Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1135/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-24
Bylos Nr.
1-99-1135/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20992-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
N. B.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-99-1135/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20992-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;2.3.4.3.; 2.12.2.8.; 2.12.2.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 24 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam N. B., jo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs: (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2015 m. balandžio 2 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 6 mėnesių viešųjų darbų;

2) 2017 m. gruodžio 5 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį galutine bausme – 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda;

3) 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 16 parų arešto;

4) 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 32 MGL (1 600,00 Eur) bauda, kuri neatlikta;

5) 2019 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 10 parų arešto, kuris atliktas; kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. B. 2021 m. birželio 26 d., apie 15.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė V. L. tris kartus į veidą, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiam V. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis N. B. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto gailisi. Parodė, kad 2021 m. birželio 25 d. buvo išvykęs pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). Jo mama išgirdus jo ir jo sugyventinės pokalbį, suprato, kad ji girtauja, todėl iškvietė policiją. Kadangi namuose buvo nepilnamečių vaikų, suvažiavo socialinės darbuotojos, kurios skambino jam ir prašė pasirūpinti vaiku. Tą dieną juo pasirūpino kaimynė, todėl jis grįžo tik kitą dieną. Sugyventinė dėl iškviestos policijos skambino jam, jį keikė. 2021 m. birželio 26 d., tikslaus laiko nepamena, bet jau buvo po pietų, galėjo būti 15 val., blaivas atvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo uošvienė ir nukentėjusysis, pasikalbėti dėl 2021 m. birželio 25 d. įvykio, dėl grasinimų, paaiškinti kad policiją iškvietė ne jis, o jo mama. Kilo konfliktas, jis susistumdė su V.. Jis du kartus pagąsdindamas trenkė V. delnu, pataikė jam į rankas, kuriomis buvo užsidengęs veidą, trečią kartą trenkė kumščiu ir pataikė jam į nosį. Iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas. Tada išbėgo uošvienė, pradėjo rėkti. Tuo metu dar niekas apie policijos kvietimus nekalbėjo, todėl jis kartu su pažįstamu, kuris jį ir atvežė ten, išvažiavo namo. Prieš tai užsuko į parduotuvę. Buvo susinervinęs, todėl grįžęs namo gėrė alų, paskambino V., kuris pasakė, kad jis lauktų pareigūnų. Atvažiavo pareigūnai, su jais nuvažiavo pas V.. V. norėjo taikytis, bet uošvienė šaukė, kad jį sodintų, todėl jį išvežė. Jam neblaivumą tikrino tik, kai V. patvirtino, kad teiks pareiškimą. Su V. susitaikė jau prie policijos pareigūnų. Įvykį matė V. sūnus. Savo elgesį vertina blogai. Lanko anoniminių alkoholikų klubą. Šiuo atveju jis buvo blaivus, ankstesni atvejai buvo dėl alkoholio. Šiuo metu alkoholio atsisakė. Ateityje planuoja dirbti, atlyginti žalas, planuoja išvažiuoti iš dabartinės gyvenamosios vietos į miestą, kad vaikams būtų daugiau perspektyvų. Ligonių kasai žalą atlygino, Sodrai liko atlikti paskutinę 200,00 Eur įmoką, kurią padarys šią savaitę. Su V. sudarė susitarimą, pagal kurį liko atlikti tris įmokas: šio mėnesio pabaigoje, kai gaus darbo užmokestį, atliks dvi įmokas ir liks paskutinė įmoka vasarį. Nors buvo susitarę, kad žalą atlygins iki 2021 m. sausio 31 d., jos laiku neatlygino, nes gruodį jis sirgo covid-19, negalėjo dirbti. Ji su nukentėjusiuoju apie tai kalbėjo, jis sutinka, kad žala būtų visiškai atlyginta vasario mėnesį. Turi skolų iš praeities, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų nesumokėjęs, jas išieško antstolis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. papildomos apklausos metu parodė, kad tvirtina savo parodymus ir gali patikslinti, kad, sužinojęs iš policijos, kad jam dėl nosies sulaužymo, kurį padarė N. B., padarytas nesunkus kūno sužalojimas, o jo iki šiol N. B. neatsiprašė, jis reiškia šiame ikiteisminiame tyrime civilinį ieškinį dėl 2021 m. birželio 26 d. apie 15.00 val. jo sumušimo. Dėl N. B. neteisėtų veiksmų, tai yra mažiausiai 3 kartų smūgiavimo į veidą, jam buvo sulaužyta nosis. Jis žino iš policijos, kad jam ekspertai nustatė nesunkų kūno sužalojimo mastą. Byloje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat jis nori būti pripažintas ir civiliniu ieškovu. Dėl N. B. nusikalstamos veikos jis patyrė 400,00 Eur žalą dėl nedarbingumo, kurio tiek negavo sirgdamas. 100,00 Eur jis išleido nuskausminamiesiems vaistams, 100,00 Eur išleido, pirkdamas kurą važiavimui pas gydytojus, todėl jis reiškia 600,00 Eur turtinės ir 400,00 Eur neturtinės žalos dėl iškęsto fizinio skausmo, tai yra iš viso 1000,00 Eur civilinį ieškinį ir prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu IT Nr. 01-1-20992-21 1000,00 Eur sumai ir ją priteisti atlyginti iš kalto asmens, tai yra N. B.. Apklausiamas papildomai liudytoju V. L. parodė, kad jis žino, jog ekspertai jam nustatė nesunkų kūno sužalojimo mastą dėl nosies kaulo lūžimo ir, kad kaltininkui N. B. veika bus perkvalifikuota iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį. Jis su tuo sutinka. Po įvykio N. B. jo atsiprašė ir pažadėjo laikytis įstatymų bei įsipareigojo jam atlyginti dalimis žalą, tai yra civilinį ieškinį. Jis šiam pretenzijų dėl civilinio ieškinio nereikš, o tik prašo nubausti šį įstatymo nustatyta tvarka. Jie su kaltininku N. B. susitarė, kad jam padaręs 1000,00 Eur turtinę ir neturtinę žalą šis atlygins iki 2022 m. sausio 31 d., sumokant 1000,00 Eur dalimis po 200,00 Eur kas mėnesį, iki nurodytos datos pervedant pinigus į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ banke, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Jis neprieštaraus, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95-98, 110-112).

Liudytojas L. L. parodė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 15.00 val. jis buvo pas savo tėvą V. L.. Jie su tėvu išėjo į kiemą parūkyti, kalbėjosi. Jiems netikėtai nekviestas atvažiavo N. B. iš pažiūros neblaivus automobiliu „VW Sharan“. Ar šis iš tikro buvo girtas, jis nežino, bet buvo agresyviai nusiteikęs. Šis, kiek jis prisimena, pats vairavo automobilį. Pradžioje šis paklausė tėvo, ką veiki ar kas yra. Tėvas jam ištiesė ranką pasisveikinimui. Tuomet šis tėvui, stovinčiam tarpduryje, trenkė dešinės rankos kumščiu smūgį, po to trenkė kairės ir vėl dešinės rankos kumščiais į veidą bei pataikė į veidą. Paskui tėvas susilenkė ir lyg vėl tėvui vieną kartą trenkė į veidą kumščiu iš apačios. Jis išsigando ir atsitraukė į šoną. Šis išreiškė priekaištus jo tėvui dėl savo sugyventinės ar tai žmonos neištikimybės su tėvu. Jis į šių asmeninius santykius nesikišo. N. B., išreiškęs priekaištus, išvažiavo, o jis iškvietė policiją. Tėvui bėgo kraujas ir matėsi, kad yra sužalota nosis. Atvažiavus policininkams, šie iškvietė medikus. Tėvą vežė į priėmimo skyrių. Įvykio metu jis nenukentėjo (b. l. 104-107).

2021 m. birželio 26 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole Nr. IBPS-V-1457082-21, jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, jog V. L. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo įstatymo numatyta tvarka nubausti N. B., kuris 2021 m. birželio 26 d. apie 15 val. atėjo pas jį į sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir jį sumušė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta fizinė žala. Apklausiamas liudytoju V. L. parodė, kad pareiškime nurodytu laiku, jam būnant pas savo sugyventinę J. G., adresu: (duomenys neskelbtini), per langą jis pastebėjo, kaip į kiemą įvažiavo automobilis „VW Sharan“, kurio valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. Pamatęs automobilį ir supratęs, kad atvažiavo jo pažįstamas N. B., jis išėjo į lauką. Jam stovint tarpduryje, šis prie jo priėjo ir paklausė, kaip jam sekasi. Kai jis atsakė, kad gerai, šis jam netikėtai abiejų rankų kumščiais mažiausiai 3 kartus trenkė į nosį, dėl ko jam iš karto stipriai pradėjo bėgti kraujas ir pajuto didelį skausmą. N. B. smūgiuoti jam į veidą liovėsi tik tuomet, kai jis nuo šio pabėgo toliau į kiemą, tačiau vis dar mosuodamas rankomis artėjo link jo. Išgirdusi triukšmą kieme, į lauką išėjo ir jo sugyventinė J. G., tačiau kaip N. B. jam trenkė ji nematė. Netoliese kieme stovėjęs ir įvykį matęs, jo sūnus L. L. iš karto išvietė policiją. Tai pamatęs N. B. sėdo atgal į savo automobilį ir išvažiavo iš jo kiemo. N. B. yra jo sugyventinės dukros R. M. sugyventinis. Jie kartu negyvena bei susitinka retai, artimų ryšių nepalaiko. Jie yra ne kartą sukonfliktavę. Mano, kad konfliktas tarp jo ir N. B. kilo dėl to, kad šis jį kaltina tuo, jog neva jis lankosi pas šio sugyventinę. N. B. konflikto metu jam atrodė išgėręs. Jis šio labai išsigando ir bijo, kad šis gali vėl pas jį lankytis. Jo šeimos nariai taip pat buvo išsigandę. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, jam įtarė nosies lūžimą, dėl ko jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam susiuvo nosies žaizdą. Šiuo metu jis vis dar jaučia nosies skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus jis vykti neketina. Tame pačiame protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Jos apžiūros metu matoma gyvenama sodyba, kurios teritorija neaptverta. Kieme stovi ūkiniai pastatai, ant įvažiavimo į sodybą, netoli namo, stovi lengvasis automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, kurio įėjimas yra iš vakarinės pusė. Ties įėjimu yra betoninis grindinys, ant kurio stovi plastmasinė pilkos spalvos kėdutė. Apžiūrint įvykio vietą, matoma, jog įėjimo į namą geltonos spalvos durys yra atidarytos, o ant jų iš vidinės pusės yra pakabinta įkabinama spyna. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 10-19).

2021 m. birželio 26 d. Asmens apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1457121-21 ir jo priede – Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota, jog, gavus V. L. sutikimą, buvo apžiūrėta jo nosis, ant kurios kuprelės, ties dešiniąja akimi, matosi dvejomis siūlėmis susiūta nosies oda. Stebimas nosies patinimas ir mėlynė. Kitų akivaizdžių sužalojimų ant asmens kūno nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 22-26).

2021 m. liepos 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G218/2021(10) konstatuota, kad V. L. nustatyta muštinė nosies žaizda, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ar pan. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu smūgiu. Kadangi mušinės žaizdos yra nosyje, o gilesniame sluoksnyje yra nosies kaulų lūžimas, tad kvalifikuojamas sunkiausias sužalojimas – šiuo atveju nosies kaulų lūžimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 48).

Iš (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog N. B. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 368,10 eurų žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b. l. 62).

(duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus direktoriaus Sprendimu dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pagal N. B. prašymą nuspręsta išdėstyti 393,35 Eur dydžio sumos, kurią išmokėjus padaryta žala VSDF biudžetui dėl N. B. kaltės, mokėjimą dalimis iki 2022 m. sausio 15 d., mokant iki 2021 m. spalio 15 d. – 98,34 Eur, iki 2021 m. lapkričio 15 d. – 98,34 Eur, iki 2021 m. gruodžio 15 d. – 98,34 Eur ir iki 2022 m. sausio 15 d. – 98,33 Eur (b. l. 81).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis 2021 m. birželio 26 d., apie 15.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė V. L. į veidą. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis parodė, kad jis tris kartus trenkė nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai, kurių metu abu nurodė, kad kaltinamasis mažiausiai 3 kartus smūgiavo nukentėjusiajam, pataikė į veidą, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taigi visi proceso dalyviai aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajam į nosį kumščiu sudavė būtent kaltinamasis. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nosies kaulų lūžio, patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, kad iš karto po smūgio iš nukentėjusiojo nosies pradėjo bėgti kraujas, 2021 m. birželio 26 d. atlikta asmens apžiūra, kuria nustatyta, kad ant V. L. nosies kuprelės, ties dešiniąja akimi, matosi dvejomis siūlėmis susiūta nosies oda, 2021 m. liepos 30 d. specialisto išvada, kuria konstatuota, kad V. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ar pan.; sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad N. B. suduotas smūgis nukentėjusiajam į veidą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. nosies kaulų lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo N. B. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimo motyvai

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau prokurorė baigiamojoje kalboje prašė ją pašalinti, nes tai nepasitvirtino. Teismas sutinka, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs, o tuo labiau, kad tokia jo būsena turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, todėl nepripažintina tokia nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas N. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą (b. l. 140-153), ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 147, 148), bauda išieškoma antstolio (b. l. 165), administracine tvarka nebaustas (b. l. 166), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi tris nepilnamečius vaikus. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, negebėjimas tinkamai valdyti emocijas, ydingas požiūris į tokią vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos tokios bausmės rūšys kaip bauda, kurių, be kita ko, iki šiol nėra sumokėjęs, areštas, viešieji darbai kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatyto dydžio vidurkiui, t. y. 1 metai 6 mėnesiai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 26 d., 15.30 val., iki 2021 m. birželio 27 d., 10.10 val. (b. l. 116, 129 ) – viena para.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus (b. l. 170), pastovią gyvenamąją vietą, yra darbingo amžiaus, neseniai įsidarbino, geranoriškai dengia jam pareikštus civilinius ieškinius, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, dėl padaryto gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, nurodo, kad suvokia savo elgesio ydingumą, tokio elgesio priežastis, ieško sprendimo būdų, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, darytina išvada, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą keistis, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, gyventi visavertį gyvenimą, tęsti darbą, išlaikyti vaikus, atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, įpareigojant kaltinamąjį visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

N. B. išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią tiek neturtinę, tiek turtinę žalą.

Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (b. l. 63), kadangi N. B. žalą atlygino pilnai: Valstybinei teritorinės ligonių kasai (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 368,10 Eur sumą (b. l. 62). Tuo pagrindu procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto 368,10 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

VSDFV Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš N. B. priteisti 393,35 Eur žalą, patirtą paskyrus V. L. tokio pat dydžio ligos išmoką už laikinąjį nedarbingumą laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 27 d. iki 2021 m. liepos 30 d. dėl N. B. smurtinių veiksmų, sąlygojusių V. L. sveikatos sutrikdymą. Prie civilinio ieškinio pridėtos nedarbingumo pažymos, iš kurių nustatyta, kad V. L. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 30 d. buvo suteiktas nedarbingumas, diagnozė – S02.2 - nosies kaulų lūžis (b. l. 76-80), bei pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 75). (duomenys neskelbtini) VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus Sprendimu dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta išdėstyti 393,35 Eur dydžio sumą: iki 2021 m. spalio 15 d. sumokant 98,34 Eur; iki 2021 m. lapkričio 15 d. – 98,34 Eur; iki 2021 m. gruodžio 15 d. – 98,34 Eur; iki 2022 m. sausio 15 d. – 98,33 Eur. N. B. teismui pateikė mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2021 m. spalio 15, 2021 m. lapkričio 18 d. jis yra atlikęs mokėjimus VSDFV po 98,34 Eur. Po to, kai teismas išėjo į sprendimų priėmimo kambarį priimti nuosprendžio, 2022-01-17 nuteistasis pateikė teismui papildomą įrodymą, kad sumokėjo VSDFV 196,67 Eur už gruodžio ir sausio mėnesius, tačiau kadangi dokumentas pateiktas teismui baigus įrodymų tyrimą ir negavus VSDFV Klaipėdos skyriaus atsisakymo nuo ieškinio ir patvirtinimo apie atliktus mokėjimus, tvirtintinas susitarimas dėl žalos išdėstymo dalimis.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. pareiškė civilinį ieškinį 1 000,00 Eur sumai. Nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė 400,00 Eur žalą dėl nedarbingumo, 100,00 Eur nuskausminamiesiems vaistams, 100,00 Eur kurui važiavimui pas gydytojus, 400,00 Eur neturtinės žalos dėl iškęsto fizinio skausmo. Kaltinamasis prašomos priteisti sumos neginčija, sutinka ją atlyginti, 2021 m. rugpjūčio 31 d. N. B. ir V. L. sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, padarius nusikalstamą veiką, kuriuo N. B. įsipareigojo iki 2022 m. sausio 31 d. atlyginti 1 000,00 Eur žalą, sumokant 1 000,00 Eur dalimis po 200,00 Eur kas mėnesį iki nurodytos datos pervedant pinigus į V. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. (b. l . 171). Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pagal susitarimą liko atlikti tris įmokas: šio mėnesio pabaigoje, gavus darbo užmokestį, atliks dvi įmokas ir liks paskutinė įmoka vasarį; nors buvo susitarę, kad žalą atlygins iki 2021 m. sausio 31 d., jos laiku neatlygino, nes gruodį jis sirgo covid-19, negalėjo dirbti, nukentėjusysis sutinka, kad žala būtų visiškai atlyginta vasario mėnesį. Kaltinamojo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad N. B. įsipareigojo jam atlyginti žalą (civilinį ieškinį) dalimis, jis N. B. pretenzijų dėl civilinio ieškinio nereikš.

Aplinkybių, kad kaltinamojo sudarytų susitarimų dėl žalos atlyginimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šie susitarimai dėl žalos atlyginimo tvirtintini (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis) ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-128), paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. B. paskirti galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, 6 dalimi N. B. paskirtos 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos 368,10 Eur civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo nutraukti.

Patvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atlyginimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir N. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį N. B. žalą atlygina šia tvarka: iki 2021 m. spalio 15 d. – 98,34 Eur; iki 2021 m. lapkričio 15 d. – 98,34 Eur; iki 2021 m. gruodžio 15 d. – 98,34 Eur; iki 2021 m. sausio 15 d. – 98,33 Eur.

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo N. B. ir nukentėjusiojo V. L. 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, padarius nusikalstamą veiką kuriuo N. B. įsipareigojo iki 2022 m. sausio 31 d. atlyginti 1 000,00 Eur žalą, sumokant 1 000,00 Eur dalimis po 200,00 Eur kas mėnesį iki nurodytos datos pervedant pinigus į V. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. L. civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė