- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-702/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- M. J.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-8524-553/2010 dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar M. J. ieškinys dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.)
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama areštuoti V. M. turtą sumai, kuriai yra pateiktas ieškinys; priteisti iš V. M. neteisėtais veiksmais padarytą 54 850 Lt materialinę žalą arba atstatyti nuosavybę – butą (duomenys neskelbtini), priteisti 150 000 Lt moralinę žalą; įpareigoti V. M. kreiptis į teismą su prašymu dėl ieškovės buto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybės nustatymo; išreikalauti iš hipotekos dokumentus dėl buto (duomenys neskelbtini), atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio, nes skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami; priteisti iš V. M. pagal kvitą už faktinių aplinkybių apiplėšto buto konstatavimo protokolą 70,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2010 m. lapkričio 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. aiškiai, konkrečiai ir nuosekliai nurodyti aplinkybes, kada, kokiu būdu, kokias neteisėtais antstolio veiksmais ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuo pasireiškė antstolio veiksmų neteisėtumas, kokiais įrodymais ieškovė grindžia tokias aplinkybes, kokius konkrečius ir aiškius reikalavimus ieškovė reiškia atsakovui (patikslinti reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti nuosavybę), nurodyti, kaip apskaičiuota turtinė ir neturtinė žala bei sumokėti 5097 Lt dydžio žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai, kadangi ji teismo nustatytu terminu neištaisė ieškinio trūkumų.
Nors ieškovė 2010 m. lapkričio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, juo ieškinio trūkumų neištaisė, t.y. neišdėstė aiškiai aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei jų nepatikslino, nenurodė, kaip apskaičiuota turtinė ir neturtinė žala. Dėl šios priežasties yra neaiškus ieškinio materialiniai reikalavimai bei faktiniai jų pagrindimai. Be to, ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas procesinis dokumentas iš esmės neatitinka ieškiniui keliamų įstatymo leidėjo reikalavimų (CPK 5 str., 135 str.), todėl ieškinys laikytinas nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu M. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išnagrinėti skundą iš esmės, areštuoti V. M. turtą, kurio vertė būtų lygi pagal teismui pateiktą pavogto turto sąrašą, įpareigoti V. M. atstatyti nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus kaip neteisėtai pagrobtus, priteisti iš V. M. padarytą turtinę žalą pagal pridedamą sąrašą, priteisti iš V. M. patirtą moralinę žalą pagal teismo nuostatas, priteisti iš V. M. už faktinių aplinkybių konstatavimą (duomenys neskelbtini) apiplėšimo 2005 m. rugpjūčio 24 d. 70,8 litų, išreikalauti iš Hipotekos dokumentus dėl buto (duomenys neskelbtini), priteisti iš V. M. teismo išlaidas, išreikalauti reikalingą skundo išnagrinėjimui medžiagą iš pareiškėjos civilinę bylą nagrinėjusio Vilniaus rajono apylinkės teismo.
Nurodė, kad ieškinio netikslumai nebuvo kliūtis teismui nagrinėti bylą. Nenagrinėdamas bylos teismas slepia neteisėtus antstolio V. M. veiksmus ir užkerta kelią apginti pareiškėjos ir jos šeimos narių teises. Taip pat nurodo, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. V. M. su kitais asmenimis be teismo nutarties išlaužė buto (duomenys neskelbtini) duris ir ten viską išvogė, sudarė sąlygas turto dingimui, nepateikė paimto turto aprašo (CPK 614 str. ir 766 str.), nenutraukė neteisėtos veiklos, nepasidomėjo, kad šiame bute gyvena nepilnamečiai vaikai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. ar ieškinys atitinka minimalius CPK jam keliamus reikalavimus. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo.
Tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar teismas pagrįstai nutarė, jog ieškinio trūkumai teismo nustatytu terminu neištaisyti ir todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Tam svarbu įvertinti, kokius trūkumus ieškovų atstovė buvo pareigota pašalinti ir kaip tai įvykdė.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškinį dalyje dėl įpareigojimo V. M. kreiptis į teismą su prašymu dėl ieškovės buto dalies, esančios su kitais asmenimis nuosavybės nustatymo, taip pat 70,8 Lt vykdymo išlaidų priteisimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną Vilniaus apygardos teisme (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Šia nutartimi ieškovė taip pat įpareigota pašalinti ieškinio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo trūkumus, t.y. aiškiai, konkrečiai ir nuosekliai nurodyti aplinkybes, kada, kokiu būdu, kokiais neteisėtais antstolio veiksmais ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuo pasireiškė antstolio veiksmų neteisėtumas, kokiais įstatymais ieškovė grindžia tokias aplinkybes, kokius konkrečius ir aiškius reikalavimus ieškovė reiškia atsakovui (patikslinti reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti nuosavybę), kaip apskaičiuota turtinė ir neturtinė žala. Nutartyje taip pat nurodyta, kad už ieškinį mokėtinas 5097 Lt žyminis mokestis, kad ieškovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (pateiktos dokumentų kopijos nėra tinkamai patvirtintos), kad procesinių dokumentų egzempliorių ir jų priedų rinkinių turi būti pateikta tiek, kad po vieną tektų teismui ir visiems kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovė minėta nutartimi buvo įpareigota patikslinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – tiksliai nurodyti, kokios vertės turtui prašoma taikyti areštą ir išdėstyti tokio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes.
Šalindama trūkumus M. J. 2010 m. lapkričio 29 Vilniaus apygardos teisme gautame rašte iš esmės pakartojo jau anksčiau nurodytas ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai nepašalino.
Pažymėtina, kad įstatymas reikalavimus ieškinio formai ir turiniui nustato tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl ieškinyje turi būti aiškiai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas (ko prašoma) ir pagrindas (kodėl, kokiomis aplinkybėmis, faktais ir įvykiai remiantis prašoma).
Ieškovė šalindama teismo nurodytus ieškinio trūkumus nepateikė iš esmės jokios papildomos informacijos, t.y. nepapildė faktinio ieškinio pagrindo tiek, kad atsakovui bei teismui būtų visiškai aišku, kuo grindžiami ieškovės reikalavimai, nepaaiškino, kaip apskaičiavo prašomą priteisti sumą (nurodyta „moralinę žalą <..vertinu...> pagal teismo nustatymą“), tinkamai nepatikslino reikalavimo „priteisti iš V. M. neteisėtais veiksmais padarytą 54 850 litų materialinę žalą arba atstatyti nuosavybę – butą“ (nurodyta „prašau teismą remiantis CPK priteisti V. M. sugrąžinti man (duomenys neskelbtini) butą arba sumokėti man ir mano šeimai už minėtą butą pagal tuometinę buto pardavimo rinkos kainą“). Šie ieškinio dalyko bei pagrindo formulavimo trūkumai sudaro kliūtis pradėti procesą, kadangi civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui (CPK 13 str.) teismas yra saistomas tiek ieškinio dalyko (pareikšto reikalavimo, ieškovo pasirinkto jo teisių gynybos būdo (CK 1.138 str.)) ir negali savo iniciatyva taikyti tų teisių gynimo būdų, kurių neprašo ieškovas, tiek ieškinio pagrindo (negali savo iniciatyva vertinti tų ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, kuriomis nesirėmė ieškovas). Dėl šios priežasties tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turi būti formuluojami tiksliai ir aiškiai, kad teismui būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos, o atsakovui aiškūs ieškovo pareikštų reikalavimų turinys bei pagrindas ir jis galėtų įgyvendinti savo teisę pateikti dėl ieškinio paaiškinimus.
Be to, pažymėtina, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio. Nesant byloje duomenų, kad antstolio V. M. veiksmai, iš kurių kildinamas ieškinys, yra nusikalstami, nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kitų pagrindų atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio byloje taip pat nenustatyta.
Ieškovė neįvykdė ir teismo įpareigojimo pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (ieškovė nurodė juos pateiksianti vėliau).
Nors ieškinyje buvo nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą, nėra nurodyta per kokį advokatą ketinama versti bylą, nėra nurodyti advokato kontaktai.
Ši ieškinio trūkumų visuma leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Išnagrinėjusi atskirąjį skundą teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, paduodantys ieškinį teismui dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu pateikiamų įrodymų reikšmę bei pakankamumą. Asmenims, neturintiems teisinio išsilavinimo, gali būti sunku tinkamai paruošti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, suprasti teismo įpareigojimų esmę. Todėl ieškovė galėtų kreiptis į advokatą, kuris padėtų tinkamai paruošti ieškinį teismui. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje jau išaiškino ieškovei teisę kreiptis į advokatą, taip pat informavo apie teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą ir nurodė, kur kreiptis, jeigu ieškovė nuspręstų pasinaudoti nemokama teisine pagalba.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį.