Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1383-590/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2S-1383-590/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01463-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Atsakovas
V. A.
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Trečiasis asmuo
Ž. A.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1383-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01463-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Ž. A., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ERGO Insurance SE kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 14 428,54 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-01-21 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo V. A. ieškovo ERGO Insurance SE naudai 14 428,54 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2013-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 477,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas V. A. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2014-01-21 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių, neatvykus atsakovui ir jo atstovei advokatei R. Š.. Pažymėjo, jog jo atstovė tą pačią dieną dalyvavo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamojoje byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismo darbuotojai informacijos apie paskirtą bylos nagrinėjimą nepatalpino Lietuvos teismo informacinėje sistemoje, ir dėl to įvyko nesusipratimas, ko pasekoje buvo priimtas sprendimas už akių, ir dėl kitų asmenų aplaidaus darbo atsakovas neteko galimybės apginti savo teises. Nurodė, kad ieškovas išmokėjo draudimo išmokas – 2012-04-20 už automobilį, 2012-08-16 ligonių kasoms ir 2012-10-23 atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Ieškovas vilkino savo pareigą laiku ir teisingai atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, nes pilnai nuostoliai buvo atlyginti daugiau nei per 6 mėnesius. Nurodė, kad, neaišku, kada buvo pateikta pretenzija dėl nukentėjusiojo žalos atlyginimo 4 607,56 Lt sumai, kuri buvo sumokėta 2012-10-23. Atsakovo teigimu, ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Atsiliepimas

Ieškovas ERGO Insuranse SE atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalo nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį, teismo neinformavimo iki teismo posėdžio ar atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą. Atsakovo pateiktu adresu nei teismo šaukimai, nei ieškovo siunčiama korespondencija atsakovo nepasiekia. Atsakovas, nurodydamas gyvenamosios vietos adresą, kurioje realiai negyvena, elgiasi nekorektiškai kitos proceso šalies atžvilgiu ir vilkina procesą. Pažymėjo, kad pateikto ieškinio reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, ir šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. skaičiuotinas nuo draudimo išmokos, visiškai atlyginančios nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtus nuostolius, išmokėjimo momento. Nurodė, kad paskutinė draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui išmokėta 2012-10-23 ir tada pasibaigė draudiko prievolė padengti nuostolius ir išaiškėjo, kokia apimtimi draudikas turi teisę regreso tvarka išreikalauti, kad dalis sumokėtų dėl padarytos žalos sumų būtų grąžinta.

Trečiasis asmuo Ž. A. atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamojoje byloje ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam dienos, t. y. nuo 2012-04-20, todėl ieškovas kreipdamasis į teismą 2013-10-03 praleido ieškinio senaties terminą ir nebeturi teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-20 nutartimi atsakovo V. A. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad 2013-12-16 teismo posėdyje dalyvavo atsakovas, kuris pasirašė, kad jam yra žinoma, jog sekantis teismo posėdis vyks 2014-01-21. Atsakovas su advokate R. Š. pasirašė atstovavimo sutartį 2013-12-27, o advokatės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą pateiktas tik 2014-01-20, nurodant, kad ji turi dalyvauti Vilniaus apygardos teisme 2014-01-21 vykstančiame teismo posėdyje bei, kad ji yra stipriai užkimus. Teismui, patikrinus Lietuvos teismo informacinėje sistemoje advokatės užimtumą, jokio advokatės užimtumo Vilniaus apygardos teisme nebuvo. Teismas pažymėjo, jog draudikas visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo prievolės įvykdymo momento, t. y. kai draudikas pilnai išmokėjo visas draudimo išmokas, todėl įrodymas, kada buvo išsiųsta pretenzija – nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, pasielgė formaliai ir todėl apeliantas neteko galimybės apginti savo teisių. Pažymi, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmokas – 2012-04-20 už automobilį, 2012-08-16 ligonių kasoms ir 2012-10-23 atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Ieškovas vilkino savo pareigą laiku ir teisingai atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, nes pilnai nuostoliai buvo atlyginti daugiau nei per 6 mėnesius. Nurodo, kad neaišku, kada buvo pateikta pretenzija dėl nukentėjusiojo žalos atlyginimo 4607,56 Lt sumai, kuri buvo sumokėta 2012-10-23. Atsakovo manymu, ieškovas praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pateikimo dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas REGO Insurance SE prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, jog atsakovo atstovės advokatės R. Š. užimtumas kitoje byloje, teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų atsidėti teismo posėdį, juolab, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas nenustatė jokio advokatės užimtumo Vilniaus apygardos teisme. Atsakovas gyvena Ukmergėje ir atvykimas į paskirtą teismo posėdį, apie kurį jam yra iš anksto žinoma, nesudaro žymių laiko ir kelionės sąnaudų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai byloje priėmė sprendimą už akių. Pažymi, jog atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovo manymu, ieškinio senaties terminas šioje byloje taip pat nėra taikytinas.

Trečiasis asmuo Ž. A. pateikė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi atsakovas V. A. apdraudė transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2011-12-23 iki 2012-12-22. Sutarties 1.6 punkte įvertinta draudimo rizika, nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama asmens, kuris neturi 5 metų vairavimo stažo. 2012-04-12 Ukmergės mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis VW Pasat, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens Ž. A., kuris eismo įvykio metu neturėjo 5 metų vairavimo stažo, į važiuojamųjų kelių sankirtą išvažiavo iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam L. F., dėl ko transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės bei Ž. A. vairuojamo automobilio keleiviui N. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas ERGO Insurance SE atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius, išmokėdamas 28 857,08 Lt draudimo išmokų sumą. Ieškovas, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 14 428,54 Lt, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui ir jo atstovei advokatei R. Š. neatvykus į 2014-01-21 vykusį teismo posėdį, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-01-21 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas V. A. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2014-01-21 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-03-20 nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Atsakovas V. A., nesutikdamas su minėta 2014-03-20 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 str. 4 d. įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atskirajame skunde atsakovas V. A. nurodo, kad draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas. Pažymi, jog teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido nustatyto vienerių metų senaties termino ieškiniui paduoti, vadovaudamasis paskutine draudimo išmokos išmokėjimo data – 2012-10-23, tačiau neaišku, kada buvo pateikta pretenzija dėl nukentėjusiojo žalos atlyginimo 4 607,56 Lt sumai. Atsakovo manymu, būtina gauti duomenis, kada pateikta pretenzija 4 607,56 Lt sumai ir išsiaiškinti, ar ieškovas nepažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo sprendimo už akių panaikinimui bei civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimui.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju draudikas ERGO Insurance SE, sumokėjęs dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims draudimo išmokas, vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 p., pareiškė regresinį ieškinį draudėjui, t. y. V. A., kuris nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos informuoti ieškovą apie draudimo rizikos padidėjimą – transporto priemonės vairavimą asmens, neturinčio 5 metų vairavimo stažo. Šiuo atveju ieškovo ieškinio reikalavimai kildinami iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl ieškovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Prievolės įvykdymo momentas, inter alia CK 1.127 str. 4 d. prasme, skaičiuotinas nuo draudimo išmokos, visiškai atlyginančios nukentėjusiojo patirtus nuostolius, išmokėjimo momento.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo išmokas nukentėjusiems dėl eismo įvykio asmenims ieškovas išmokėjo 2012-04-20, 2012-08-16 ir 2012-10-23 (b. l. 24, 47, 55). Draudimo išmokos visiškai padengė nukentėjusiųjų asmenų nuostolius. Taigi, šios bylos atveju laikytina, jog pagrindinė prievolė galutinai buvo įvykdyta 2012-10-23, kai ieškovas visiškai atlygino nukentėjusiųjų asmenų patirtus nuostolius, bei pripažintina, jog ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo (išmokėtos draudimo išmokos dalies) priteisimo pareikšti prasidėjo 2012-10-24 (CK 1.118 str. 1 d.). Ieškovas ieškinį teismui padavė 2013-10-10, t. y. nepraleisdamas vienerių metų termino ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo visų draudimo išmokų, visiškai atlyginančių nukentėjusiųjų patirtus nuostolius, išmokėjimo momento, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, kada buvo pateikta pretenzija dėl nukentėjusiojo žalos atlyginimo 4607,56 Lt sumai, kuri išmokėta 2012-10-23, nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant klausimą, ar ieškovas nepraleido nustatyto vienerių metų termino ieškiniui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas vilkino žalos atlyginimą ir nuostolius nukentėjusiesiems atlygino daugiau nei per 6 mėnesius, taip galimai pažeisdamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. nuostatas, nesudaro pagrindo abejoti priimto teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog atsakovo nurodomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. normos, reglamentuojančios draudimo išmokos mokėjimo tvarką ir terminus, per kuriuos draudikas turi išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiesiems, reguliuoja tarp draudiko ir nukentėjusiojo asmens, o ne tarp draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosčiusius santykius. Šioje byloje tarp draudiko ir nukentėjusiųjų asmenų ginčo dėl draudimo išmokų mokėjimo terminų nėra, o sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių, kuriuo iš atsakovo V. A. ieškovo ERGO Insurance SE naudai buvo priteista dalis nukentėjusiems asmenims išmokėtų draudimo išmokų sumos, teisėtumo ir pagrįstumo, draudimo išmokų nukentėjusiesiems išmokėjimo terminų klausimas nėra aktualus ir teisiškai reikšmingas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo 2014-01-21 sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui V. A. ir jo atstovei neatvykus į 2014-01-21 vykusį teismo posėdį, apie kurį tiek atsakovui, tiek jo atstovei buvo žinoma. Pagal CPK 285 str. 3 d. 2 p., teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Atsakovas apie savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis teismo neinformavo, o atsakovo atstovė advokatė R. Š. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodė, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje, nes tai dienai ji turi apeliaciją Vilniaus apygardos teisme. Pažymėtina, jog pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatą, šalies atstovo užimtumas kitose bylose nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Jokių kitų svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tiek atsakovas, tiek jo atstovė teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas priimti sprendimą už akių.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde išdėstyti atsakovo samprotavimai nesudaro pagrindo abejoti 2014-01-21 sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Taigi, nenustačius aplinkybių, kurioms esant privalu panaikinti sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, nėra pagrindo naikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nutartį bei 2014-01-21 sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014-03-20 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius