Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovei advokatei Skaistei Lašienei, trečiojo asmens T. R. atstovei advokato padėjėjai Andželikai Buivydaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Sanleda“, tretiesiems asmenims T. R. ir BUAB „TM Capital“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo BUAB „TM Capital“ teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Renaldas Baliūtis palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal lokalinę sąmatą. Atsakovas atliko stogo darbus – paklojo hidroizoliacinę dangą. Ant stogo buvo uždėtas neoporas, o atsakovas ant jo dėjo hidroizoliacinę medžiagą – purškė poliretano putas, bet tokių putų negalima buvo purkšti, nes jos tinka purškimui tik ant kieto pagrindo, o neoporas yra minkšta medžiaga. Ant užpurkštos putų dangos atsakovas panaudojo medžiagą „Geodesmą“, kuri yra skirta betono paviršiui, bet netinka dengimui ant putų. Atsakovas pamatęs, jog netinkamas stogo nuolydis, neturėjo pradėti savo darbus. Atsakovas neteisėtai purškė sandarinimo putas tarp neoporo plokščių. Namo adresas pasikeitė iš 38A į 40A, nes buvo atskirtas žemės sklypas. Registrų centre nurodyta stogo bituminė danga, nes realiai panaudotos dangos nėra galimybės registruoti, o bituminė danga yra artimiausia jai. Pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra sandarinimo putų pripuškimas po neoporu. Draudiminė išmoka buvo išmokėta už vaikų kambarius ir koridorių, o ekspertas nurodo katilinę ir garažą, nes jie buvo anksčiau aplieti, o ekspertizė buvo atliekama vėliau kai buvo aplieta katilinė ir garažas. Atsakovas darbus pabaigė, o vėliau vyko defektų šalinimas, kurio metu buvo sudarytas susitarimas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Skaistė Lašienė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo kylantis iš T. R. ir atsakovo sudarytos rangos sutarties. Atsakovas nepažeidė sutarties, o žalą sukėlė kiti asmenys. Atsakovas pagal sutartį turėjo įrengti viršutinį stogo sluoksnį – pripurkšti putas ant esamo pagrindo. Darbus atsakovas atliko visiškai ir tinkamai ir juos perdavė 2017 m. sausio 4 d. Atsakovo pripurkštos putos įtrūko, nes netinkamai buvo atlikti kiti stogo darbai. Putas atsakovas galėjo purkšti ant neoporo pagrindo ir ieškovas neįrodė, jog jų negalima buvo purkšti. Stogo nuolydis buvo tinkamas atsakovo darbų atlikimui. Sandarinimo putų po neoporu atsakovas nepurškė ir negalėjo to padaryti, nes tai galėjo padaryti tie asmenys, kurie ir dėjo neoporą. Kiti akte nurodyti trūkumai – nuolydžiai, kaminėlių įrengimo pažeidimas niekaip nesusiję su atsiradusios žalos priežastimi. Sąmatas sudarė ieškovui pavaldus asmuo, kuris neapžiūrėjo objekto. Neliko ginčo dėl namo adresų nesutapimo. Tarp šalių po rangos sutarties sudarymo buvo sudarytas susitarimas, nes užsakovas nenorėjo, jog atsakovas šalintų darbų trūkumus. Tai susitarimas, jog mažinama kaina esant defektams. Atsakovas pagal sutartį atliko darbus: polieterano putų pripurškimą ir padengimą „Geodezma50“ medžiaga ant putų paviršiaus. Šių darbų tikslas – šiluminis ir hidroizoliacinis. Atsakovo pripurkštos putos sutrūkinėjo, nes netinkamai buvo pritvirtintos plokštės ant kurių jos buvo purkštos ir vėliau paaiškėjo ten esantis smėlis. Ieškovas turi teisę tik į 5 proc. palūkanas. Elektroniniuose laiškuose atsakovas pripažindavo darbų trūkumus, nes nežinojo, jog juos nulemia apatinių stogo sluoksnių trūkumai. Atsakovas laiko, jog darbus atliko tinkamai.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens T. R. atstovė advokato padėjėja Andželika Buivydaitė sutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog atsakovas pats trečiajam asmeniui pasiūlė naują stogo įrengimo sprendimą. Apatinio stogo sluoksnio įrengimas buvo suderintas su atsakovu. Atsakovas pripažino atliktų darbų trūkumus ir juos taisė. Trečiajam asmeniui netiko nuolatinis trūkumų šalinimas, todėl dėl neišmanymo buvo sudarytas susitarimas. Stogo paviršius buvo netinkamas atsakovo darbų atlikimui ir jis tai turėjo įvertinti.

Teismo posėdžio metu apklausas kaip liudytojas trečiasis asmuo T. R. paaiškino, jog svarstė kokiu būdu įrengti stogą ir atsakovas pasiūlė sprendinį su geresniais šiluminiais parametrais. Viso stogo padengimas tik putomis būtų labai brangus sprendimas, todėl buvo rastas pigesnis sprendimas – stogo įrengimas sluoksniais. Atsakovui pripurškus ant stogo putų pradėjo matytis, jog stovi vanduo, matėsi plyšiai, visas stogas lingavo. Atvykęs atsakovas išgręžė skyles ir pripurškė putas ir taip nežymiai sustabdė stogo judėjimą, bet skilimai vis dar tęsėsi. Susiklostė tokia situacija, jog atsakovo darbai buvo baigti, reikėjo sumokėti darbų kainą, o vis atsirasdavo darbų trūkumai, todėl buvo susitarta sumažinti darbų kainą, o liudytojas suras kitą asmenį, kuris suras problemos sprendimą. Liudytojui nepavyko išspręsti kilusios problemos. Pasamdytas ekspertas informavo liudytoją, jog putos negalėjo būti purškiamos ant esančio minkšto pagrindo, o turėjo būti kietas pagrindas. Namo adresas keitėsi iš 38A į 40A ir tai tas pats namas. Atsakovas atliko darbus: pripurškė putas ir ant jų dažydamas padengė plonu hidroizoliaciniu sluoksniu. Po pirmų pretenzijų pareiškimo atsakovas gręžė skyles ir prileido kažkokių putų. Į draudiką kreipėsi po didžiausio užliejimo – vaikų kambarių ir koridoriaus. Vėliau buvo ir kiti užliejimai. Kai atvyko ekspertas, buvo įvykęs garažo užliejimas. Atsakovas prieš pradėdamas savo darbus nereiškė jokių pretenzijų, jog kitų asmenų darbai atlikti netinkamai. Atsakovas pats pasiūlė įgyvendinti savo siūlomą stogo sprendinį panaudojant putas. Susitarimą su atsakovu pasirašė tik dėl hidroizoliacinio sluoksnio, o ne dėl putų, ir tai nėra atsisakymu dėl visų reikalavimų. Šiuo metu įrengtas stogo sprendimas Registrų centre neturi tokio pasirinkimo, todėl registruojant buvo nurodyta artimiausia bituminė danga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo ir ginčo ribų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2016 m. gegužės 25 d. tarp T. R. ir atsakovo buvo sudaryta Rangos darbų sutartis Nr. 2016/05/IV (toliau – Rangos sutartis) pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti objekto, (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas) stogo apšiltinimo darbus iš išorės 6 cm (26m3) storio uždarų porų poliuretano putomis ir hidroizoliacine danga iki 2016 m. birželio 25 d., o T. R. įsipareigojo sumokėti 3 719,00 Eur ir PVM kainą.

Proceso dalyvių paaiškinimai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas Rangos sutartyje numatytus darbus atliko, t. y. Namo stogą padengė uždarų porų poliuretano putomis ir hidroizoliacine danga, bet tarp šalių nebuvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas.

Trečiojo asmens T. R. paaiškinimais teismo posėdžio metu, byloje pateiktais elektroniniais laiškais laikoma įrodyta, jog po atsakovo atliktų darbų, trečiasis asmuo T. R. pradėjo reikšti atsakovui pretenzijas nurodydamas matomus jų trūkumus, susijusius su nelygumu, stovinčiomis balomis, atsirandančiais burbuliukais, atsilupimais, įtrūkimais ir pan. Atsakovas reaguodamas į trečiojo asmens pretenzijas atvykdavo taisyti atsiradusius trūkumus. Tarp šalių taip pat vyko susirašinėjimas dėl darbų pridavimo, atsiradusių trūkumų šalinimo, jų priežasčių, tolesnių veiksmų ir pan.

2017 m. liepos 17 d. trečiasis asmuo T. R. pareiškė rašytinę pretenziją (toliau - Pretenzija) atsakovui nurodydamas atsakovo pagal Rangos sutartį atliktų darbų trūkumus, išvardino savo kaip užsakovo teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdus ir nurodė, jog naudojasi teise ir reikalauja sumažinti sumontuotos dangos kainą 2 250,00 Eur.

2017 m. liepos 21 d. „Stogdengyste.lt“ Stogo apžiūros akte (toliau - Aktas) buvo nustatyta, jog atlikus stogo apžiūrą pastebėta nemažai defektų, kurių vis daugėja dėl ko atėjus žiemos periodui, pūslių stogo dangos paviršiuje formuosis daugiau, todėl didelė rizika ir tikimybė, jog gyvenamos patalpos bus užlietos ir reikalinga skubiai pakeisti stogo hidroizoliacinę dangą.

2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp T. R. ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas (toliau - Susitarimas), kuriame šalys nurodė: „UAB ,,Sanleda“ (toliau - Rangovas), bei T. R. (toliau - Užsakovas) susitaria, jog Rangovas sumažina rangos darbų sutarties Nr. 2016/05/IV (toliau - Sutartis) kainą 2 250,00 Eur, o užsakovas, savo ruožtu, negales turėti pretenzijų dėl stogo hidroizoliacines dangos būklės. Hidroizoliacinės dangos garantijos, minimos Sutartyje, nebebus suteikiamos“.

2017 m. gruodžio 9 d. tarp T. R. ir ieškovo buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis) pagal kurią nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2019 m. sausio 4 d. buvo apdraustas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovo paaiškinimais, byloje pateiktu 2018 m. gegužės 22 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, trečiojo asmens T. R. paaiškinimais laikomos įrodytos aplinkybės, jog 2018 m. gegužės 15 d. įvyko įvykis, kurio metu name (duomenys neskelbtini), vanduo prisiskverbė per išorines konstrukcijas (stogą) ir buvo apgadinti du vaikų kambariai ir koridorius (toliau - Įvykis). Ieškovas įvykusį Įvykį pripažino draudiminiu įvykiu pagal Draudimo sutartį ir apskaičiavo nuostolių sumą – 2 999,00 Eur, bei 2018 m. birželio 26 d. raštu informavo T. R. apie išmokėtiną 2 959,00 Eur draudiminę išmoką (iš 2 999,00 Eur nuostolių sumos atėmus 40,00 Eur išskaitą).

Pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl namo, kuriame atsakovas pagal Rangos sutartį atliko darbus ir namo, kuriame atsirado žala tapatumo, nes skyrėsi jų numeriai. Bylos nagrinėjimo metu pateikus papildomus įrodymus ir paaiškinimus atsakovas pripažino, jog ginčo dėl namo tapatumo neliko, todėl teismas laiko įrodyta, jog atsakovo atlikti darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti Name, kuriame įvyko anksčiau nurodytas Įvykis, o adresų nesutapimai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsirado dėl Namo pakeisto adreso.

Byloje kilo ginčas dėl ar atsakovas tinkamai atliko įsipareigojimus pagal Rangos sutartį, Susitarimo teisinės reikšmės, Įvykio metu padarytos žalos dydžio, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus ir įrodinėjimo pareigos.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog iš Draudimo sutarties tarp trečiojo asmens T. R. ir ieškovo susiklostė sutartiniai turto draudimo teisiniai santykiai (CK 6.987 straipsnio 1 dalis) iš kurių ieškovui kilo prievolė įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti trečiajam asmeniui draudiminę išmoką. Įvykus Įvykiui, ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui T. R. 2 959,00 Eur draudiminę išmoką, todėl remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi ieškovas perėmė teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Draudikas (ieškovas) reikšdamas subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui nėra atleidžiamas nuo bendrų įrodinėjimo pareigų ir reikšdamas ieškinį privalo įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Vien tik draudiminio įvykio ir žalos padarymo faktas nėra pagrindu tenkinti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą. Jeigu žala atsirado dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimu, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

Dėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklosčiusių teisinių santykių ir anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo.

Atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarius Rangos sutartį tarp šalių susiklostė sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Susipažinus su Rangos sutarties sąlygomis, įvertinus byloje esančius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus darytina išvada, jog atsakovas pagal Rangos sutartį darbus turėjo atlikti ant kitų asmenų įrengto Namo stogo pagrindo, ant kurio buvo sumontuotos putų polistirolo „Neopor“ plokštės. Atsakovas turėjo įrengti du viršutinius stogo sluoksnius padengdamas: 1) uždarų porų poliuretano putomis; 2) hidroizoliacine medžiaga. Šių atsakovų atliekamų darbų tikslas buvo atlikti stogo apšiltinimą ir užkirsti kelią vandens patekimui iš stogo į namą - hidroizoliacija.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas darbus pagal Rangos sutartį atliko, bet netrukus po jų atlikimo atsirado Namo stogo dangos trūkumai: nelygumai, įplyšimai, skylimai ir pan., t. y. atsakovo įrengta stogo danga, kuri turėjo užtikrini vandens nepatekimą į Namą, pradėjo skilinėti ir plyšti. Atsakovas iki bylos teisme iškėlimo pripažino, jog pagal Rangos sutartį jo atlikti darbai turi trūkumų ir ėmėsi veiksmų juos taisyti. Bylą nagrinėjant teisme atsakovas pakeitė savo poziciją ir nurodė, jog tinkamai atliko darbus pagal Rangos sutartį, o jo nuomonė pasikeitė, nes pradinėje stadijoje manė, jog jo atlikti darbai turi trūkumų.

Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog šioje byloje ieškovo prašoma priteisti žala atsirado įvykus 2018 m. gegužės 15 d. Įvykiui, kurio metu vanduo per atsakovo įrengtą Namo stogo dangą, kuri turėjo nepraleisti vandens, pateko į Namo vidų ir apgadino ten esantį turtą, todėl teisingam bylos išnagrinėjimui pirmiausia yra būtina nustatyti aplinkybes, kurios nulėmė Įvykį ir žalos atsiradimą.

Byloje anksčiau nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog iš esmės iš karto po atsakovo atliktų darbų pagal Rangos sutartį, pradėjo matyti atsakovo įrengtų stogo sluoksnių trūkumai (pakilimai, įtrūkimai, iškilimai, atplyšimai ir pan.), kuriuos atsakovas tuo metu pripažino ir sutiko pašalinti bei nuolat šalino. Tarp šalių nebuvo pasirašytas atsakovo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, nes darbai nebuvo priduoti dėl vis atsirandančių atsakovo įrengtos stogo dangos įtrūkimų, kuriuos atsakovas šalino. 2017 m. liepos 17 d. Pretenzijoje trečiasis asmuo T. R. nurodė, jog jam netinka toks jo pažeistų teisių gynybos būdas kai atsakovas vis šalina trūkumus ir jis turėdamas teisę pasirinkti teisių gynybos būdą reikalauja sumažinti darbų kainą. 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp T. R. ir atsakovo sudaromas Susitarimas, kuriame šalys susidarė, dėl trečiojo asmens nurodyto teisių gynybos būdo – darbų kainos sumažinimo 2 252,00 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo metu dėl šio Susitarimo pripažinimo negaliojančiu byloje nebuvo pareikštų reikalavimų, o teismo vertinimu, toks susitarimas nėra niekiniu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismas savo iniciatyva neturi pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.

Šis Susitarimas sukūrė šalims teisines pasekmes. Susipažinus su Pretenzijos turiniu matyti, jog trečiasis asmuo T. R. suvokė, nes ir pats Pretenzijoje nurodė tokius savo pažeistų teisių gynybos būdus gali naudoti ir juos pasirinkti. Trečiasis asmuo T. R. pats pasirinko teisių gynybos būdą – darbų kainos mažinimą, nors kaip matyti iš šalių susitašinėjimo atsakovas siūlė kitus sprendimus. Trečiojo asmens pasirinktas teisių gynybos būdas reiškia, jog užsakovui yra perduodamas darbų rezultatas su trūkumais (nagrinėjamu atveju su skylinėjančia stogo danga), todėl sumažinama jo kaina, rangovas neturi pareigos taisyti trūkumų ir atitinkamai atsakyti už šiuos trūkumus. Priešingai, jeigu rangovas sumažinęs darbų kainą, liktų atsakingas už trūkumus dėl kurių sumažinta kaina, jis turėtų atsakyti kaip už kokybišką daiktą, o tai neproporcingai apsunkintų rangovo teisinę padėtį, nes dėl daiktų trūkumų jis gautų sumažintą kainą ir dar turėtų prisiimti atsakomybę. Teismas įvertina tai, jog Susitarime šalys darbų kainą sumažino iš labai didele dalimi – pusę, kas leidžia spręsti, jog šalys pripažino, jog trūkumai yra esminiai ir didelės apimties.

Pasirašius Susitarimą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas toliau neteko pareigos šalinti atliktų darbų trūkumus – įrengtą skilinėjančią stogo dangą. Teismo vertinimu byloje yra labai reikšminga aplinkybė, jog iki Susitarimo sudarymo, 2017 m. liepos 21 d. Akte, atlikus Namo stogo apžiūrą nešališko asmens, buvo konstatuota didelė rizika ir tikimybė, jog gyvenamos patalpos bus užlietos ir reikalinga skubiai pakeisti stogo hidroizoliacinę dangą. Visa tai pagrindžia, jog trečiasis asmuo T. R. ir atsakovas žinojo ir suvokė, jog stogo būklė yra kritinė ir būtina imtis skubių veiksmų sprendžiant stogo hidroizoliacinės dangos pakeitimo klausimą, nes kyla didelė tikimybė dėl patalpų užliejimo. Trečiasis asmuo T. R. turėdamas teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą ir turėdamas priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, pats pasirinko kainos sumažinimą ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu, neturėdamas pareigos mokėti atsakovui likusios 2 252,00 Eur kainos, tikėjosi surasti kitą asmenį, kuris išspręs stogo trūkumus. Pasirinkęs šį teisių gynybos būdą ir būdamas protingu ir rūpestingu asmeniu, T. R. turėjo pats imtis veiksmų šalinti esančius stogo trūkumus ir taip užkirsti kelią žalos atsiradimui, nes žinojo, jog bet kuriuo metu gali įvykti Namo patalpų užliejimas.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, jog trečiasis asmuo T. R. pakeitė stogo dangą ar pašalino jos trūkumus po Susitarimo sudarymo. Tokiu atveju susiklostė tokia situacija, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. trečiasis asmuo T. R. žinodamas, jog Namo stogo būklė yra kritinė ir su trūkumais, jog bet kurio metu gali įvykti Namo patalpų užliejimas, nesiima jokių veiksmų pašalinti Namo stogo trūkumus. Šioje byloje nagrinėjamas Įvykis įvyksta 2019 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams nuo tos dienos kai trečiasis asmuo T. R. sužinojo apie Namo stogo kritinę būklę, todėl teismo vertinimu Įvykio atsiradimą ir jo sukeltą žalą nulėmė trečiojo asmens pasyvus elgesys – neveikimas - stogo dangos trūkumų nepašalinimas. Teismo vertinimu 8 mėnesių terminas buvo pakankamu terminu trečiajam asmeniui surasti sprendimą ir jį įgyvendinti dėl stogo dangos trūkumų pašalinimo. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu trečiasis asmuo T. R. paaiškino, jog Namo užliejimų buvo ir daugiau, o byloje nagrinėjamas Įvykis buvo iš didžiausių, todėl teismo vertinimu tai patvirtina, jog užliejimų ir žalos padarymo įvykių kiekis priklauso nuo trečiojo asmens T. R. veiksmų, t. y. kol jis nepašalins stogo dangos trūkumų ar nepakeis stogo dangos, žalos atsiradimo atvejai vis kartosis.

Šios teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl to ar atsakovas tinkamai atliko darbus pagal Rangos sutartį ir dėl kokių priežasčių Namo stogo trūkumai atsirado, yra šioje byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Teismui nustačius, jog Įvykio metu kilusio žalos atsiradimą nulėmė paties trečiojo asmens neveikimas, darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio dėl galimai atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir Įvykio, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl 2 959,00 Eur žalos atlyginimo ir iš šio reikalavimo grindžiami išvestiniai reikalavimai dėl 2 99,62 Eur palūkanų ir 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo laikomi nepagrįstais ir teismo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 280,00 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir 726,00 Eur išlaidas už konsultacinės išvados padengimą.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog atsakovo išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.

Byloje susidarė 5,66 Eur pašto išlaidos.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, t. y. sprendimas priimtas atsakovo naudai, ieškovo ir jo pusėje esančio trečiojo asmens T. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o iš ieškovo priteisiamos 3 006,00 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir 5,66 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 3 006,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo UAB „Sanleda“, j.a.k. 303204751, naudai.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 5,66 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.