Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M. viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje V. M. surašytas už tai, kad 2016 m. vasario 14 d., apie 04.20 val., Kaune, Varnių g. ties namu Nr. 45, V. M., vairavo transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis – 2,11 promilės neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. M. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. M. paaiškino, kad 2016 m. vasario 14d. ji išgėrė kelias taures vyno bei kokteilio. Kadangi jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo neturi. Ji kurį laiką gyveno Islandijoje, kur ir persilaikė Lietuvoje prarastą teisę vairuoti transporto priemones bei įgijo islandišką vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje gyvena jau apie metus laiko, tačiau dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo išdavimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 19) matyti, kad V. M. policijos pareigūnams pateikė Islandijos valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 10-14) matyti, kad V. M. 2012 m. birželio 13 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2014 m. birželio 12 d. V. M. 2014 m. sausio 16 d. sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, tačiau byloje duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimą nėra. Iš asmens duomenų (b. l. 17-18) matyti, kad V. M. 2011 m. spalio 11 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0815946. Po 2012 m. birželio 13 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimo kitas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas V. M. išduotas nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. nuo 2002 m. gegužės 15 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų ( b. l. 17) bei V. M. paaiškinimų, ji yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja.

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. taip pat nustatyta, kad šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

To paties įstatymo 24 str. 5 d. numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarimu už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4d. teisė vairuoti transporto priemones V. M. buvo atimta 24 mėnesių laikotarpiui iki 2014 m. birželio 12 d. Byloje nėra duomenų, jog V. M. praėjus specialiosios teisės atėmimo laikui, nustatyta tvarka perlaikė vairavimo egzaminą ir įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Pati V. M. neneigia, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, ji nesiėmė jokių priemonių šiai teisei atgauti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatytą tvarką. Islandijos vairuotojo pažymėjimas V. M. išduotas 2014 m. rugpjūčio 21 d., pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Islandijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę asmeniui vairuoti transporto priemones kitoje nei vairavimo egzamino išlaikymo valstybėje, tačiau neįpareigoja tos kitos valstybės jo pripažinti besąlygiškai, nevertinant asmens, kuriam išduotas toks tarptautinis pažymėjimas, elgesio šalies, kurioje jis vairuoja, įstatyminės bazės kontekste.

Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ II d. 10 punktu užsienyje išduoti dokumentai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas. Byloje nėra duomenų, jog ji dėl užsienyje išduoto vairuotojo pažymėjimo legalizavimo Lietuvos Respublikoje būtų kreipusis Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Bylos duomenimis nustačius, kad V. M. vairuotojo pažymėjimas Islandijoje buvo išduotas, kai jai Lietuvoje atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti, konstatuojama, kad V. M. turėtas ir byloje pateiktas (kopija) užsienio valstybėje išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas gali būti nepripažintas suteikiančiu teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Kadangi aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl V. M. veikos kvalifikavimo, todėl siekiant, kad būtų teisingai kvalifikuotas V. M. galimai padarytas pažeidimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskirta teisinga nuobauda, yra pagrindas bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes minėtos aplinkybės nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole negali būti laikomas suklydimu, nes tuo būtų pažeidžiami tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.