Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 metams. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 9 d. Alytaus pataisos namuose nuteistasis V. S. bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 27 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2022 m. lapkričio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 357-206 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, pradėti spręsti finansinius įsipareigojimus, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose yra gauti antstolių vykdomieji raštai dėl 2 946 Eur skolos atlyginimo, šiuo metu atlyginta tik 6,00 Eur. Nors laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš darbo užmokesčio, tačiau pajamos nebuvo pakankamos ir nuteistasis ne visada vykdydavo finansinius įpareigojimus. Nuteistasis linkęs save pateisinti, dažniausiai dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę neigia. Šiuo metu nuteistajam nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, tačiau praeityje nuteistajam alkoholio vartojimas sukeldavo problemų. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę pastebima, jog nuteistojo streso įveikos įgūdžiai išugdyti nepakankamai, stebimas atlaidumas sau, dėl nesėkmių daugiau kaltinant aplinką, taip pat pastebimas nuteistojo polinkis racionalizuoti savo pasirinkimus, kaltinti aplinkybes ir kitus asmenis. Nuteistojo problemų analizei trūksta gilumo, jis geba įžvelgti tik kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos problemų atsiradimui, kaltės jausmas dėl padarytų veikų nėra gilus. Jo nusikalstamo elgesio rizika kinta, tačiau išlieka vidutine. Nustatyti apsauginiai veiksniai: konkreti gyvenamoji vieta laisvėje, glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos, lėšų valdymo sunkumai, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima, kad visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o būtent nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nuostatų ir mąstymo pokyčiai turi būti akivaizdūs ir sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų galima siekti, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą.

Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Komisijos nutarimą, įvertinęs nuteistojo skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu pagrįstai bei teisėtai atsisakė taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose konsultacijose dėl galimybės valdyti kriminogeninius veiksnius, baigė motyvacinę elgesio korekcijos programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Nuteistasis laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių ir drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį paskatintas vieną kartą. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokosi Profesinio rengimo centre baldžiaus profesijos. Laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės, kurias įvertino ir Komisija, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo pozityvius jo elgesio pokyčius, tačiau vis tik jos dar nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, jog nuteistajam V. S. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebimos nuteistojo pastangos valdyti kriminogenines sritis, todėl nusikalstamo elgesio rizikos dinamika šiuo metu yra teigiama, tačiau tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir išlieka net aštuoni kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, rodo, kad nuteistojo pastangos sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvo pakankamos. Atkreipiamas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nustatomas, atsižvelgus į nuteistojo elgesio ypatumus ir į objektyvius su nuteistojo elgesio raiška siejamus dinaminius rizikos veiksnius, dar apibūdinamus kaip kriminogeniniai poreikiai, kuriuos patenkinus sumažėja pakartotinio nusikalstamumo rizika. V. S. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, jo dalyvavimo pataisos programose. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti du apsauginiai veiksniai, kurie yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų (ryšių palaikymas su artimaisiais bei konkreti gyvenamoji vieta laisvėje), kurie neatsveria keturių statinių ir aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis nesutinka su jam nustatytais ir Komisijos nutarime nurodytais kriminogeniniais veiksniais ir juos Komisija vertino nepagrįstai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kriminogeniniai veiksniai yra nustatomi, tiriant duomenis apie patį nuteistąjį ir jo socialinę aplinką, šiuos duomenis pateikiant socialinio tyrimo išvadoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159. Be to, kriminogeninių veiksnių analizė atliekama taikant OASys metodiką, todėl abejoti nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais pagrindo nėra.

Teismas, išanalizavęs visus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų pobūdį ir įvertinęs juos kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, daro išvadą, jog šiuo metu pagrindo spręsti, kad laisvėje V. S. pakarotinai nenusikals ir taikoma probacija bus sėkminga, nėra. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis tik iš dalies įvykdęs jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Šiame plane viena iš numatytų jo nusikalstamą riziką mažinančių priemonių yra dalyvauti į problemų sprendimą orientuotose trumpalaikės terapijos programose, tačiau nuteistasis kol kas šioje programoje nedalyvavo, įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą. Tuo tarpu nuteistasis turi neišspręstų elgesio problemų, jam būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, jis nesugeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių ir tai yra jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo streso įveikos įgūdžiai nepakankami, nuteistasis linkęs racionalizuoti savo pasirinkimus, kaltinti aplinkybes ir kitus asmenis, jis yra veikęs spontaniškai, rizikuodavo ir ne visada pakankamai įvertindavo savo veiksmų pasekmes, jam būdingas poelgių minimalizavimas, problemų analizei trūksta gilumo, kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų nėra gilus. Be kita ko, viena iš individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių yra kreiptis dėl įsidarbinimo ir siekti įsidarbinti pagal sveikatos galimybes, tačiau nuteistasis raštiškai dėl įsidarbinimo į pataisos namų administraciją nesikreipė, taip pat nesikreipė dėl gerovės darbų. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nepagrįstai įvertino tai, kad jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, kadangi jis negali dirbti ir jų vykdyti dėl savo sveikatos būklės. Tačiau, kaip minėta, nuteistasis net nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo pagal savo sveikatos būklę. Taigi, jis visiškai nesistengia gauti pajamų ir mokėti skolas, toks jo abejingas požiūris į darbą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir kelia pagrįstų abejonių, kad jis laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir ateityje daugiau nenusikalsti, juolab kad nuteistasis šiuo metu neturi jokios specialybės, jis tik nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio mokosi baldžiaus profesijos ir profesinės kvalifikacijos neturėjimas bei lėšų valdymo trūkumai yra nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, kurių, kaip patvirtina pirmiau nurodytos aplinkybės, nuteistasis aktyviais veiksmais nesiekė pašalinti.

Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybės, susijusiosios su nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, o taip pat ir ankstesni teistumai negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teismas privalo įvertinti jų visumą tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taigi, nors ankstesni asmens teistumai negali būti sureikšminami, tačiau jie negali būti ir ignoruojami. Nuteistasis V. S. teistas penkis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistojo nusikaltimams būdingas modelis ir jo kriminalinė istorija, neigiamos nuostatos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu yra kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus V. S. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. S. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.