Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1996-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2018-11-02Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-9-1036/2019Nutartis · 2019-01-11Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-1996-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48542-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1996-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48542-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos (toliau LR) baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2018 m. spalio 8 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis D. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-10-07 dienos metu namuose, dirbdamas ūkio darbus, gėrė degtinę, paskui kitą dieną, 2018-10-08 nuo ryto su dviem draugais buvo soduose prie (duomenys neskelbtini) kaimo, ten išgėrė 0,7 litro degtinės, po to jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, o ten buvo žurnalistai, kurie užtvėrė kelią ir neleido važiuoti, iškvietė policiją. Nežino, kaip jie per automobilio lango stiklą pamatė, kad jis girtas. Atvyko policija, patikrino jį alkoholio matuokliu, jų aparatas niekaip nerodė, o kai paskui parodė rezultatą, tai jis jau nežiūrėjo, kiek promilių įpūtė. Nori parodyti, kad teisių jis neturi, nes prieš dešimt metų jos buvo atimtos už vairavimą esant neblaiviam, paskui iš naujo neprisiruošė išsilaikyti vairavimo egzaminų. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta (35 b. l.).

Kaltinamojo D. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojas P. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-08 apie 15.30 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, kur filmavo laidą „Gyvūnų policija" kartu su operatoriumi A. P. ir vedėja A. M., kai pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įsukantį automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis vos nekliudė šalikelėje stovėjusio jų automobilio, staigiai suko vairą, stabdė ir užgeso. Kol vairuotojas bandė užvesti savo automobilį, jis priėjo, prisistatė, pasakė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rėmėjas ir įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyras sunkiai kalbėjo. Vairuotojas stengėsi užvesti variklį, todėl jis paprašė jo nutraukti savo veiksmus. Vairuotojas neklausė, sakė, kad jis neturi teisės iš jo reikalauti, nėra policijos pareigūnas. Tada dar tris kartus paprašė atiduoti gražiuoju automobilio raktelius, tačiau vyras toliau bandė užvesti automobilį ir pasišalinti. Jis griebė raktelius, tačiau šalia sėdėjęs keleivis juos ištraukė jam iš rankų. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo jį stumdyti bei reikalauti leisti jam eiti namo. Jis pasakė, kad niekur šis neis ir iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau vairuotojas toliau bandė šalintis, jį stumdė, sakė, kad nužudys. Jis tokių vairuotojo grasinimų neišsigando ir eiti jam neleido. Tada vairuotojas pradėjo dar aktyviau priešintis, stumdytis ir visaip bandė ištrūkti. Tuomet jis jį paėmė už rankos ir laikė. Vairuotojas toliau priešinosi, nors jo prašė to nedaryti ir ramiai laukti policijos. Tačiau vyras jį stumdė, jis tebebandė jį sulaikyti, kol besigalinėdamas šis neišsilaikė ir griuvo, prasiskeldamas kaktą. Tada vyras prašė bendrakeleivio jį užmušti. Kai vairuotojas nurimo, leido jam atsistoti. Atsistojęs šis apsiverkė ir prašė jį paleisti. Prisipažino, kad vairavo girtas, nes prieš tai gėrė degtinę ir važiavo dar jos pasiimti. Apie 16.10 val. atvyko policijos ekipažas (23 b. l.);

Liudytojas G. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant su vyriausiąja patrule A. L., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje pranešėjas P. K. sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris priešinasi. Atvykus į minėtą vietą (duomenys neskelbtini) gatve, juos pasitiko pranešėjas P. K., kuris paaiškino, kad pastebėjo atvažiuojantį automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vos neatsitrenkė į jų automobilį, o paskui užgeso. Pamatęs, jog automobilio vairuotojas atrodo neblaivus, kvietė policiją, tuo metu vairuotojas išlipo ir jį stumdė, kol pranešėjas pargriovė vyrą ant žemės ir laikė, kol šis nusiramino. Pranešėjas parodė įvykio vietoje buvusį vyrą. Nustatė, jog tai D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio bendraujant sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. D. J. prisipažino neblaivus vairavęs automobilį, alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas (26 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad D. J. buvo nustatytas – 2.36 prom., neblaivumas (17 b. l.);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio (21 b. l.);

Iš byloje esančio išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė Mitsubishi Carisma 1800 GLX kaina Lietuvoje yra 750 Eur (42 b. l.);

Iš byloje esančios VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra registruotas UAB ,,Autogutis“ (44 b. l.);

Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas UAB ,,Autogutis“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), parduoda D. J., automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (43 b. l.).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. D. J. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 58).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu teismas pažymi, kad parenkant konkrečią bausmę ir nustatant jos dydį, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu prokuroro siūloma skirti nuobaudos rūšis areštas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,25 promilės. Toks kaltinamojo elgesys kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.). Automobilis „Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam D. J., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas.

Kadangi automobilis „Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. J. buvo sulaikytas nuo 2018 m. spalio 8 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 9 d. 12.11 val. (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nubaustu 30 (trisdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 8 d. 15.30 val. iki 2018 m. spalio 9 d. 12.11 val. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti D. J. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti D. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

2018 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mitsubishi Carisma", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas