- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2S-548-252/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- S. A.
- Kategorijos
- 3.3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovo S. A. ir jo atstovo R. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-220-1000/2021, kuria nustatytas terminas atsakovo ir jo atstovo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. A. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo S. A. santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jai palikti dabartinę (duomenys neskelbtini) pavardę; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą taip: jai asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) dalių žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą yra 3 355,12 Eur, bei automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur, iš viso prašė jai priteisti turto už 3 855,12 Eur sumą. Atsakovui S. A. priteisti iš ieškovės 1 928 Eur kompensaciją už jai atitekusią didesnę bendro turto natūra dalį; 4) įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) bankui, prisiimtus pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovės prievole; 5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-07-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. A. ir S. A., santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (duomenys neskelbtini), o S. A. – (duomenys neskelbtini). Santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 355,12 Eur vertės ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės. Atsakovui priteisė iš ieškovės 17 500 Eur piniginę kompensaciją už bendrą ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą bei už atsakovo lėšomis padarytus ieškovės turto pagerinimus. Laikė, jog daugiau šalių dalintino turto nėra. Prievolę pagal AB (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine ieškovės prievole. Nustatė, kad šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja. Priteisė iš ieškovės valstybei 9,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
3. Atsakovas ir jo atstovas R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-07-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-220-902/2021 dalį „Dėl turto padalijimo“ ir pripažinti visą namų valdą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti ją lygiomis dalimis bei priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Be kita ko, apeliaciniame skunde yra suformuluotas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti: duoti atsakovui raktus tiek nuo gyvenamo pastato, tiek nuo pagalbinių pastatų, tiek nuo kitų inžinerinių statinių ir įpareigoti ieškovę nesudaryti kliūčių jais naudotis, areštuoti pinigines lėšas, esančias visose ieškovės sąskaitose (teismas galėtų leisti iš šių sąskaitų atlikti tik kai kurias operacijas) ir uždrausti ieškovei iki atsakovas bus supažindintas su seifo turiniu naudotis juo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-08-04 nutartimi įpareigojo apeliantą per septynias dienas nuo nutarties įteikimo pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Išaiškino, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantui.
6. Teismas pasisakė, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog skundą teikia pats atsakovas ir jo atstovas R. A. Teismas įvertinęs CPK 56 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą dėl reikalavimų fizinių asmenų atstovams pagal pavedimą, pažymėjo, kad teismui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atsakovo ir jo atstovo giminystės ryšį, taip pat nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovo atstovas yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Šalies argumentai
7. Be to teismas nurodė, kad apeliaciniame skunde apeliantas konkrečiai neįvardija, kokį turtą jis prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalyti jį lygiomis dalimis, nenurodo turto vertės, kokią turto dalį (pinigine išraiška) prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Todėl konstatavo, kad apeliaciniame skunde išdėstytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) nėra aiškus ir konkretus, nėra suprantama, kodėl sumokėtas 100 Eur dydžio žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nėra sumokėjęs 50 Eur (38 Eur, jei prašymas teikiamas per EPP) žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovas S. A. ir jo atstovas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-04 nutartį ir priimti pateiktą apeliacinį skundą.
10. Nurodo, kad priešingai nei vertino teismas, dokumentai patvirtinantys atsakovo atstovo giminystės ryšį su juo ir atstovo turimą išsilavinimą yra pateikti, juolab, kad skundžiamame teismo sprendime R. A. jau įvardytas atsakovo S. A. atstovu.
11. Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aiškus ir konkretus apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas (apeliacinio skundo dalykas).
12. Apeliantai cituoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą dėl teismo vaidmens nagrinėjant bylą. Pažymi, kad apeliaciniame skunde, pagal bylos medžiagą, yra išdėstyti konkretūs reikalavimai dėl atskirų namų valdos dalių, motyvai dėl prašymų ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus, ir apeliacinio skundo pabaigoje pateiktas apibendrintas reikalavimas ir prašoma žodinio bylos nagrinėjimo.
13. Nesutinka, kad turi procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, cituoja CPK 80 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį dėl prašymų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neapmokestinimo žyminiu mokesčiu.
14. Taip pat nurodo, kad ginčijamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nenurodyta kiek konkrečiai reikėtų sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo reikalavimą. Mano, kad pareikštas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio ir apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu.
15. Atkreipia dėmesį, kad bylos medžiaga dėl asmens turtinės padėties akivaizdžiai rodo tai, kad apeliantas turi teisę būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jam iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas privalo apeliantui išaiškinti jo teisę pateikti teismui prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, taigi ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
18. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus gali taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis).
19. CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nors atskirajame skunde nurodoma, kad kartu su atsakovu apeliacinį skundą pateikęs jo atstovas R. A. tokius reikalavimus atitinka ir yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus pirmosios instancijos teismui. Tačiau nei skaitmenizuotoje civilinės bylos medžiagoje, nei elektroninės bylos popieriniame formate tokių dokumentų nėra.
20. Išklausius parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą matyti, kad teismui R. A. nurodė, kad yra S. A. (duomenys neskelbtini), tačiau vien tokių duomenų nepakanka spręsti apie jo, kaip atstovo atitikimą pirmiau paminėtiems reikalavimams. Todėl net ir esant tokiai situacijai, jei atstovas buvo teikęs susipažinimui tokius dokumentus, proceso dalyvių tapatybę ir atstovavimo pagrindimą, tikrinusiam teismo pareigūnui – teismo posėdžių sekretoriui, tai neatleidžia jo nuo pareigos pateikti tiek giminystės ryšį su atstovaujamuoju, tiek aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą skaitmenizuotu būdu, kad jie taptų civilinės bylos dalimi ir teismas galėtų būti įsitikinęs, kad atstovas turi teisę teikti apeliacinį skundą kartu su atsakovu. Kita vertus, pastarasis CPK 306 straipsnio prasme apeliacinį skundą turi teisę teikti asmeniškai ir jam, priešingai nei atstovui netaikomi reikalavimai, susiję su privalomumu turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 306 straipsnis).
21. Apeliaciniu skundu yra suformuluotas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir pripažinti visą namų valdą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti ją lygiomis dalimis. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas neįvardija kokį turtą prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kaip jį padalinti. Tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo nustatytu trūkumu dėl žyminio mokesčio, nes apeliantas nenurodė prašomo dalinti turto vertės ir prašomo jam skirti turto dalies pinigine išraiška.
22. Apeliaciniame skunde aiškiai įvardijama su kokia teismo sprendimo dalimi nesutinkama, koks yra siekiamas rezultatas, nors jis ir neįvardijamas, t.y. priimti šioje dalyje naują sprendimą, o dalintiną turtą galima identifikuoti iš paties skundo turinio. Tad toks reikalavimo nesukonkretinimas visgi nebūtų pagrindas spręsti apie apeliacinio skundo ydingumą, todėl šis teismo nustatytas trūkumas šalintinas. Tačiau viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už byloje atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas šį apeliacinio skundo trūkumą nustatė pagrįstai.
23. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) <...> mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų. Pagal 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius <...> mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius <...> šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Taigi žyminio mokesčio teisingam paskaičiavimui būtent ir turi reikšmės prašoma padalinti turto vertė, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
24. Apeliantų argumentai, kad ginčas nėra turtinis, atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu yra nepagrįsti. Jų nurodoma kasacinio teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2020-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-277-248/2020) nėra aktuali šiai bylai, nes nagrinėjamos bylos ir nurodytosios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar esmingai panašios. Apeliantų minimoje byloje ieškovė prašė pakeisti teisinį santykį ir nustatyti, kad vietoj nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ji gautų to turto vertę pinigais. Tad teismas įvertinęs, kad ieškovės turtinė padėtis nepasikeistų, keistųsi tik nuosavybės rūšis (iš bendrosios dalinės nuosavybės ši taptų asmenine nuosavybe) ir nuosavybės teisės objektas, sprendė, kad toks reikalavimas nėra turtinis.
25. Nagrinėjamam atvejui yra reikšmingas LAT 2012-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktas išaiškinimas, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (LAT 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
26. Taigi, pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis pagal apeliacinio skundo reikalavimą dėl visos namų valdos pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir jos padalijimo lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui yra turtinio pobūdžio ir atsakovas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį apskaičiuojamą pagal nutarties 24 punkte paminėtą teisės normą nuo reikalaujamos jam priteisti turto dalies (1/2 jo nurodomos namų valdos) vertės, kurią ir turi nurodyti ir pagrįsti pats atsakovas.
27. Apeliantai nei prašymų atleisti nuo žyminio mokėjimo (CPK 83 straipsnis), nei prašymo atidėti jo sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis) neteikė, todėl teismas savo iniciatyva spręsti dėl šių proceso teisės normų išimčių apeliantų atžvilgiu, jokio pagrindo neturėjo.
28. Procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 80 straipsnio 5 dalis. Tačiau ta pati norma numato ir išimtį, kuomet žyminis mokestis nemokamas, t.y. už prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimose bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, nespręsdamas pačio reikalavimo taikyti šias priemones teisėtumo ir pagrįstumo, vertina, kad apeliantų prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka CK 3.65 straipsnyje numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad toks prašymas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl šis teismo nustatytas trūkumas šalintinas iš ginčijamos nutarties.
29. Pašalinus iš ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies nustatytus trūkumus dėl apeliacinio skundo reikalavimo sukonkretinimo ir įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį už prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad pats procesinis sprendimas – įpareigoti apeliantus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iš esmės yra pagrįstas ir likę pirmosios instancijos teismo įvardyti apeliacinio skundo trūkumai turi būti pašalinti, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-08-04 nutartį teisinio pagrindo nėra.
30. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas pasibaigė, apeliantams nustatomas naujas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus šioje nutartyje ir išaiškintina, kad jų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas apeliantams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2021-08-04 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantams terminą iki 2021-10-22 pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, t.y. pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus bei atstovo diplomą, kuris patvirtintų turint aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, bei nurodyti prašomo priteisti turto dalies piniginę išraišką ir nuo jos primokėti žyminio mokesčio dalį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.