Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. B. ir atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7506-752/2011 pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai ir Kauno miesto savivaldybei dėl materialinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2011-03-14 ieškiniu (b.l. 3) prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1696 Lt žalos dėl negautos ligos pašalpos už 80 darbo dienų.

Ieškinyje nurodyta, kad 2006 m. vasario 1 d. ieškovas su Kauno „Paparčio“ pradine mokykla sudarė neterminuotą darbo sutartį dirbti kiemsargio pareigose. Dėl klubo sąnario priešoperacinės būklės, operacijos ir reabilitacijos nuo 2009 m. liepos 1 d. iki lapkričio 3 d. buvo gydomas ligoninėje, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau nepaisant šios aplinkybės, 2009 m. liepos 21 d. buvo atleistas iš darbo. Kauno miesto savivaldybės pavaldume esanti „Paparčio“ mokykla neturėjo teisės atleisti jį iš darbo jam esant laikinai nedarbingam, nes tai draudžia Darbo kodekso 131 straipsnis. Atleidus jį iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam padaryta 1696,00 Lt materialinė žala, nes nuo atleidimo iš darbo 2009 m. liepos mėnesio 21 d. iki lapkričio mėnesio 9 dienos, t.y. už 80 darbo dienų, jis negavo nedarbingumo išmokos, kurią sudaro 80 procentų jo darbo užmokesčio, t.y. 576,40 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 1696,00 Lt.

Patikslintu ieškiniu (b.l. 65) ieškovas patikslino prašomos priteisti žalos dydį, nurodydamas, jog 1696,00 Lt suma paskaičiuota, kuomet LR Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 nuo 2007 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga buvo nustatyta 700 litų. Tačiau LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga nustatyta 800 litų, t.y. 15 procentų didesnė. Tokia mėnesinė alga buvo ir jo laikino nedarbingumo laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo dienos 2009 m. liepos 21 d. iki 2009 m. lapkričio 9 dienos. Todėl ieškinio suma padidėja 15 procentų, t.y. sudaro ne 1690 litų, o 1860 litų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu (b.l. 99-106) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos 1373,26 Lt negautų pajamų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškinį Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos 70 Lt žyminio mokesčio ir 12,12 Lt pašto išlaidų.

Sprendime nurodyta, kad byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 2006-02-02 pagal darbo sutartį dirbo Kauno „Paparčio“ pradinėje mokykloje kiemsargiu 0,75 etato, 5 dienas savaitėje po 6 darbo valandas pagal grafiką (b.l.36-37). 2009 m. gegužės 20 d. ieškovas pasirašytinai supažindintas su įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą 2009 m. liepos 21 d. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, vadovaujantis DK 129 straipsniu. Įspėjime nurodyta, jog atleidimo iš darbo priežastis – nelaimingo atsitikimo darbo vietoje, pakeliui į darbą prevencija ir aplinkybės; akivaizdus šlubavimas ir vaikščiojimas pasiremiant lazda bei kylantis pavojus pargriūti šluojant kiemą, lankstantis renkant šiukšles, pjaunant žolę. 2009-05-22 užregistruotas ieškovo 2009-05-18 surašytas prašymas dėl neapmokamų atostogų suteikimo nuo 2009 m. birželio 30 d. iki liepos 28 d. Kaip matyti iš vizos minėtame prašyme ir 2009-05-22 direktorės įsakymo, atsakovė ieškovo prašymą tenkino iš dalies, nemokamos atostogos jam suteiktos nuo 2009-06-15 iki 2009-07-21, iš viso 35 kalendorinės dienos. Ieškovui esant nemokamose atostogose, „Paparčio“ pradinės mokyklos direktorė 2009-05-29 priėmė įsakymą Nr. P-106, kuriuo atleido ieškovą iš kiemsargio pareigų nuo 2009 m. liepos 21 d., taip pat pavedė vyr. buhalterei išmokėti darbo užmokestį ir trijų mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Duomenų, kad ieškovas su šiuo įsakymu supažindintas, nėra. Iš pateiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-07-21 iki 2009-11-09 ieškovas buvo nedarbingas (b.l. 13-16). Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog visą nedarbingumo laikotarpį jis buvo gydomas ligoninėje, apie nedarbingumą mokyklai nepranešė, nes neturėjo galimybės. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva nuo 2009 m. liepos 21 d., t.y. jam esant nemokamose atostogose. Taip pat nėra ginčo, jog atleidimo dieną prasidėjo jo laikinasis nedarbingumas, kuris truko iki 2009 m. lapkričio 9 d. Darbdavys, sužinojęs, jog darbuotojas buvo atleistas iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu, nesiėmė jokių veiksmų, ieškovo atleidimo iš darbo datos neperkėlė ir nesiūlė jam jokios kompensacijos. Nagrinėjant bylą teisme abiejų atsakovių atstovės nurodė, kad tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes ieškovas neginčijo atleidimo teisėtumo. Teismas su šia atsakovių atstovių pozicija nesutiko. Lietuvos Respublikos DK 131 str., draudžiantis atleisti iš darbo darbuotoją jo laikinojo nedarbingumo, taip pat atostogų metu, tiesiogiai nenumato, kokios atsiranda pasekmės dėl šio draudimo pažeidimo. Todėl teismas sprendė, jog darbuotojo teisės gali būti ginamos ne tik pripažįstant darbuotojo atleidimą neteisėtu ir taikant atitinkamas pasekmes, bet ir kitais įstatymo numatytais būdais, darbuotojui pareiškus atitinkamą ieškinį. Vienas iš pažeistų teisių gynimo būdų yra turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens (CK 1.138 str. 6 p.). Teismas pripažino, jog tai, kad ieškovas pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą, o ne iki teisių pažeidimo buvusios padėties atkūrimą (pareiškiant ieškinį dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į darbą) ar kitokį leistiną pažeistų teisių gynimo būdą, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla pati sukūrė tokią situaciją, jog apie įspėto apie atleidimą iš darbo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą objektyviai negalėtų sužinoti, t.y. 2009-05-20 įspėjusi jį apie darbo sutarties nutraukimą 2009-07-21, 2009-05-22 įsakymu išleido nemokamų atostogų nuo 2009-06-15 iki 2009-07-21 imtinai, nors planavo tą dieną jį atleisti ir atleido. Atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla, atleisdama ieškovą jo nemokamų atostogų metu, ne tik pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą draudimą, bet ir veikė savo rizika, nes išleisdama darbuotoją nuo birželio 15 d. nemokamų atostogų ir joms nepasibaigus atleisdama iš darbo, objektyviai negalėjo žinoti, jog darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Todėl ji ir yra atsakinga už tai, kad ieškovas prarado teisę gauti ligos pašalpą, kurią būtų gavęs nuo tos dienos, kai baigėsi jo nemokamos atostogos, t.y. jeigu nemokamų atostogų pabaigos diena nebūtų sutapusi su jo atleidimo iš darbo diena ir atleidimo diena būtų buvusi kita diena po nemokamų atostogų pasibaigimo (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 str. 2 d., 8 str. 4 d., redakcija nuo 2009-05-01 iki 2009-10-01). Todėl tą aplinkybę, jog ieškovas tik lapkričio mėnesį, po to, kai grįžo iš ligoninės, apie nedarbingumą informavo mokykloje sutiktus darbuotojus, kurie galimai tos informacijos direktorei neperdavė, teismas nevertino kaip priežastį, nulėmusią ligos pašalpos negavimą. Teismas sutiko su atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos pateiktu paskaičiavimu dėl ieškovui priklausiusios gauti ligos pašalpos. Teismo vertinimu, 2009 m. liepos 21 d. ieškovas buvo nemokamose atostogose (nedraudiminis laikotarpis), todėl ligos pašalpa už šią dieną jam nepriklausė. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė yra atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar neveikimu prisidėjusi prie to, jog atsirastų žalingos pasekmės ieškovui. Teismas sutiko su šios atsakovės argumentu, jog ta aplinkybė, kad Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, nesudaro pagrindo savivaldybei atsakyti pagal pareikštą ieškinį.

Ieškovas J. A. B. apeliaciniu skundu (b.l. 109) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos ir 400 litų išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodo, kad patikslintu ieškiniu jis prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas patyrė 400 litų advokato teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jų nepriteisė.

Atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla apeliaciniu skundu (b.l. 111-117) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-25 sprendimą dalyje dėl J. A. B. ieškinio patenkinimo iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimą kildina iš darbo teisinių santykių, ėmėsi nagrinėjant darbo bylas jam suteiktos teisės būti aktyviam ir prieš ieškovo valią įtraukė ieškovo darbdavį atsakovu, nors ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintuose ieškiniuose teigė, jog reiškia reikalavimą tik Kauno miesto savivaldybei. Vis dėlto civilinė byla buvo išnagrinėta, vadovaujantis normomis, reglamentuojančiomis ne darbo teisėje įtvirtintus darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdus, bet civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Teismas, neatskleisdamas civilinės bylos esmės, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 45 str. 3 d., 414 str. 2 d. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė LR DK 131 str. įtvirtintą draudimą įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, kadangi ieškovas nesilaikė pažeistų teisių gynimo terminų. Ieškovas į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nesikreipė ir praleido įstatymo numatytą terminą pažeistoms teisėms apginti. Minėto reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ieškovas nekėlė ir šioje civilinėje byloje. Be to, Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos direktorės 2009 m. gegužės 29 d. įsakymo „Dėl J. A. B. atleidimo iš darbo“ Nr. P-106 neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėtus atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos veiksmus, t.y. netinkamai pritaikė LR CK 6.246 str. 1 d. Be to, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas buvo kaltas dėl ieškovui atsiradusių nuostolių - negautos ligos pašalpos nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d.. 2009 m. gegužės 20 d. ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Minėtame įspėjime buvo nurodyta, jog paskutinę darbo dieną ieškovui bus išmokėtas darbo užmokestis ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Minėtas darbo užmokestis ir išeitinė išmoka buvo pervesta į ieškovo banko sąskaitą. Taigi, jis žinojo, jog nuo 2009 m. liepos 21 d. buvo atleistas, nes su juo buvo tinkamai atsiskaityta, ieškovo nedarbingumas tęsėsi iki 2009 m. lapkričio 9 d. Ieškovas nepateikė informacijos darbdaviui apie savo nedarbingumą, todėl jis laikytinas kaltu dėl patirtų nuostolių atsiradimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsakovą pripažindamas kaltu dėl ieškovo patirtų nuostolių, pažeidė LR CK 6.248 str. 3 d. Be to, teismas, konstatuodamas, kad atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla, atleisdama ieškovą jo nemokamų atostogų metu, ne tik pažeidė DK 131 str. 1 d. 1 p. įtvirtintą draudimą, bet ir veikė savo rizika, nes išleisdama darbuotoją nuo birželio 15 d. nemokamų atostogų ir joms nepasibaigus atleisdama iš darbo objektyviai negalėjo žinoti, jog darbuotojas yra laikinai nedarbingas, ir tokiu būdu pripažindamas, kad atsakovas neturėjo galimybės žinoti, jog atleidžia darbuotoją jo laikino nedarbingumo metu, ne tik netinkamai aiškino minėtą materialinę normą, nepagrįstai suteikė pranašumą darbuotojo teisėms, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011). Nemokamos atostogos buvo suteiktos paties ieškovo prašymu. Be to, ieškovas buvo įspėtas ir žinojo, jog nuo 2009 m. liepos 21 d. bus atleistas, todėl darbdavio neinformuojant apie prasidėjusį nedarbingumą ieškovas, būdamas sąžiningu ir protingu teisinių santykių subjektu, turėjo žinoti, kad 2009 m. liepos 21 d. darbo sutartis su juo bus nutraukta.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas (b.l. 130-131) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog darbuotojo (ieškovo) teisės gali būti ginamos ne tik pripažįstant darbuotojo atleidimą neteisėtu ir taikant atitinkamas pasekmes, bet ir kitais įstatymo nustatytais būdais. Nei ieškovas, nei jo atstovas neprieštaravo dėl teismo nutarties atsakove patraukti ir Kauno „Paparčio“ pradinę mokyklą. Teismas teisingai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį dėl atsakomybės, trejų metų ieškinio senaties terminą, CK 6.248 str. 3 d. nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR DK 131 str. 1 d. 1 p., nesuabsoliutino, bet sukonkretino ieškovo teisių apsaugą.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė (b.l. 133-134) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Teismui patenkinus 74 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui J. A. B. priklauso 296 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, o atsakovei Kauno „Paparčio“ pradinei mokyklai – 390 Lt šių išlaidų atlyginimas.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė (b.l. 133-134) nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka. Teismas netinkamai aiškino LR DK 131 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, todėl pažeidė LR CPK 4 straipsnį. Ieškovas, laiku nesikreipęs į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą pažeistoms teisėms apginti. Nors teismas pripažino, kad atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla negalėjo žinoti apie J. A. B. nedarbingumą, tačiau padarė priešingas byloje nustatytoms aplinkybėms išvadas. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas buvo kaltas dėl ieškovui atsiradusių nuostolių – negautos ligos pašalpos nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. Pats darbuotojas J. A. B. veikė nesąžiningai, kadangi nei apie nedarbingumo pradžią, nei apie jo pabaigą darbdavio neinformavo. Tuo tarpu atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla darbuotoją tinkamai raštu informavo apie atleidimą iš darbo, tai yra ieškovas pasirašytinai 2009-05-20 buvo supažindintas su 2009-05-20 įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovą kaltu dėl ieškovo patirtų nuostolių, pažeidė LR CK 6.148 str. 3 d., nepagrįstai pripažino, jog Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla, J. A. B. atleisdama iš darbo nemokamų atostogų metu, ne tik pažeidė LR DK 131 str. 1 d. įtvirtintą draudimą, bet ir veikė savo rizika. Nemokamų atostogų prašė pats ieškovas, ir jos jam 2009-05-22 įsakymu buvo suteiktos. Be to, pastarasis buvo tinkamai įspėtas apie atleidimą.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla (b.l. 138-139) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino 74 procentus ieškovo reikalavimų, tačiau skyrėsi ieškovo bei atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ieškovui priklausytų 296 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, o atsakovei - 390 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, įskaičiavus nurodytas sumas, iš ieškovo priteisti 94 Lt atsakovei.

Ieškovo J. A. B. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos - atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalimi, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Darbo byloms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsnio 2 dalis nustato papildomą netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūrą. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo bendrųjų netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu taisyklių, antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti darbo byloje galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, tokiu atveju darbo byloje dalyvauja du atsakovai, t. y. atsakovo pusėje atsiranda procesinis bendrininkavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Apeliacinės instancijos teismo teisėja, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas sprendžiamas darbo byloje, kur antrojo atsakovo įtraukimo dalyvauti galimybė nesaistoma ieškovo sutikimo, konstatuoja, kad Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla teismo iniciatyva tinkamu atsakovu kaip antrasis atsakovas įtraukta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 3 dalies, 414 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų laikinai nedarbingam darbuotojui įtvirtinta garantija, draudžianti darbdaviui tam tikrą laiką įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo tokį darbuotoją. Šis laikas prasideda nuo tos dienos, kai darbdavys informuojamas apie tai, kad darbuotojas turi nedarbingumo lapelį, ir baigiasi tą dieną, kurią jis sugrįžta į darbą arba sueina 120 kalendorinių dienų iš eilės terminas (DK 133 straipsnio 2 dalis). Per šį laikotarpį darbo sutartis gali būti nutraukta tik DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytais darbo sutarties pasibaigimo atvejais. Pažymėtina, kad LR DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto darbo sutarties nutraukimo apribojimo esmė – apsaugoti darbuotojo, laikinai nedarbingo dėl sveikatos sutrikimų, interesus, užtikrinant jam darbo vietos ir pareigų tam tikrą laiką išsaugojimą (DK 133 straipsnio 2 dalis). Dėl to, kol nesibaigia DK 133 straipsnyje nustatyti darbo vietos išsaugojimo terminai, negalimas ne tik darbo sutarties darbdavio iniciatyva nutraukimas, bet ir draudžiama imtis kokių nors su atleidimu iš darbo susijusių procedūrų – įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, jeigu toks darbdavio veiksmas pagal įstatymą yra būtinas darbo sutarčiai tuo konkrečiu pagrindu nutraukti. Taigi darbuotojų teisė į DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą garantiją nesiejama su aplinkybe, ar nutraukiant darbo sutartį darbuotoją būtina įspėti apie būsimą atleidimą iš darbo. Dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo, nepriklausomai nuo to, ar pagal atleidimo iš darbo vienu ar kitu pagrindu procedūrą įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, darbdaviui draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo DK nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis pasibaigia DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2009 m. liepos 21 d. jo laikinojo nedarbingumo 2009 m. liepos 21 d. – 2009 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, atleisdama ieškovą iš darbo, pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla, atleisdama ieškovą iš darbo jo nemokamų atostogų metu, veikė savo rizika, nes išleisdama darbuotoją nuo 2009-06-15 nemokamų atostogų ir joms pasibaigus atleisdama jį iš darbo, objektyviai negalėjo žinoti, jog darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Atsakovė, apeliaciniame skunde teigdama, jog ši paminėta teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2011. Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla, atleisdama ieškovą iš darbo jo nemokamų atostogų metu, veikė savo rizika, nes išleisdama darbuotoją nuo 2009-06-15 nemokamų atostogų ir joms pasibaigus atleisdama jį iš darbo, objektyviai negalėjo žinoti, jog darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nesutampa apeliantės minimos bei nagrinėjamos bylos aplinkybės (ratio decidendi). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju būtent atsakovė Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla atsakinga už tai, kad ieškovas prarado teisę gauti ligos pašalpą, kurią būtų gavęs, jei nemokamų atostogų pabaigos diena nebūtų sutapusi su jo atleidimo iš darbo diena, ir atleidimo diena būtų buvusi kita diena po nemokamų atostogų pabaigos. Ta aplinkybė, kad ieškovas nepateikė informacijos darbdaviui apie savo nedarbingumą, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nesudaro pagrindo laikyti, jog jis yra kaltas dėl patirtų nuostolių atsiradimo. Nors ieškovas 2009 m. gegužės 20 d. pasirašytinai buvo supažindintas su įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo, tai atsakovės Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos kaltės nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens (CK 1.138 str. 6 p.), nors ieškovas į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir nesikreipė, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminai nėra pažeisti.

Ieškovas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 400 litų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (b.l.86) patvirtina, kad ieškovas J. A. B. už advokato pagalbą sumokėjo 400 Lt. Taigi ieškovo naudai priėmus sprendimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jo turėta nedidelė bylinėjimosi išlaidų suma – 400 Lt turėjo būti priteista iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl negautų pajamų priteisimo. Teismo sprendimas keistinas tik dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš Kauno „Paparčio“ pradinės mokyklos 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme J. A. B. naudai.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.