Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. S., institucijos - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija), surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. iki 2020 m. lapkričio 5 d., 10:00 val., savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai (negavusi leidimo statyti naują statinį) statė naują neypatingą statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Lietuvos Respublikos paskelbto karantino laikotarpiu (nuo 2020 m. lapkričio 7 d., 00:00 val., iki 2021 m. gegužės 31 d., 24:00 val.) žodinis bylų nagrinėjimas organizuojamas tik išimtinais atvejais (pvz.: suėmimas), atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijai pranešta dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, teisės išaiškintos, atsakomybėn traukiamas asmuo neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal ANK 351 straipsnio 5 d. naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta statytojo (užsakovo) pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą – vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas statyti naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį, o pagal šio straipsnio 22 dalį - statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Neypatingasis statinys, pagal SĮ 2 straipsnio 28 dalį yra statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Nesudėtingas statinys savo ruožtu yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys (SĮ 2 straipsnio 30 dalis), o ypatingasis statinys - statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys (prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija).

Nagrinėjamu atveju byloje esanti schema patvirtina (b. l. 19), kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statomo pastato matmenys yra apie 11x13 m (143 m²), todėl, vadovaujantis aptartu reglamentavimu, šis statinys priskirtinas neypatingiesiems statiniams. Tokiu būdu ši aplinkybė, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas, administracinio nusižengimo protokolas; statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto kopija; savavališkos statybos akto kopija; nuotraukos; pastato išsidėstymo schema žemės sklypo ribų atžvilgiu; VĮ „Registrų centras“ išrašas; administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. S. iki 2020 m. lapkričio 5 d., 10:00 val., savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai (negavusi leidimo statyti naują statinį) statė naują neypatingą statinį – vieno buto gyvenamąjį namą, tuo ji pažeidė SĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį. Šie A. S. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje.

Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo

A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – tiesioginę tyčią, į A. S. asmenybę: vieną kartą bausta administracine tvarka už smulkų KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, todėl esant vienai jos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje ir skirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardą, pavardę, nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 21132699402.

Išaiškinti A. S., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.