megztuku arba marškiniais ir tamsios spalvos kelnėmis. R. J. ant savo drabužių užsidėjo striukę, pasiėmė savo rankinę, uždarė ir lyg su kažkuo užrėmė buto duris (jis nematė ar ji užrakino buto duris) ir 20.25 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno apskr. VPK OVS. R. J. nesipriešino, visus jų reikalavimus vykdė, dėl to jokios spec. priemonės naudotos nebuvo. Bute aplinka buvo pakankamai tvarkinga, jis nematė nei sudaužytų ar išmėtytų butelių ar kitų daiktų, sulūžusių baldų ir pan. Kalbant apie kraują, tai jis jį matė tik ant to peilio bei ant to baltos spalvos skuduro, su kurio R. J. laikė užspaudusi žaizdą. Daugiau niekur bute kraujo nematė. Šiuo adresu jis buvo pirmą kartą, bet išeinant iš šio buto kažkas iš kaimynų (asmens duomenų nežino) jiems pasakė, kad tiek nukentėjusysis, tiek sulaikyta moteris pastoviai konfliktuoja tarpusavyje bei girtauja. Prie apklausos protokolo pridėjo tris foto nuotraukas, kurias padarė įvykio metu. (1 t., 131-136 b. l.)

Liudytoja V. K. (ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklausą atlikusi tyrėja) paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė liudytojais J. P., I. P., A. J., A. J.. Šie liudytojai parodymus davė gera valia ir nurodė jiems žinomas aplinkybes apie įvykį, o ji (V. K.) liudytojų nurodytas aplinkybes užfiksavo apklausos protokoluose. Apklaustas liudytoju J. P. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio metu jis buvo A. G. bute, ten buvo jis (J. P.), A. G., R. J., jie gėrė alų, kilus konfliktui kaltinamoji R. J. paėmusi nuo stalo peilį juo dūrė A. G.. Apklausos metu liudytojas J. P. nebuvo girtas, jo parodymų teisingumas nesukėlė įtarimo, o savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

2018-02-15 Kauno apskr. VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2018-02-15, apie 20.15 val., gavus pranešimą apie tai, kad sugyventinė sužalojo vyrą peiliu, atvyko į (duomenys neskelbtini), ir užėjęs į trečią butą, kambaryje rado ant lovos gulintį vyriškį, kuris prisistatė kaip A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., vyriškio krūtinėje matėsi durtinė žaizda, šalia buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo - R. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, jog namo parėjo jos neblaivus sugyventinis, kuris buvo agresyvus, tuomet ji užrėmė buto duris, kad sugyventinis neįeitų, nes jau buvo anksčiau prieš ją smurtavęs. Sugyventiniui pavykus atidaryti duris puolė ją, o ji tuo metu turėjo rankose peilį ir gindamasi dūrė peiliu sugyventiniui. Nukentėjusysis vyras nieko paaiškinti negalėjo dėl savo esamos sveikatos būklės. Atvykus GMP vyriškį išvežė į LSMUL KK SPS. (1 t., 22-24 b. l.)