Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-07-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-1149-666/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-28
Bylos Nr.
2YT-1149-666/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00205-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
Z. V.
Suinteresuotas asmuo
J. Š., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1149-666/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00205-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 28 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Z. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama S. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad S. Š. ir J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos su sutuoktiniu J. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), S. Š. gimė dukra Z. V. (ikisantuokinė pavardė S.), gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu S. Š. ir J. Š. gimė sūnus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie įgijo 1000/3500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje S. Š. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė mirusiosios nuosavybė, kadangi įgyta po J. Š. mirties. Mirus J. Š. pareiškėjos mama dėl nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. To nepadarė ir kiti mirusiojo pirmos eilės įpėdiniai. Nors pareiškėjos mama nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos mamai S. Š., po jos mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl motinos S. Š. palikimo priėmimo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į paveldimą turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimo dėl pareiškimo nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio atsiliepimu prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo nepareiškė, palieka spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

S. Š. ir J. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki santuokos su sutuoktiniu J. Š., mirusiu (duomenys neskelbtini), S. Š. gimė dukra Z. V. (ikisantuokinė pavardė S.), gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė sūnus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo 1000/3500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje S. Š. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra asmeninė mirusiosios nuosavybė, kadangi įgyta po J. Š. mirties. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po J. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. S. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2020 m. vasario 24 d. pažymoje apie palikimo priėmimą Nr.S-22 nurodyta, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruojamoji vieta (duomenys neskelbtini), kurio palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. Š. palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1997-10-12 priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Š. ir J. Š. nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje. Nuosavybės teisės VĮ Registrų centre minėtas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise įregistruotas S. Š. vardu. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). S. Š. po sutuoktinio J. Š. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, naudojosi likusiu turtu. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos 2020-02-19 pažyma Nr. (2020-275-PD)-3. S. Š. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. po savo sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po sutuoktinio J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Erikas Jurgutis