Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos langas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5875-431/2015 pagal ieškovo Danijos Karalystėje registruoto juridinio asmens Artlight ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos langas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo grąžinti turtą natūra, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „PharmaVisuals“.

Ieškovas Danijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo Artlight kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reklamos langas“ 81 296,46 Eur nuostolių atlyginimo, 6 916,77 Eur palūkanų, 880,95 Eur nuostolių, patirtų sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, taip pat įpareigoti atsakovę grąžinti jai perduotą įrangą. Ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė, neturėdama tam teisėto pagrindo, naudojasi ieškovui priklausančia kompiuterine įranga. Atsakovė naudojasi ieškovui priklausančia įranga nemokėdamas nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui nuomos mokesčio. Dėl neteisėto įrangos naudojimo ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro atsakovei naudojant įrangą gautos pajamos (pelnas).

Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį 89 094,18 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, taip pat ieškovui priklausančią kompiuterinę įrangą, esančią pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Ieškovas prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikia finansinių ataskaitų nuo 2011 metų. Atsakovės pelnas 2011 metais buvo 181 582 Lt (52 589,78 Eur), o bendra nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma – 536 915 Lt (155 501,33 Eur). Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas nustatė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovė nuo 2011 metų neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovė 2011 metais turėjo 536 915 Lt (155 501,33 Eur) vertės turto, o mokėtinų skolų ir įsipareigojimų – 230 825 Lt (66 851,54 Eur). Taigi jau 2011 metais atsakovės turtas, atėmus visus įsipareigojimus, sudarė tik 88 649,79 Eur, o tai yra mažiau negu ieškovo pareikšto reikalavimo suma. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad atsakovė naudoja ieškovui priklausančią įrangą reklamai transliuoti. Dėl visų šių priežasčių teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis 2015 m. spalio 1 d. buvo papildyta, nurodant nutartį vykdančiam antstoliui įpareigojimą nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovė gali naudoti privalomiesiems mokėjimams valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusiems mokėjimams atlikti.

Apeliantė (atsakovė) UAB „Reklamos langas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

Neegzistuoja grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminariai vertinant ieškovo pareikštą ieškinį matyti, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Ieškovas teikia ieškinį neturėdamas tam teisinio pagrindo, reikalavimus grindžia sutartinių santykių pagrindu, kurie yra pasibaigę, dėl turto, kurio savininku nebuvo ir nėra. Pagal perimtas reikalavimo teises ieškovas negali reikšti reikalavimų, nes pagal sutartis, kurios buvo nutrauktos, trečiajam asmeniui nepriklausė gauti jokių pajamų, atsakovė nėra skolinga. Ieškovas remiasi tik prielaida, kad atsakovė vengs būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pakankama pritaikyti tokio masto ir pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.

Ieškovas Artlight atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Remiantis atsakovės pateiktais dokumentais nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Ieškovas preliminariai pagrindė savo reikalavimus. Nors taikant laikinąsias apsaugos priemones nebūtina pateikti duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, visgi ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė nevykdo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės įmonei Registrų centras. Šios pareigos neįvykdymas apsunkina galimybę įvertinti atsakovės turtinę padėtį ir sudaro galimybę paslėpti ar perleisti atsakovės turtą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nesprendžia ginčo iš esmės ir neatlieka įrodymų tyrimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas pritaikė dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones: pirma, areštavo atsakovei priklausantį turtą; antra, areštavo ieškovui priklausančią, nutarties rezoliucinėje dalyje išvardytą kompiuterinę įrangą, kuri yra pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė abi sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Pastarąją sąlygą teismas nustatė atsižvelgdamas į didelę ieškinio sumą ir tai, kad kartu su ieškiniu buvo pateikti duomenys, jog atsakovė naudoja ieškovei priklausančią įrangą reklamai transliuoti. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirajame skunde iš esmės remiasi dviem aplinkybėmis, t. y. kad nėra grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas ir kad ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali būti suprantamas kaip ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų išsami analizė, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams pagrįsti ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada laikyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, siekdama paneigti ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio dalyką, dėsto faktines aplinkybes ir dėl jų pateikia savo vertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, yra akivaizdu, kad tik nagrinėjant ieškovo ieškinį iš esmės bus aiškinamasi, ar ieškovo nurodytų argumentų (aplinkybių) ir jiems patvirtinti pateiktų įrodymų pakanka ieškinio reikalavimams tenkinti, ar jų nepaneigia kiti (pvz., atsakovės nurodyti ir pateikti) duomenys. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovė, kad ieškovo ieškinys prima facie yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir atskirojo skundo argumentus, kuriais atsakovė siekia paneigti antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti – egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei grindė didele ieškinio suma (89 094,18 Eur). Būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo jį įvykdyti tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, o reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes. Kadangi tai yra nuginčijama prezumpcija, asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinus disponavimo jam priklausančiu turtu ribojimus, ją gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (CPK 178 straipsnis). Tokia pozicija atsispindi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013 ir kt.). Atsakovė, siekdama jai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie neva patvirtina gerą jos finansinę padėtį bei pajėgumą įvykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovė nurodo, kad jos turtą 2014 metais sudarė 483 8355 Lt (140 128 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 116 037 Lt (33 606 Eur), pardavimo pajamos – 761 424 Lt (220 523 Eur), grynasis pelnas – 75 047 Lt (21 735 Eur). Išanalizavus paskutinį atsakovės pateiktą balansą už 2014 metus yra akivaizdu, kad nepaisant to, jog įmonės turto vertė yra nurodyta 140 128,30 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 33 606,64 Eur, tačiau didžiąją dalį įmonės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (64 644,36 Eur). Kartu su atskiruoju skundu nepateiktas debitorių sąrašas, duomenys apie tai, ar egzistuoja realios galimybės šias sumas gauti. Taip pat pažymėtina, kad 25 937,79 Eur atsakovės turto sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai. Tai yra likvidžiausia turto rūšis. Akivaizdu, kad ši turto rūšis nuo 2014 metų galėjo žymiai pakisti (ir greičiausiai pakito), tačiau atsakovė nepateikė atskirojo skundo pateikimo dienai aktualių domenų apie turimą pinigų ir jų ekvivalentų sumą. Apeliantas taip pat neteikia duomenų ir apie kitus nuo 2014 metų balanso sudarymo įvykusius pokyčius dėl įmonės turto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos ir kitus atsakovės teikiamus duomenis, sprendžia, kad atsakovės pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija yra paneigta. Taigi atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl objektyvios grėsmės galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti, jeigu atsakovė sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovę yra laiduojama (CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, atsakovei neribojama ir galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Be to, jei pagal pirmosios instancijos teismo nutartį yra areštuotos lėšos ir lėšų areštas per daug varžo atsakovės, kaip juridinio asmens, veiklą, atsakovė taip pat turi teisę prašyti šios turto rūšies arešto panaikinimo, tačiau tam reikalingas motyvuotas prašymas ir jį pagrindžiantys duomenys.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.