- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-336-332/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Klavdija Kruminienė, Bronius Zalaga
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Nuteistasis
- G. B.
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-332/2007
Teisėja: Nadežda Kiubienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-06-12 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteistas už tai, kad 2006-04-26 apie 16:40 val. Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) upės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su dviem nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, iš nepilnamečio E. N., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajai D. N. priklausantį 900 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung X700" (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 310 Lt vertės 21 pavaros dviratį „TXED", o iš nepilnamečio G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajai E. Š. priklausantį 300 Lt vertės, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės dviratį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. N. 1210 Lt turtinę žalą o nukentėjusiajai E. Š. 300 Lt turtinę žalą. Ši G. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nenustačius pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo, pašalinti iš nuosprendžio nuorodą, kad G. B. bendrininkų grupėje pagrobė du dviračius ir mobilaus ryšio telefoną, pripažinti, kad jis pagrobė tik vieną 300 Lt vertės dviratį ir jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. į 178 str. 4 d., o jam paskirtą bausmę sušvelninti. Nenustačius pagrindo patenkinti aukščiau nurodytus prašymus, pirmosios instancijos nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę, o prie paskirtos bausmės pridėti mažesnę dalį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-06-12 nutartimi paskirtos neatliktos bausmės ir paskirti mažesnę galutinę bausmę.
Nurodo, kad nuosprendis naikintinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.), apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 369 str. 1 d. 1 p., 2 d.), neteisingai paskyrė bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.), neteisingai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus – neteisingai priteisė atlyginti abiem nukentėjusiesiems padarytą žalą vien tik iš G. B. (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.), bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 d., 369 str. l d. 2 p., 3 d.).
Teismas nepagristai nuosprendyje nurodė, kad G. B. su kitais asmenimis buvo susitaręs parduoti pavogtus daiktus. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad su kitais dviem tą dieną sutiktais, G. B. tik iš matymo pažįstamais asmenimis nusikaltimo daryti nesitarė, negirdėjo apie jokį tų kitų dviejų asmenų susitarimą, todėl, mano, kad teismas nepagrįstai pripažino G. B. kaltu, padarius nusikaltimą bendrininkų grupėje, nepagrįstai pripažino tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir nepagrįstai tuo pagrindu paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, teismas nepagrįstai pripažino, kad G. B. pagrobė visus nuosprendyje nurodytus daiktus, neteisingai kvalifikavo nuteistojo veiką, todėl iš nuosprendžio šalintina nuoroda, kad G. B. pavogė du dviračius ir vieną mobiliojo ryšio telefoną, nes jis paėmė tik vieną dviratį, telefono iš nukentėjusiojo nevogė, o tik buvo paėmęs jį pažiūrėti. Kadangi telefono meniu buvo anglų kalba, kurios G. B. nelabai supranta, tai pažįstamo „Jonio" prašymu, padavė telefoną jam ir manė, kad šis telefoną atiduos nukentėjusiajam. Padavęs telefoną „Joniui", G. B. paėmė vieno iš nukentėjusiųjų dviratį, atsisėdo ant jo ir pasakęs, kad nori truputį pasivažinėti, nuvažiavo. Ką darė kiti du asmenys, G. B. nežino. Vėliau pamatė, kad vienas iš tų asmenų, kurį vadino „Joniu", pradėjo bėgti paskui G. B., o kitas atvažiuoja kitu dviračiu. G. B. suprato, kad jie abu arba kuris nors vienas iš jų pavogė kito vaikino dviratį. Ar jie turėjo telefoną, G. B. nematė. Vėliau dviratį G. B. atidavė tiems patiems savo pažįstamiems. Jie sakė norintys parduoti tuos daiktus. G. B. jiems nepritarė, jam buvo nesvarbu, ką jie darys su daiktais, G. B. jų nereikėjo. G. B. pasakė pastariesiem dviem vaikinam savo adresą ir durų kodą. Kur jie padėjo iš nukentėjusiųjų paimtus daiktus, G. B. nežino, minėti pažįstami jam nei pinigų, nei jokių daiktų nedavė.
Nukentėjusiojo E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės skyrėsi nuo jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu ir nuo kitų byloje esančių įrodymų, tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl vadovaujasi vienais, o atmeta kitus nukentėjusiojo parodymus ir kitus įrodymus. Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reglamentuota įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir Lietuvos Respublikos BPK 305 str. l d. 2 p., kuriame nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Teisme nukentėjusysis E. N. nurodė, kad jis nepamenąs, kieno dviratį G. B. buvo paėmęs ir nuvažiavęs, o iš pirmos instancijos teisme perskaitytų nukentėjusiojo E. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jo dviratį buvo paėmęs jauniausias iš visų buvusiųjų asmenų. G. B. pagal nukentėjusiojo E. N. parodymus nebuvo jauniausias, o priešingai – vyriausias iš visų. Todėl darytina išvada, kad G. B. buvo paėmęs nukentėjusiojo G. Š. turėtą 300 Lt vertės dviratį. Kadangi minėtas dviratis, priklausantis E. Š., buvo 300 Lt vertės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 190 str., laikytina, kad G. B. pagrobė nedidelės vertės turtą. Todėl jo veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. l d. į 178 str. 4 d. ir bausmė švelnintina.
Nagrinėdamas bylą, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą: neištyrė visų byloje surinktų įrodymų, netyrė ir neįvertino G. B. teisinančių įrodymų, pažeidė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles, todėl galima teigti, kad įvertinęs tik G. B. kaltinančius įrodymus ir visiškai neįvertinęs jį teisinančių įrodymų, bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. 4 p.).
Teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos BPK 305 str. l d. l, 2, 3 p. nurodytas apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Nuosprendyje netiksliai nurodyti veikos padarymo būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; nors nuosprendyje ir nurodyti įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas, bet nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nepakankamai nurodyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; neatsižvelgta į visus byloje buvusius įrodymus, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti tiek sprendžiant kaltės klausimą, tiek skiriant bausmę.
Teismas nenustatė, su kokiu dviračiu, kuriam nukentėjusiajam priklausančiu, G. B. nuvažiavo. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta, kokios spalvos, kokios markės dviratis buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo G. Š.. Nenustačius pagrobto dviračio markės ir nenurodžius jos kaltinamajame akte, neįmanoma buvo gintis nuo tokio kaltinimo, nebuvo galimybės patikrinti dviračio vertės. Taigi, buvo pažeista G. B. teisė į gynybą. Be to, kaip teisme nurodė civilinė ieškovė D. N., bylos nagrinėjimo teisme metu iš jos sūnaus pagrobtų dviračio ir telefono vertė yra mažesnė nei buvo nurodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau teismas nesiaiškino, kokia dabar yra tikroji minėtų daiktų vertė, nors po įvykio praėjo daugiau negu dveji metai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems buvo pateiktos atpažinti nuotraukos, pagal kurias E. N. atpažino D. P., kaip asmenį, buvusį kartu su G. B. įvykio metu. G. B. šios nuotraukos nebuvo pateiktos atpažinti, iš ko matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas netyrė visu įrodymų visumos, o bylą išnagrinėjo šališkai.
Teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas nukentėjusysis G. Š. ir jo įstatyminė atstovė E. Š., neištirti jų parodymai, nors, kaip matyti iš 2008-06-12 teisiamojo posėdžio protokolo, teismas buvo nusprendęs į kitą posėdį juos kviesti pakartotinai, tuo buvo pažeista tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme taisyklė, suformuluota Lietuvos Respublikos BPK 242 str. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, jų parodymai iš esmės skyrėsi nuo kito nukentėjusiojo E. N. parodymų.
Kaip matyti iš 2008-06-12 teisiamojo posėdžio protokolo (protokolo 2-as lapas, 20-23 eil. nuo viršaus), G. B. prašė, kad jam būtų leista susipažinti su bylos medžiaga, bet teismas protokoline nutartimi šį prašymą atmetė, tuo grubiai, ne tik pažeisdamas ir suvaržydamas G. B. teises, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d., 10 str., 44 str. 7 d., 45, 237str., 238 str., bet ir jų neužtikrindamas, o tai vėl rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Be to, kadangi G. B. nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, jis negalėjo ir tinkamai gintis.
Dėl padaryto nusikaltimo G. B. labai gailisi, teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo atsiprašė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į sunkią G. B. sveikatos būklę: G. B. serga sunkia liga ŽIV, jam nustatyti urologiniai pakitimai, turi problemų su inkstais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas daugiau nei prieš dvejus metus. Nuteistasis turi du sūnus, nori prisidėti prie jų auklėjimo.
Teismo posėdyje apeliantas G. B., jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. ir 25 str. 2 d., bendrininkavimo ir konkrečiai bendrininkų grupės esmė yra bendras dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos padarymas bendromis kelių asmenų pastangomis, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarus dėl nusikalstamos veikos darymo. Vadovaujantis teismų praktika, bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-10-02 nutartis, Nr. 2K–605/2007). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus bylos duomenis, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. B. veikus paprastoje bendrininkų grupėje, kurioje nebuvo glaudžių ryšių tarp bendrininkų, nebuvo iš anksto numatyto detalaus nusikalstamos veikos padarymo plano, pasiskirstymo vaidmenimis, tačiau visi bendrininkai veikė kartu bendra tyčia, kas sudarė jiems palankesnes sąlygas pavogti nukentėjusiųjų turtą. Šiuo atveju, vadovaujantis benrininkavimo instituto esme, naudos iš pavogtų daiktų negavimas nėra pagrindas atleisti asmenį nuo atsakomybės, todėl G. B. apeliacinio skundo argumentas, kad jis nieko už parduotus daiktus iš savo draugų negavo, atmestinas kaip nepagrįstas ir negali būti pagrindu kvestionuoti jo atsakomybės klausimą.
Nukentėjusiųjų E. N. ir G. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės sutampa: abu nukentėjusieji parodė, kad G. Š. dviratį paėmė vyriausias iš trijų vaikinų, t.y. G. B., o E. N. dviratį paėmė jaunesnis iš vaikinų (t. 1, l. 14-15, l. 26-27). Apklausiamas 2008-06-12 teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. N. parodė, kad nepamena, kas kieno dviratį paėmė ir kieno dviračiu nuvažiavo G. B.. 2008-08-21 teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. N. parodė, kad G. B. paėmė jo dviratį, paskui – draugo (nukentėjusiojo G. Š.), o nuvažiuoti su E. N. dviračiu galėjo ir kiti vaikinai. Apklaustas 2008-12-16 apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis G. Š. parodė, kad nepamena, kurį dviratį paėmė G. B., patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Išdėstytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad E. N. ir G. Š. parodymai yra teisingi ir nuoseklūs, jais abejoti nėra pagrindo. Nukentėjusiųjų parodymų netikslumai apie tai, kuris iš trijų bendrininkų konkrečiai paėmė kurio iš nukentėjusiųjų dviratį, neturi esminės reikšmės konstatavimui fakto, kad G. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis, pavogė nukentėjusiųjų turtą, kadangi, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, G. B. kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis veikė bendru sutarimu. Nustatyti konkrečius kiekvieno bendrininko veiksmus šiuo atveju nėra būtina, kadangi bendrininkavimo atveju laikoma, kad visi bendrininkai veikė bendra tyčia, bendru tikslu, bendrais veiksmais ir pastangomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, pagrįstai G. B. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Perkvalifikuoti veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., nėra pagrindo.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, yra nepagrįstas. Apeliantas skunde nenurodė, kokių konkrečiai byloje surinktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nebuvo ištyręs ir įvertinęs, jokių faktinių duomenų apie G. B. teisinančius įrodymus apeliantas nepateikė, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismo teisėja leido nuteistajam susipažinti su teismo posėdžių protokolais (t. 2, l. 51) ir pasidaryti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas (t. 2, l. 54). Nuteistajam G. B. buvo leista susipažinti su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teisme (t. 2, l. 72-73). Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nuteistojo G. B. teisės susipažinti su bylos medžiaga buvo įgyvendinta, todėl jo argumentas dėl neleidimo susipažinti su bylos medžiaga ir tokiu būdu suvaržytų gynybos galimybių atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateiktos atpažinti nuotraukos. Parodymo atpažinti, kaip ikiteisminio tyrimo veiksmo, esmė – patikrinti apklaustojo asmens parodymus apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą, šios bylos atveju – nukentėjusiųjų E. N. ir G. Š. parodymus apie kartu su nuteistuoju G. B. galimai kartu buvusį asmenį – D. P.. Įstatymas ikiteisminio tyrimo įstaigų imperatyviai neįpareigoja atlikti parodymo atpažinti pagal nuotraukas su įtariamuoju, todėl dispozytivi teisė spręsti, kuriuos asmenis reikalinga ir tikslinga apklausti ir atlikti su jais konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant gauti teisingos ir objektyvios informacijos, priklauso patiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Esant išdėstytos aplinkybėms, minėtas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde G. B. pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta, kokios spalvos, kokios markės dviratis buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo G. Š., o nenustačius pagrobto dviračio markės, nebuvo galimybės patikrinti dviračio vertės ir tokiu būdu buvo pažeista G. B. teisė į gynybą. Byloje nustatyta, kad G. B., veikdamas bendrininkų grupėje, pavogė iš G. Š. pavogė nukentėjusiajai E. Š. priklausantį 300 Lt vertės dviratį. Be to, apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. Š. patvirtino, kad dviratį pirko už 300 Lt. Šių duomenų pakanka faktui apie pavogto G. Š. dviračio vertę konstatuoti ir pagrindo manyti, kad buvo suvaržytos G. B. teisės į gynybą, nėra.
Teismas bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Paskirdamas nuteistajam G. B. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją – baigtas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes, padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apelianto asmenybę – iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 5 kartus, skundžiamuoju nuosprendžiu buvo teisiamas dešimtą kartą, nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 27 str.), po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamuoju nuosprendžiu, padarymo, padarė dar 4 analogiškus nusikaltimus, kas rodo, jog nuteistasis nemėgina koreguoti savo elgesio ir taisytis, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes ir atsižvelgus į bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą –, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikaltimą veiką paskyrimas nepakeis G. B. nusikalstamų polinkių, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta G. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus realiai atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Apylinkės teismas už nusikalstamą veiką paskyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirta bausmė ir galutinė bausmė, subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-06-12 nutartimi, nėra aiškiai per griežta.
Nuteistojo G. B. nurodyta aplinkybė, kad jis sunkiai serga, neatsveria nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslų ir paskirties, kadangi bausmės atlikimo vietoje G. B. bus teikiama reikiama medicininė pagalba, todėl kolegija nelaiko šios aplinkybės pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.