Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-802-544/2011 pagal ieškovės bankrutavusios IĮ „Žajasta“ (į. k. 302443976, Keleriškių k., Kėdainių r.) ieškinį atsakovui J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) dėl 207 693,97 Lt žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Priimtinas sprendimas už akių ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 285 str. 1 d.). Būtina įvertinti, ar egzistuoja prielaidos tam, kad sprendimas už akių būtų priimtas, t. y. būtina įsitikinti, ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir jo nepateikimo pasekmes (CPK 142 str. 4 d.). 2011-05-10 pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos įteiktas atsakovui J. S. 2011-05-12 (b. l. 22-23). Pranešime nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės (b. l. 22). Atsiliepimas į ieškinį pranešime nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tai yra atsakovo pozicija dėl nagrinėjamos bylos išreiškimo forma. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį (b. l. 2-4).

Sprendimas už akių dėl atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos jis buvo informuotas CPK nustatyta tvarka (CPK 285 str. 2 d.). Atsakovas buvo informuotas apie ieškovės reikalavimą iš jo priteisti 207 693,97 Lt, nes jam įteiktas ieškinio ir su jo priedais nuorašas (b. l. 2-4, 5-16).

Ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str. Teismo nuomone, jeigu pasitvirtintų byloje esančių įrodymų turinys, būtų pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas dėl 207 693,97 Lt priteisimo iš atsakovo. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), įsitikinta, kad, jeigu pasitvirtintų byloje surinktų įrodymų turinys, yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šioje bei bankroto byloje Nr. B2-471-280/2011 esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2010-12-17 nutartimi ieškovei IĮ „Žajasta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Algis Kleiva (b. l. 5-6, civilinės bylos Nr. B2-471-280/2011 b. l. 47-48). IĮ „Žajasta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-10-08, jos savininku ir vadovu, vienasmeniškai veikiančiu įmonės vardu nuo įmonės įregistravimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakovas J. S. (b. l. 24-26). Pagal atsakovo pateikta ir patvirtintą IĮ „Žajasta“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, jau 2009-12-31 dienai įmonė buvo nemoki, nes įmonės turto vertė sudarė 28 626.31 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 45 139.23 Lt, per 2009 metus įmonė nedeklaravo pajamų, o šį ataskaitinį laikotarpį baigė su 16512,92 Lt nuostoliu (b. l. 12, 13, bankroto bylos b. l. 2-4, 17, 18). Panevėžio apygardos teismas 2010-12-17 nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą konstatavo, kad IĮ „Žajasta“ pavėluotai mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas: 2010-07-01 įmonė buvo skolinga 24 121,87 Lt, 2010-10-01 skola sudarė 46 956,88 Lt, 2010-11-24 įsiskolinimas sudarė 50 229,41 Lt (b. l. 5-6, bankroto bylos b. l. 47-48). Pagal savininko pateiktą ir patvirtintą 2010-11-30 pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą įmonės nuostolis siekė 191 549 Lt, o per 2010 metus vienerius metus mokėtinos sumos išaugo nuo 45 139 Lt iki 277 422 Lt (b. l. 14, bankroto bylos b. l. 30-37, 38-39). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad bankroto byloje 2011-02-09 ir vėlesnėmis teismo nutartimis patvirtintas ir patikslintas kreditorių, kurių nepatenkintų reikalavimų suma yra 207 693,97 Lt, sąrašas (b. l. 127, 136-137, 146, 173, 181-182).

Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip individualios įmonės savininko ir vadovo, 207 693,97 Lt žalai atlyginti, nes atsakovas, žinodamas, kad įmonė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko kreditoriai ir įmonė patyrė žalą. Individualių įmonių įstatymo 7 str. 5 d. numatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir, be kita ko, atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse nustatytas teises ir pareigas. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas arba kitas asmuo, įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomi CK 2.81, 2.82, 2.87 straipsnių reikalavimai, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, kad jis atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kad už nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įmonės vadovui kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą pagal civilinės teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002, 2009-11-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-444-2009 ir kt.). Teismo nuomone, jei pasitvirtintų įrodymų turinys, būtų pagrindas spręsti, jog atsakovas jam nustatytų pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams ir sumažėjo įmonės mokumas, ir tuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus reikia įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovo teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovui įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos bendrovei, jos kreditoriams ir kreditorių reikalavimų padidėjimo. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, atsakovui minėtą pareigą savalaikiai įvykdžius, kreditorinių reikalavimų padidėjimo ir įmonės mokumo sumažėjimo buvo galima išvengti. Bylos duomenys patvirtina, kad per 2009 finansinius metus įmonės nuostolis siekė 16 513 Lt, o per 2010 m. finansinius metus – jau 191 549 Lt. VSDFV biudžetui 2010-07-01 dienai įmonės įsiskolinimai padidėjo iki 24 121,87 Lt, 2010-10-01 dienai – iki 46 956,88 Lt, 2010-11-24 dienai – iki 50 229,41 Lt. Pagal bankroto byloje pateiktus duomenis, nuolat augo kreditoriniai įsiskolinimai darbuotojams, tiekėjams. Nors su įmone neatsiskaitė debitoriai, kurie jai buvo skolingi ženklias pinigų sumas, atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti savalaikį gautinų sumų išieškojimą. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Kėdainių skyrius, o ne atsakovas (b. l. 5-6). Atsakovui nevykdant pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėjo įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, nes padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant - bendra įmonės turtinė padėtis, o žala kreditoriams atsirado, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėjo galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo.

Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas įstatyme numatyto dydžio 5154 Lt žyminis mokestis ir 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)): ieškovei BIĮ „Žajasta“ (į. k. 302443976, Keleriškių k., Kėdainių r.) - 207 693,97 Lt (du šimtus septynis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt tris Lt 97 ct) žalos atlyginimo, o į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į/k 5660) - 5154 (penkis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio ir 5 (penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas J. S., dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę dėl jo peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. reikalavimus.

Šis teismo sprendimas už akių kitų dalyvaujančių byloje asmenų gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos Lietuvos Apeliaciniam Teismui paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.