- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2A-8-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- K. J., A. B.
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J.Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 50.10;121.18
NUTARTIS
2010 m. vasario 1 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ atstovei Audronei Danielaitienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės “Šiaulių banko lizingas“ ieškinį atsakovui R. J., tretiesiems asmenims K. J. ir A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi ieškiniu į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydami priteisti iš atsakovo R. J. 21 893,06 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 715,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ir dėl viešo skelbimo, skirto K. J., patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009m. balandžio 7d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UAB ,,Šiaulių banko lizingas iš atsakovo R. J. 21 893,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 893,06 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2007-11-20 teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 715,60 Lt žyminio mokesčio; priteisė ieškovui UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ iš trečiojo asmens K. J. 270,87 Lt viešo skelbimo išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo R. J. 7,49 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas (lizingo davėjas) iš pradžių su UAB ,,Baltijos realizacijos centras“ (pardavėju) 2006-10-06 sudarė pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo lengvąjį automobilį Mercedes Benz A 170l CDI AT, kurį 2006-10-06 pagal kilnojamojo daikto išperkamosios nuomos sutartį ir turto perdavimo - priėmimo aktą perdavė atsakovui (lizingo gavėjui) R. J. valdyti bei naudotis, tai yra sandorių šalis siejo trišalis lizingas. Atsakovas nurodė teismui, kad jo sūnus tretysis asmuo K. J. pats pasirinko tiek automobilio pardavėją, tiek ir lizingo davėją. Tokiu atveju tarp lizingo gavėjo, jeigu jis renkasi lizingo dalyką ir pardavėją, ir pardavėjo dar iki lizingo sutarties sudarymo atsirado tam tikri santykiai, nes lizingo gavėjas gali derėtis ir tartis su pardavėju dėl daikto pristatymo terminų ir vietos, kainos, kokybės, kiekio ir pan. (CK 6.573 str.). Iš šalių sudarytų sandorių seka, kad be atsakovo sudarant jo vardu sandorį veikė ir kiti asmenys, tai yra jo įgalioti atstovai. Nurodė, kai lizingo gavėjas nurodo lizingo davėjui ne tik daiktą, bet ir pardavėją, iš kurio tą daiktą lizingo davėjas turi nupirkti, tuomet lizingo davėjui netaikoma atsakomybė už pardavėjo ir daikto pasirinkimą, todėl atmetė visus atsakovo argumentus dėl nekokybiškai parinkto daikto. Pripažino, kad ieškovas tinkamai įvykdė įsipareigojimus tiek prieš daikto pardavėją, tiek prieš lizingo gavėją (atsakovą). CK 6.567 straipsnio antrosios dalies norma, kai lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus, yra dispozityvi, todėl šalys galėjo susitarti ir kitaip. Atsakovas pripažino, jog jam perduotą valdyti ir naudoti automobilį, jis perleido trečiajam asmeniui sūnui K. J., nors pagal išperkamosios nuomos sutartį su ieškovu, tai daryti jam buvo draudžiama (sutarties 7.2.11p.) ir taip pažeidė vieną iš sutarties draudimų bei prisiėmė su tuo susijusią visą šio daikto praradimo ar žuvimo riziką. Atsakovas už jam ieškovo perduotą automobilį visą kainą turėjo sumokėti iki 2010-10-12, tačiau sumokėjo tik dalį jam priklausančios sumokėti sumos ir nepagrįstai atsisakė toliau mokėti įmokas ieškovui už perduotą kilnojamąjį daiktą. Tokiu būdu atsakovas pažeidė visus keturis pagal 2006-10-06 sutartį prisiimtus įsipareigojimus, dėl to teismas pripažino, jog ieškovas remiantis minėta sutartimi ne tik įgijo teisę reikalauti iš atsakovo prieš terminą sumokėti visą likutinę turto vertę bei palūkanas, bet ir turėjo teisę prieš terminą nutraukti sutartį su atsakovu (sutarties 11.2.3. p. ir 11.2.4 p. pagrindais). Šalių santykiams netaikė CK 1. 39 str. 1d. nuostatos. Šalys išperkamosios nuomos sutartyje numatė, kad atsakovas už įsigytą kilnojamąjį daiktą ieškovui mokės išsipirkimo įmokas su palūkanomis nuo 2006-10-06 iki 2010-10-12. Lizingo gavėjui, sumokėjęs visą lizingo sutartyje numatytą kainą, galėjo jam nuosavybės teisė pereiti lizingo būdu į nuomotą daiktą. Tačiau CK 6.567 str. 1 d. prasme nuosavybės teisės perdavimas lizingo gavėjui nėra nei esminė finansinės nuomos savybė, nei esminė šios sutarties sąlyga. Nurodė, kad nuosavybės teisės perėjimas nelaikomas esmine finansinės nuomos savybe ir pagal 1988 m. Otavos konvencijos 1 straipsnyje pateiktą finansinės nuomos sutarties sampratą. Teismas atmetė atsakovo motyvus, kad ieškovas, o ne jis turėjo išsireikalauti iš Didžiosios Britanijos institucijų už kontrabandą sulaikytą ir konfiskuotą lengvąjį automobilį, nes su CK 6.571 straipsnyje numatyta taisykle susiję, kad atsitiktinai žuvus ar sugedus daiktui lizingo gavėjas, kitaip nei nuomininkas paprastosios nuomos atveju (CK 6.487 str. 1 d.), neturi teisės reikalauti pagal lizingo sutartį sumažinti mokėjimų dydį. Dėl to atmetė atsakovo motyvus, kad jam netekus perduoto daikto, pasibaigė ir jo pareiga toliau mokėti įmokas ieškovui. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti dar 21 893,06Lt, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo. CK 6.570 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad lizingo gavėjas privalo daryti einamąjį ir kapitalinį daikto remontą. Tai - išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią kapitalinio remonto darymo pareiga paprastai yra nuomotojo pareiga (CK 6.492 str. 1 d.). Iš ieškovo pateiktų įrodymų darė išvadą, kad atsakovas ne tik atliko automobilio remontą, bet ir nukrypdamas nuo gamintojų standartų, automobilyje įrengė papildomas ertmes nelegalioms prekėms gabenti. Dėl to pripažino, jog atsakovas ne tik pažeidė sutarties sąlygas (7.2.10 p. ir 7.2.19 p. nuostatas) bet ir statutinės teisės keliamus reikalavimus dėl prekių gabenimo per kitos valstybės muitinės tarnybą. Pagal CK 6.571 straipsnio trečiosios dalies normą, jei lizingo gavėjas pats pasirenka pardavėją ir daiktą, kurį jis norės nuomoti lizingo būdu, tuomet neatsiranda lizingo davėjo atsakomybė už to daikto trūkumus, nes lizingo davėjas tokiu atveju atlieka tik finansavimo funkciją. Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, jog lizingo davėjo perduotas daiktas buvo su trūkumais. Ieškovas 2007-08-10 pranešimu siūlė atsakovui savo sąskaita ir lėšomis pašalinti atsiradusius dėl naudojimosi daiktu trūkumus, tačiau pastarasis to nepadarė, todėl teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai 2007-10-18 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš pastarojo sumokėti likusius mokėjimus pagal sutartį ir lizingo davėjas iki sutarties nutraukimo neprivalo grąžinti lizingo gavėjo sumokėtų lizingo mokėjimų (CK 6.222 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m.balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
1.Teismas netinkamai taikė civilinės teisės normas, nes šalių teisiniams santykiams taikytini ne lizingo, bet išperkamosios nuomos santykiai. Tarp šalių nebuvo sudaryta lizingo (finansinės nuomos) sutartis, tačiau Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimą grindžia aiškindamas šias normas. Teismas neteisingai nurodė, kad tai verslo sutartis ir LR CK 1.39 str.1d.nuostatų netaikė.
2.Teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias sutarčių sudarymo ir vykdymo principus. Sutartyje numatyti įsipareigojimai yra privalomi abiems šalims ir būtent ieškovas nesilaikė esminių sutarties sąlygų bei perdavė turtą pagal turto perdavimo aktą nenustatytam asmeniui, nereikalavo įgaliojimų. Teismas sutartį aiškino tik ieškovui palankia kryptimi.
3. Sutarties 8.1.2 punkte numatyta ieškovo teisė nėra absoliuti ir gali būti taikoma tik įstatymo numatytais atvejais, esant esminiams sutarties pažeidimams. Apeliantas nepadarė esminių sutarties sąlygų pažeidimų, tvarkingai mokėjo įmokas ir sulaikius automobilį, net ir tada kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl nėra pagrindo reikalauti turto likutinės vertės, palūkanų bei delspinigių.
4.Sutartį ieškovas nutraukė neteisėtai jau padavęs ieškinį į teismą, nesilaikydamas nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Apie sutarties nutraukimą apeliantas nebuvo informuotas ir tai patvirtino ieškovo atstovė. Pagal sutarties 7.1.4 punktą bendrovė įsipareigojo informuoti klientą apie visus vienašališkai priimtus sprendimus, o sutarties 11.9 punktas numato, kad sutartis laikoma nutraukta nuo sutarties šalies raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Apelianto manymu sutartis nėra nutraukta, o pats ieškovas nesilaiko esminių sąlygų t.y. sutarties nutraukimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo atsakovo R. J. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m. balandžio 7d.sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad šalys Sutarties 8.1.2 punkte yra numatę Lizingo bendrovės teisę reikalauti apmokėti visą turto likutinę vertę, palūkanas bei delspinigius prieš terminą, kai klientas pažeidžia sutarties 7.2.2-7.2.16 punktus. Lizingo bendrovė pagal išperkamosios nuomos sutartį ir turto perdavimo aktą perdavė 36 000 Lt vertės automobilį atsakovui valdyti ir naudoti, tačiau atsakovas pažeidė sutarties reikalavimus. Nevykdė įsipareigojimo saugoti turtą (7.2.10p) ir perdarė taip, kad atstatymas viršytų automobilio vertę, pažeidė sutarties 7.2.11 p. draudimą perleisti turtą tretiesiems asmenims, naudojo turtą LR norminiais teisės aktais uždraustai veiklai vykdyti (7.2.15), nevykdė 7.2.216 p. pareigos išreikalauti turtą iš svetimo valdymo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2008m.vasario mėnesio nebemoka ieškovui periodinių įmokų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kolegija patikslina tik materialinių teisės normų taikymą šalių civiliniams teisiniams santykiams.
Bylos dokumentais nustatyta, kad 2006 m. spalio 6 d. tarp ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir atsakovo R. J. buvo sudaryta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. M-6-85587 (b. l. 5-7,t.1). 2006-10-06, pasirašius turto priėmimo-perdavimo aktą, atsakovui išperkamosios nuomos pagrindais buvo perduotas valdyti ir naudotis iš atsakovo nurodyto pardavėjo įsigytas automobilis Mersedes Benz A170L CDI AT, 2002 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 36000 Lt (b.l. 8,t.1). Sutartyje numatyta įmokų išdėstymo tvarka, kurioje išpirkimo įmokos suma numatyta 36000.00 litų, su palūkanomis ir administravimo mokesčiu 39.796,69 litai iki 2010 10 12 (b.l.6).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal sutartį mokėjo UAB „Šiaulių banko lizingas“ nuo 2006 12 18 iki 2008 10 09 iš viso 18.849,30 (b.l. 116,t.2).
Kolegija vertina, kad nepagrįstas apelianto motyvas dėl ieškovo netinkamo bendradarbiavimo su atsakovu, nes byloje esantys UAB „Šiaulių banko lizingas“ raštai - 2007 10 15, 2007 10 30 įrodo, kad atsakovas buvo informuotas apie sutarties pažeidimą, ketinimą nutraukti sutartį ir reikalavimą prieš terminą sumokėti įsiskolinimą (b.l.22-25,t.1).
Ieškovas pagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė 2006 10 06 Sutarties 7.2.10, 7.2.11, 7.2.15, 7.2.16p. reikalavimus. Ieškinys pareikštas būtent šių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagrindu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad turtas nebuvo pakankamai saugojamas bei buvo patikėtas tretiesiems asmenims. Byloje pateikti UAB „Šiaulių banko lizingas“ gauti dokumentai įrodo, kad turtas yra sulaikytas Anglijos muitinėje, yra duomenų apie automobilio būklės pakeitimą, šio automobilio konfiskavimą (b.l. 43-71). Byloje yra įrodymai, kad automobilį Anglijoje vairavo tretysis asmuo A. B.. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad 2007-03-06 ieškovui priklausantis turtas, automobilis Mersedes Benz A170L CDI AT, 2002 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas valdyti ir naudotis atsakovui, buvo sulaikytas Didžiosios Britanijos Doverio uosto muitinės kontrolės poste (b.l. 18-21). Iš 2007-06-06 Anglijos muitinės rašto matyti, kad transporto priemonė buvo konfiskuota, vadovaujantis 1979 m. Muito ir akcizo mokesčio įstatymo 141 str., o 2007-07-13 Anglijos muitinės atsakymo į ieškovo paklausimą matyti, kad automobilis konfiskuotas, remiantis 1979 m. Muitinės ir akcizo valdymo akto 88 str., t.y. dėl esminių pakeitimų, padarytų automobiliui (b.l. 11-14).
Todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ pagrįstai turėjo pagrindo konstatuoti apie Sutarties 7.2.10, 7.2.11, 7.2.15, 7.2.16p. reikalavimų pažeidimus ir įspėti atsakovą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškinys dėl viso įsiskolinimo išieškojimo pateiktas teismui 2007-11-19, todėl atsakovui neturėjo kelti abejonių ieškovo įvykdytas ketinimas nutraukti sutartį.
Ieškovo ieškinys pareikštas CK 6.503 str. teisiniu pagrindu t.y. skola prašoma priteisti išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas patvirtina, kad sudarė būtent išperkamosios nuomos sutartį. Kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią. Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties, galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.). Įstatymai leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. LR CK Šeštosios knygos XXVIII skyriuje, įtvirtinančiame nuomos santykius reguliuojančias teisės normas, nuomotojui nenustatytas reikalavimas kokiu būdu ar pagrindu turi įgyti nuomojamą turtą. Nėra draudimo įgyti nurodytą turtą nuosavybės teise iš trečiojo asmens pirkimo - pardavimo ar kitos sutarties pagrindu ir perduoti išperkamosios nuomos gavėjui. CK 6.503 straipsnyje netgi tiesiogiai įtvirtinta, kad nuomos sutartimi gali būti nustatyta, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise ir iki nuomos sutarties termino pabaigos, jeigu sumokamos įmokos.
Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi LR CK 6.574 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis lizingo sutarties nutraukimą. Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktą pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas, su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (LR CK 6.567 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, viena iš būtinųjų lizingo (finansinės nuomos) sutarties sąlygų yra daikto naudojimas verslo tikslais už užmokestį ir šios aplinkybės nurodymas sutartyje. Tuo tarpu sutartyje nurodoma, kad turtas skirtas kliento poreikiams tenkinti (5.1p.) ir byloje nėra priešingų duomenų, kad sutarties sudarymo metu atsakovas R. J. užsiėmė verslu, ar įsigijo automobilį verslui to nenurodydamas. Kolegija 2006m. spalio 6d. sutarties pagrindu atsiradusius šalių sutartinius santykius vertina kaip išperkamosios nuomos santykius (CK 6.503 str.), kurie reglamentuojami LR CK Šeštosios knygos XXVIII skyriuje, įtvirtinančiame nuomos santykius reguliuojančias teisės normas. Todėl atsakovui galioja CK 6.499 str. nuostatos grąžinti daiktą arba atlyginti jo vertę bei padengti turto nuomotojui visus nuostolius. Ieškovo reikalaujama priteisti suma atitinka minėtas įstatymo nuostatas, yra pagrįsta, padengia nuomotojo nuostolius, todėl mažinti priteistą 21 893,06 Lt skolą nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UAB ,,Šiaulių banko lizingas iš atsakovo R. J. 21 893,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 893,06 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2007-11-20 teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, todėl pagrindo keisti sprendimo rezoliucinę dalį nėra.
Tokiu būdu, kolegija apeliacinio skundo netenkina ir Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punktą,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. J. 17.71 litą išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.