Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2020 m. vasario 10 d., svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą), BK 189 straipsnio 1 dalyje (iki 2020 m. kovo 1 d. įgijo svetimą V. N. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu), BK 189 straipsnio 1 dalyje (iki 2020 m. balandžio 1 d. įgijo svetimą A. M. ir S. A. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu), BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 4 d. įgijo svetimą R. S. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu), BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 8 d. įgijo svetimą N. Š. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu) ir nubaustas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 10 d., svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (iki 2020 m. kovo 1 d. įgijo svetimą V. N. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (iki 2020 m. balandžio 1 d. įgijo svetimą A. M. ir S. A. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 4 d. įgijo svetimą R. S. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

- pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 8 d. įgijo svetimą N. Š. priklausantį turtą, žinodamas kad turtas gautas nusikalstamu būdu) – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsniu bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalį ir galutinę bausmę paskiriant – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, visiško bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su 2018 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 18 (aštuoniolikos) MGL (677,88 Eur) baudą.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Į bausmės laiką įskaityta laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Kardomoji priemonė - dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios byloje) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikintinas. Dokumentas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)), persiųsta į nuteistojo bausmės atlikimo vietą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinės žalos atlyginimo iš M. P., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje vykdanti savo veiklą per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, civilinis ieškinys tenkintas ir priteista 1400,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo iš M. P., civilinio ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje vykdanti savo veiklą per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje.

Civilinis ieškinys pareikštas AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 680,25 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų 25 ct) turtinės žalos priteisimo iš M. P., atmestas.

Priteista iš M. P. 2058,53 Eur (du tūkstančiai penkiasdešimt aštuoni eurai 53 ct) kaltinamojo ekstradicijos išlaidų - valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Priteista iš M. P. 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 ct) proceso (pašto) išlaidų, valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas 2020 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo M. P., nuosavybės teise priklausančius 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) eurų, kurie buvo rasti ir paimti 2020 m. balandžio 18 d. automobilio BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir kurie saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus, Turto valdymo poskyryje. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 25 d.; pinigai perduoti saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, šiuos pinigus perduodant civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje vykdanti savo veiklą per AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, civilinių ieškinių padengimui.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti M. A. ir D. S., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinis skundas atmetamas.

9. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

11. Apeliaciniame skunde apeliantai prašo M. P. skirti švelnesnes bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. P. paskirtos ir subendrintos bausmės atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

12. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

14. BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

15. M. P. už keturias jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje skirtos 45 parų arešto bausmės, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, jog M. P. padarė keturis tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nustatydamas ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas M. P. bausmes, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, jis prieš tai teistas buvo keturis kartus (8 t., b. l. 68-81), taip pat ne vieną kartą baustas administracine tvarka (8 t., b. l. 53-67), dirbo, vykdė individualią veiklą (8 t., b. l. 41, 43), VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre, nesilankė (8 t., b. l. 52). Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad žala neatlyginta. Bylos duomenimis M. P. buvo pasislėpęs nuo teismo ir buvo paieškomas. Ir visų šių duomenų pagrindu sprendė, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, o jo padarytos penkios nusikalstamos veikos buvo įvykdytos per trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. Taip pat, teismas nurodė, kad priimant 2021 m. spalio 15 d. nuosprendį nuteistojo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bei (duomenys neskelbtini) apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir BK 259 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios baudžiamosios bylos nuteistojo atžvilgiu, nagrinėjant jo skundą, vis dar yra nagrinėjamos, todėl iki nepriimti ir nėra įsiteisėję teismo nuosprendžiai, šios aplinkybės niekaip negali būti vertinamos. Teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam pabrėžė, kad kitomis švelnesnėmis bausmės rūšimis, nebus pakeisti nuteistojo M. P. nusikalstami polinkiai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtas bausmes neturi. Kaip aptarta aukščiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis, pažymint, jog buvo įvertinti ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmės. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos apylinkės teismo, apeliantas nenurodė, bei nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo vertinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirtos ir taip savo dydžiu mažesnės bausmės nei sankcijoje numatyti bausmių vidurkiai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams pritaria iš esmės ir jų neatkartoja.

16. Apeliantas ir jo gynėjas skunde taip pat prašo taikyti M. P. bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas keturis kartus, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo penkios nusikalstamos veikos yra padarytos per trumpą laiko tarpą, būdant recidyvistu ir dar neatlikus bausmės pagal 2018 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį. Pažymint, kad M. P. atžvilgiu dar yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nagrinėjamu atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti M. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Pabrėžiant, kad M. P. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

17. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo gailėjosi, todėl galėjo būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti išvadą, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas pasieks tikslą ir sulaikys M. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato Vytauto Polikaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.