Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-884/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2A-884/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00602-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gora“
Atsakovas
Pagėgių savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr. 2A-884/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00602-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos 69; 121.18; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1553-524/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį atsakovui Pagėgių savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. R2-1839 atmesti ieškovo pasiūlymą ir 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. R2-1914 netenkinti 2013 m. rugsėjo 11 d. pretenzijos.

Atsakovas vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Piktupėnų gyvenvietės Pagėgių savivaldybėje pagrindinės mokyklos pastato paprastasis remontas, parengiant remonto projektą ir atliekant projekto vykdymo priežiūrą“. Jis (ieškovas) pateikė pasiūlymą. 2013 m. rugsėjo 3 d. atsakovo pranešimu Nr. R2-1839 buvo informuotas, kad jis (ieškovas) atitiko kvalifikacinius reikalavimus, tačiau pasiūlymas buvo atmestas, nes nebuvo pateiktas pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas, ir tai neatitiko konkurso sąlygų 34 punkto reikalavimo. Su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - patiekė pretenziją, tačiau ji nebuvo patankinta.

Ieškovas įsitikinęs, kas atsakovui su pasiūlymu buvo pateiktas atitinkantis konkurso sąlygų reikalavimus laidavimo draudimo raštas. Tai įrodo ir draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ nurodydamas apie draudimo kompanijos techninę klaidą laidavimo draudimo rašte, nurodžius netinkamą pasiūlymo galiojimo terminą. Ieškovo įsitikinimu, klaidingas pasiūlymo užtikrinimo termino nurodymas, tiekėjui pašalinus šį trūkumą, negali būti laikomas esminiu konkurso sąlygų pažeidimu ar pasiūlymo keitimu. Tokia išvada daroma iš Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies turinio. Techninė klaida yra tik formalaus pobūdžio neatitikimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal konkurso sąlygų 34 punktą banko garantija turi galioti visą pasiūlymo galiojimo laikotarpį, t. y., ne mažiau kaip 90 dienų, o ieškovo kartu su pasiūlymu pateiktas laidavimo draudimo raštas galioja nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. spalio 21 d. Nei konkurso sąlygose, nei VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė taisyti galiojimo užtikrinimo trūkumus. Nors duomenų, kad konstatuoti ieškovo tyčinį nesąžiningumą nepakanka, ieškovas turėjo būti ypatingai atidus, sudarydamas sutartį su draudiku dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir teikdamas užtikrinimą perkančiajai organizacijai. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo konkursinį pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų 34 punkto reikalavimų. Priešingu atveju, ieškovui būtų suteiktos konkurso sąlygose nenumatytos nuolaidos, konkurencinis pranašumas prieš kitus dalyvius ir pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, kaip nurodė atsakovas, ieškovo jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktas neatitiko konkurso sąlygų 13 punkto reikalavimo dėl solidariosios jungtinės veiklos sutarties šalių atsakomybės už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą arba netinkamą vykdymą, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika bei CPK 4238 straipsnio 1 ir 2 dalimis, viešųjų pirkimų bylose dėl viešojo intereso apsaugos galima atsižvelgti ir į ikiteisminėje ginčo stadijoje nekeltus argumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Gora“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Perkančiajai organizacijai buvo pateiktas įrodymas – AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. rugsėjo 9 d. patvirtinimas, jog pasiūlymo draudimo apsauga galioja viso pasiūlymo galiojimo metu nuo pat jo pateikimo iki 2013 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto ieškinį, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nesivadovavo suformuota teismų praktika, paneigė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą tikslą – racionaliai naudoti lėšas, įsigyjant rangos darbus už mažiausią pasiūlytą kainą. Teismas nevertino su ieškiniu pateikto draudimo bendrovės rašto.Pasiūlymas atitiko konkurso sąlygų reikalavimų dėl pirkime dalyvaujančios ūkio subjektų grupės atsakomybės. Apelianto konkursinis pasiūlymas buvo atmestas tik dėl pirkimo sąlygų 34 punkto neatitikties. Papildomų neatitikimų 2013 m. rugsėjo 3 d. pranešime ar vėlesniuose pranešimuose nebuvo nustatyta. Apie kitus konkurso sąlygų neatitikimus buvo informuota tik parengiamajame teismo posėdyje. Nenurodžiusi 2013 m. rugsėjo 3 d. pranešime visų galimų jo (apelianto) pasiūlymo atmetimo priežasčių, perkančioji organizacija pažeidė skaidrumo principą.Neaišku, kuris jungtinės veiklos sutarties punktas – 3.2 punktas ar 3.4 punktas, yra teisingas ir taikomas pirkimui. Jungtinės veiklos sutartyje konstatuotas netikslumas yra formalus trūkumas. Jungtinės veiklos sutartyje prieštaravimai buvo pašalinti, partneriams patikslinus sutarties 3.4 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovas - Pagėgių savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Ieškovo pasiūlymo galiojimo užtikrinimas galiojo iki 2013 m. spalio 21 d., o pagal konkurso sąlygų 34 punktą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas nustatytas iki 2013 m. lapkričio 21 d. Konkurso sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog komisija atmeta pasiūlymą, jeigu jis neatitinka bet kurių konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovo pasiūlymo atmetimas yra teisėtas. Nei objektyviai, nei subjektyviai nebuvo įmanoma nustatyti ar ieškovo pasiūlymo laidavimo rašto trūkumas atsirado netyčia ir gali būti laikomas technine klaida, ar šis trūkumas buvo paliktas tyčia, siekiant nesąžiningai pakreipti situaciją sau naudinga linkme. Leidus pataisyti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, susidarytų situacija, kad perkančioji organizacija ne visiems dalyviams taikytų vienodus reikalavimus. Tai būtų pagrindas teigti apie lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Mažiausia pasiūlyta kaina negali būti vienintelis pagrindas laimėti viešojo pirkimo konkursą.Ieškovo pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad jo pasiūlymo garantinio užtikrinimo terminas neatitiko konkurso sąlygų. Atsakovas pirmos instancijos teismo posėdyje tik nurodė, jog net ir patenkinus ieškinį, atsakovas privalėtų ieškovo pasiūlymą atmesti dėl ieškovo pateiktos Jungtinės veiklos sutarties nuostatų neatitikimo pirkimo dokumentams. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta partnerių solidari atsakomybė, o ieškovo pateiktoje jungtinės veiklos sutarties 3.4 punkte nurodyta, jog jungtinės veiklos partneris neatsako už pagrindinio partnerio patirtą žalą, finansinius įsipareigojimus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, žalą, padarytą darbų užsakovui. Pripažinus ieškovo pateiktą jungtinės veiklos sutartį tinkama, būtų pažeistas draudimas leisti tiekėjams koreguoti pasiūlymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Pagėgių savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą –pirko Piktupėnų gyvenvietės Pagėgių savivaldybėje pagrindinės mokyklos pastato paprastą remontą, parengiant remonto projektą ir atliekant projekto vykdymo priežiūrą, parengė konkurso sąlygas, kurių pagrindu apeliantas UAB „Gora“ pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovas 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu jį atmetė dėl to, kad pateiktas pasiūlymo galiojimą užtikrinantis dokumentas neatitiko konkurso sąlygų 34 punkto reikalavimų, t. y., atsakovas atmetė apelianto pasiūlymą dėl to, kad pasiūlymo užtikrinimo terminas buvo trumpesnis nei nustatyta konkurso sąlygose (1 t., 160 b. l.).

VPĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (VPĮ 30 str. 1 d.).

Ginčo konkurso sąlygų 34 punktas nustatė, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar kredito unijos garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštu (pateikiant jį kartu su laidavimo draudimo liudijimo (poliso) kopija). Užtikrinimo vertė 10 000 Lt. Banko garantija turi galioti visą pasiūlymo galiojimo laikotarpį, t. y., ne mažiau kaip 90 dienų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas kartu su pasiūlymu pateikė AB „Lietuvos draudimas“ laidavimo draudimo liudijimą bei pasiūlymo laidavimo draudimo raštą, kuriuose nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. spalio 21 d. (1 t., 158-159 b. l.). Akivaizdu, kad apelianto pateiktame laidavimo draudimo liudijime bei pasiūlymo laidavimo rašte nurodytas draudimo terminas yra trumpesnis, nei nustatyta konkurso sąlygų 34 punkte, tačiau, apelianto teigimu, trumpesnis pasiūlymo apsaugos laikas buvo nurodytas dėl draudiko padarytos techninės klaidos. Šią aplinkybę apeliantas įrodinėjo tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pateiktu AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktu papildomu AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. lapkričio 25 d. raštu, kuriais draudimo bendrovė patvirtino, kad draudimo rašte nurodytas neteisingas pasiūlymo galiojimo terminas yra dėl draudimo kompanijos įsivėlusios rašybos klaidos, o draudimo apsauga pagal draudimo laidavimo raštą Pagėgių savivaldybės administracijai galioja iki 2013 m. lapkričio 21 d. (1 t., 167 b. l. 2 t., 50 b. l.). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad klaidingas pasiūlymo užtikrinimo termino nurodymas, tiekėjui šį trūkumą pašalinus, negali būti laikomas esminiu konkurso sąlygų pažeidimu ar pasiūlymo keitimu (VPĮ 39 str. 1 d.). Paminėti draudimo bendrovės raštai įrodo, kad draudimo apsauga tiekėjo pasiūlymui buvo tik patikslinta, ištaisant apsirikimą dėl pasiūlymo galiojimo datos. Tokia pasiūlymo apsaugos termino techninė klaida vertinama formalaus pobūdžio neatitikimu. Atsakovas nepaneigė techninės klaidos ir nepagrįstai atsisakė priimti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procese tiekėjo pateiktus šią klaidą ištaisančius dokumentus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimas nėra tiesiogiai susijęs su tiekėjo kvalifikacija, ir VPĮ nenustato kokia tvarka toks dokumentas, kurio trūkumai (netikslumai) nekeičia esmės ir paties pasiūlymo, galėtų būti patikslintas, tačiau tai nepaneigia perkančiosios organizacijos pareigos, nustatytos VPĮ 39 straipsnyje, ketindama atmesti tiekėjo pasiūlymą, prašyti tiekėją paaiškinti, patikslinti pateiktus netikslius, neišsamius duomenis. Atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad klaidingas pasiūlymo užtikrinimo termino nurodymas, tiekėjui šį trūkumą pašalinus, negali būti laikomas esminiu konkurso sąlygų pažeidimu ar pasiūlymo keitimu. Pasiūlymo apsaugos termino klaida, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra tik formalaus pobūdžio neatitikimas. Perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį konkursą ir siekdama racionalaus turimų piniginių lėšų panaudojimo, turi įsitikinti, jog tiekėjas bus pajėgus suteikti pageidaujamą paslaugą, prekę ar kokybiškai atlikti sutartyje numatytus darbus, o pasiūlymo atmetimas vien dėl jo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo (juo labiau, kai draudimo bendrovė patvirtino jog draudimo apsauga galioja visam pasiūlymo galiojimo terminui), atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, niekaip neįtakoja paties pasiūlymo turinio ir jo nekeičia. Perkančioji organizacija formaliu pagrindu atmetusi UAB „Gora“ pasiūlymą, o taip pat ir pretenziją, nesant esminių pirkimo procedūrų pažeidimo, netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras, suteikė prioritetą formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą, o tai prieštarauja viešųjų pirkimų esminiams principams (VPĮ 3 str. 1 d.). Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat ir ginčijamą atsakovo sprendimą panaikinti.

Dėl reikalavimo ribų peržengimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija, atmesdama UAB „Gora“ pasiūlymą tik dėl ginčo pažeidimo (pasiūlymo galiojimo užtikrinimo termino) jokių kitų apelianto pateikto pasiūlymo neatitikimų pirkimo dokumentams, nenustatė, net pažymėjusi, kad apeliantas atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus (1 t., 160 b. l.).

Pirmosios instancijos teismo sprendime netiesiogiai galima įžvelgti teismo poziciją dėl atsakovo sprendimo, vertinant tiekėjo (ieškovo) pateiktą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, pripažįstant, kad toks pirkimo dokumentų reikalavimų neatitikimas yra formalus, neesminis konkurso sąlygų pažeidimas, negalintis turėti įtakos pasiūlymui, tačiau teismas čia pat pažymi, kad toks pažeidimas negali turėti įtakos tiekėjo pasiūlymui tik tuo atveju, jei nėra nustatyta kitų šio pasiūlymo trūkumų. Teismas tokį tariamą pažeidimą nustatė, remdamasis atsakovo atsikirtimu į ieškinį, kuriame (atsikirtime) atsakovas nurodė, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko konkurso reikalavimų dėl pirkime dalyvaujančios subjektų grupės atsakomybės, nes konkurso sąlygų 13 punktas nustatė, kad jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta solidarioji šalių atsakomybė už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 ir CPK 423⁸ straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas priėjo prie išvados, kad viešųjų pirkimų bylose dėl viešojo intereso apsaugos galima atsižvelgti i į ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nekeltus argumentus. Iš to sprendžiama, kad teismas pripažino ieškovo (apelianto) atsakovo atsikirtime į ieškinį nurodytą pasiūlymo pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo. Visų pirma, teismo nurodytas apelianto pasiūlymo pažeidimas (jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktas neatitinka pirkimo sąlygų 13 punkto reikalavimų) atsakovo nebuvo nustatytas nei atitinkamų pirkimo, nei ikiteisminio ginčo procedūrų metu, nei po jų - tuo klausimu nėra priimto ir galiojančio perkančiosios organizacijos sprendimo, kurį apeliantas turėjo teisę ginčyti VPĮ nustatyta tvarka. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas nustatė vienintelį ieškovo su pasiūlymu pateiktų dokumentų neatitikimą – netinkamą pasiūlymo užtikrinimo garantijos terminą, pažymint, kad ieškovas minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitiko. CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis nustato teismo teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Čia reikalavimų peržengimo galimybė siejama su ieškiniu bei teismo posėdyje paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, kurių ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti ir jų apskųsti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Kaip minėta, atsakovas nebuvo nustatęs, kad ieškovo (apelianto), dalyvaujančio pirkime ūkio subjektų grupėje jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikta junginės veiklos sutartis neatitinka konkurso sąlygų 13 punkto reikalavimų dėl sutarties partnerių solidariosios atsakomybės nei tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, nei ikiteisminio ginčo procedūros metu nei vėliau, todėl dėl tokio tariamo pažeidimo ieškovas neturėjo galimybės pasiakyti ieškinyje, nei papildyti reikalavimų bylos nagrinėjimo procese. Nors atsakovas tokį tariamą pažeidimą nurodė teisme, tačiau jokių pirkimo komisijos priimtų teisinę galią turinčių tariamą pažeidimą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs teismo teisę peržengti ieškinio ribas, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, tačiau šioje nutartyje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismų teisės išeiti už reikalavimo ribų, iš esmės akcentavo teismų teisę peržengti ieškinio ribas savo iniciatyva (ex officio) konstatuojant niekinio sandorio faktą ir sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Taip pat negali būti kliūčių teismui ginti viešąjį interesą kai kyla toks poreikis (pvz. apsaugoti socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės interesus), o teisiniame reguliavime nėra įtvirtintų atitinkamų instrumentų, leidžiančių tai padaryti. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui – visada kiltų abejonių ne tik dėl šių aplinkybių vertinimo, bet ir apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl tariamo viešojo pirkimo pažeidimo, pasirėmė vien atsakovo teiginiu. Šio pažeidimo fakto iš esmės nenagrinėjo, nesiaiškino, kada toks pažeidimas buvo nustatytas, ar jis buvo nustatytas, ar iš viso toks pažeidimas buvo, o taip pat kodėl nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei perkančioji organizacija būtų priėmusi sprendimą pripažinti apelianto pasiūlymą neatitinkantį pirkimo sąlygų dėl paminėto tariamo pažeidimo ir jį (sprendimą ) paaiškėtų tik teismo posėdyje, šiuo atveju galėtų būti taikoma CPK 423⁸ straipsnio 2 dalies nuostata, sudarant ieškovui galimybę ginti paaiškėjusią tariamai pažeistą teisę, o teismui - viršyti pareikštus reikalavimus. Be to, pirmosios instancijos teismas, sutikęs su atsakovu dėl tariamo pažeidimo, neatskleidė akivaizdaus viešojo intereso ir neargumentavo būtinybės šiuose teisiniuose santykiuose jį (viešąjį interesą) ginti, todėl peržengti ieškinio ribas nebuvo pagrindo.

Kadangi pasiūlymo apsaugos termino techninė klaida formalaus pobūdžio neatitikimas, juo labiau, kad kitų konkurso reikalavimų pažeidimų tiekėjo pasiūlyme nebuvo nustatyta, o atsakovas techninės klaidos nepaneigė, pateiktų klaidą ištaisančių dokumentų nevertino, pasiūlymą atmetė vien dėl jo užtikrinimo galiojimo termino netikslumo, kai toks terminas (jo netikslumų patikslinimas) nekeičia pasiūlymo esmės ir nedaro jam jokios įtakos, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija, atmetusi apelianto pasiūlymą bei pretenziją formaliu pagrindu, nesant esminių pažeidimų, netinkamai vykdė viešojo pirkimo procedūras, suteikė prioritetą formaliems vertinimo kriterijams prieš turiningąjį vertinimą, ir tai prieštarauja viešųjų pirkimų esminiams principams (VPĮ 3 str. 1 d.). Dėl to yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - apelianto UAB „Gora“ ieškinį patenkinti.

Nustačius perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, ginčo šalys, dėl kurių perkančioji organizacija netinkamai vykdė jai priklausančias funkcijas, grąžinamos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, tam, kad perkančioji organizacija iš naujo atliktų viešojo pirkimo procedūras.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį patenkinus, atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Už ieškinį ieškovas sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį (1 t., 177 b. l.), už apeliacinį skundą – 1 000 Lt (2 t., 97 b. l.) žyminį mokestį, todėl šios apelianto išlaidos priteisiamos iš atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ ieškinį patenkinti.

Panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. R2-1839, kuriuo atmestas ieškovo konkursinis pasiūlymas ir 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. R2-1914, kuriuo netenkinta ieškovo 2013 m. rugsėjo 11 d. pretenzija Nr. 305.

Priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gora“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už ieškinį ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas