- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-156-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimo Ž. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 12 d. surašė Ž. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 16.28 val., Taikos pr. – Paryžiaus Komunos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį reguliuojamoje sankryžoje, suko į dešinę, nedavė kelio važiuojančiam dviračiu taku ir kertančiam jam važiuojamąjį dalį, į kurią suko, dviratininkui, po susidūrimo iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 63, 120, 200 ir 271 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažino Ž. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, liudytojo parodymais. Parinkdamas subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę pakartotinumą, padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimu, Ž. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nesiaiškino įvykio aplinkybių, nekreipė dėmesio į tai, jog policijai apie įvykį jis pats pranešė, dviratininkas pažeidė KET, nes buvo be šalmo ir sankryžą galėjo kirsti tik persivarant dviratį, nesiaiškinta, ar buvo apgadintas dviratis, ar sužalotas juo važiavęs asmuo, nors pats liudytoju apklaustas dviratininkas parodė, jog koja įsirėmė į automobilio priekį, jo automobilio vairuotojas nematė. Pažymi, jog teismas, nusprendęs kviesti liudytojais įvykį mačiusį taksi darbuotoją S. V. bei į įvykio vietą atvykusį policijos pareigūną D. M., paskutiniame teismo posėdyje tai atsisakė daryti paaiškinęs, jog jis pats tuo turi pasirūpinti. Teigia, jog byloje yra prieštaravimų, kuriuos teismas būtų galėjęs pašalinti apklausęs minėtus liudytojus. Mano, jog teismas nesivadovavo ATPK 283 ir 284 straipsniais. Taip pat nurodo, jog atėmus jam teisę vairuoti nukentės jo artimieji, nes turi sergantį tėvą, kuriam reikia pagalbos vežiojant jį.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados negali būti laikomos tinkamai pagrįstomis.
Pažymėtina, jog eismo įvykyje dalyvavę asmenys kardinaliai priešingai aiškino įvykio kilimo mechanizmą, t. y. apeliantas teigė, jog staiga „iššoko dviratininkas ir atsimušė į automobilio priekį, nespėjus nieko pasakyti, jis staiga atsikėlė ir pasiėmęs dviratį staigiai nuėjo“ (b. l. 15), dviračiu važiavęs P. S. nurodė, jog važiuojant jam dviračiu taku jį partrenkė automobilis, pats nenukentėjo, bet smarkiai apgintas dviratis, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 14). Betarpiškai pažeidimą stebėjęs ir policijos pareigūnus iškvietęs asmuo - S. V. – paaiškinime Institucijai nurodė, jog automobilis nepraleido dviratininko ir „jį numušė, vairuotojas, neišlipdamas iš mašinos, necenzūriniais žodžiais apšaukė parkritusį dviratininką, palaukė, kol tas pasiėmė savo sulaužytą dviratį, ir ramiai nuvažiavo“ (b. l. 13). Iš čia matyti, jog byloje esant prieštaringas aplinkybes pagrindžiantiems įrodymams, S. V. paaiškinimai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apeliantas ne kartą teisme kėlė prašymą pastarąjį ir policijos pareigūną D. M. (surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) apklausti (b. l. 27, 31), teismas prašymus tenkino, tačiau šiems neatvykus į teismo posėdį, 2008 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje teismas nurodė, jog teismo šaukimai liudytojams įteikti tinkamai, todėl prašymas netenkintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo pareigą (ATPK 256 str. 3 d.), dėl ko visos bylai teisingai išspręsti aplinkybės nebuvo išaiškintos ir įvertintos. Pažymėtina, jog siekiant pašalinti bet kokias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas abejones, būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinį pranešimą bei eismo įvykio vietos schemą sudariusį pareigūną D. M., surinkti papildomus įrodymus (apklausti S. V. ir t.t.).
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas apsiribojo tik administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio perrašymu bei formaliu bylos medžiagos išvardijimu, kas leidžia priimą nutarimą vertinti kaip nemotyvuotą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ž. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.