- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-468-485/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00993-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimo A. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. už tai, kad 2017 m. kovo 6 d., 8.46 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, stovėdamas transporto spūstyje, kirto skiriamąją juostą, skiriančią priešingus eismo srautus, tuo pastatydamas save prieš kitus ir parodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) specialistės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, nubaustas 450 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimu Institucijos 2017 m. bandžio 12 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 90 eurų bauda netaikant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 417 straipsnio 9 dalyje.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad ištyrus ir įvertinus įrodymus, A. B. 2017 m. kovo 6 d., vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 116.6 punkto reikalavimus, tačiau 9 ir 14 punktų pažeidimų nepadarė, pažeidimo metu žala niekam nepadaryta, pavojaus kitiems transporto dalyviams ar pėstiesiems nesukeltas, avarinės situacijos požymių nenustatyta, kiti asmenys dėl pažeidimo nesiskundė. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimo sudėties požymiai, chuliganiškos paskatos, nenustatyti, tačiau teismui nekėlė abejonių dėl A. B. padarytų neteisėtų veiksmų, apsisukimo neleistinoje vietoje, t. y. dėl padaryto KET 116 punkte numatyto nusižengimo atitikimo ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui ir Institucijos inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje nusižengimas perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą, paliekant galioti Institucijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą A. B. atžvilgiu.Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai įvertino A. B. padarytą nusižengimą teigiant, kad jis nepadarė KET 9 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimo. Institucijos nuomone, A. B., darydamas jam inkriminuotą nusižengimą, stovėdamas transporto spūstyje, kirto skiriamąją juostą, skiriančią priešingus eismo srautus, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Toks vairavimo būdas pasirinktas tyčia, demonstruojant savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus įgyvendinant šiurkščiai ignoruojant saugaus eismo reikalavimus, keliant grėsmę eismo saugumui. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nusižengimas numato atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei veiklai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Toks automobilio vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-50-788/2015). Skunde nurodoma, kad remiantis bylos duomenimis, A. B. KET reikalavimų pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dieną, esant rytiniam pikui, matant daugumai eismo dalyvių. Tunelio gatvėje įrengta skiriamoji juosta atitinka kelio statinio požymius ir toks ženklinimas įrengtas dėl gatvės avaringumo ir pavojingumo. Institucijos nuomone, A. B. kirto kelio statinį, tuo sukeldamas dar didesnį pavojų eismo ir žmonių saugumui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešinga puse važiuoja transporto priemonės ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko eismo įvykis dėl A. B. veiksmų. Institucijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino padarytą nusižengimą nurodant, kad tai tik subjektyvi pareigūnų nuomonė, nors jį patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pats A. B. pirminiame paaiškinime pripažino padaręs nusižengimą, tik vėliau painiojo tokio vairavimo motyvus, nes apylinkės teismui nurodė, jog taip vairavo įtakotas patėvio pablogėjusios sveikatos, o administracinio nusižengimo protokole paaiškinta, kad į klinikas skubėjo dėl mamos ligos. Nurodyti priešingi faktai įrodo, jog siekiama išvengti administracinės atsakomybės.Skunde Institucija nurodo ir tai, kad toje vietoje, kur padarytas nusižengimas, buvo jam ribotas matomumas, t. y. kelio vingis, kas pažeidėjo elgesį vairavimo metu darė dar pavojingesnį. Teismo argumentas, kad nei vienai transporto priemonei dėl A. B. elgesio nereikėjo pristabdyti, aptariant jo padarytą nusižengimą, nėra teisiškai reikšminga, nes tai jau būtų kita nusižengimo kvalifikacija. Aukštesniojo teismo dėmesį atkreipia į tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl vien tai, kad tuo metu kiekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.A. B. atsiliepime prašoma palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, kas nulėmė inkriminuotos veikos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikavimą į ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Taip pat nurodyta, jog A. B. paskirta per švelni administracinė nuobauda.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog A. B. padaryta veika atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. kovo 6 d. 8.46 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), A. B., vairuodamas transporto priemonę, stovėdamas transporto spūstyje, kirto skiriamąją juostą, skiriančią priešingus eismo srautus. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo ir administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, toks A. B. vairavimas atitinka chuliganiško vairavimo požymius, nes jis pastatė save prieš kitus eismo dalyvius ir parodė nepagarbą kitiems vairuotojams bei sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Institucijos specialistės vertinimu administracinė veika atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo kvalifikaciją ir todėl A. B. atžvilgiu buvo priimtas Institucijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas jį nubausti. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas A. B. skundą dėl 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo apskundimo, padarė išvadą, jog ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo dispozicijoje požymių visuma nenustatyta, tačiau iš byloje surinktų įrodymų teismui abejonių nekėlė, jog vis tik A. B. padarė KET 116.6 punkto reikalavimų pažeidimą ir atitinkamai nubaudė jį pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio nusižengimo sudėtis reikalauja KET pažeidimo dėl chuliganiškų paskatų bei pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vertinant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą, aukštesnysis teismas mato, jog pirmosios instancijos teismas neįžvelgė Institucijos nutarime inkriminuotų KET 9 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimų ir tuo pačiu ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. kaltinantys nusižengimo padarymu įrodymai yra vaizdo įrašas bei policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, tačiau juos vertinant turi būti atsižvelgta ne tik į jų, bet ir į visų byloje pateiktų, surinktų ir ištirtų įrodymų, tiek kaltinančių, tiek teisinančių visumą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtis nenustatyta, tačiau nustatyta, jog padarytas KET pažeidimas ir atitinkama kaltininko veika perkvalifikuota į ANK 417 straipsnio 1 dalyje esantį nusižengimą. Su tokia išvada Institucija nesutinka ir mano, kad A. B. padaryti KET pažeidimai dėl chuliganiškų paskatų, tokie veiksmai buvo pavojingi eismo saugumui arba jo paties ar kitų žmonių saugumui. Išanalizavus dar kartą vaizdo įrašą ir policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, kurią dėl nusižengimo požymių aiškinimo nurodo ir Institucija apeliaciniame skunde, tačiau vertintina tai, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju prioritetas kreiptinas nagrinėtinos bylos aplinkybėms ir aukštesniojo teismo nuomone, peržiūrėjus vaizdo įrašą šiame kontekste, chuliganiškų paskatų neįžvelgta. Taip pat nustatyta, jog apylinkės teismas teisingos išvados priėjo ir dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pavojingumo tiek eismo, tiek vairuotojo ar žmonių saugumui. Teismo išvada grindžiama skundžiamo nutarimo motyvais bei dar kartą išanalizuota ir įvertinta byloje pateikta nusižengimo medžiaga, A. B. paaiškinimais tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek pateiktame prieš Institucijos nutarimo priėmimą, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškinimuose.A. B. veiksmus, t. y. tai, kad jis stovėdamas transporto spūstyje, kirto skiriamąją juostą, skiriančią priešingus eismo srautus, Institucija vertina kaip pavojingus kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei visuomenės normų ignoravimo ir eismo dalyvių negerbimo. Jos nuomone, toks vairavimas yra tyčinis, demonstruojantis pažeidėjo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, padarytas esant intensyviam eismui, darbo dienos rytinio piko metu. Šiuo aspektu kaltininko veiksmai pavojingumo prasme buvo išanalizuoti ir skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismo padaryta išvada yra pagrįsta. Iš vaizdo įrašo analizės matyti, kad A. B., esant transporto priemonių spūstyje, pradėjo rodyti kairį posūkį ir laukdamas kol nuvažiuos automobiliai, važiuojantys priešinga nei jis eismo puse, atsiradus pakankamam tarpui tarp važiuojančių automobilių, kirto skiriamąją juostą. Faktą dėl apsisukimo neleistinoje vietoje A. B. pripažino, tačiau kaip nurodyta apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į pažeidėjo duotus paaiškinimus tiek po nusižengimo, tiek vėliau dėl jų patikimumo kyla abejonių. Be to, Institucijos nuomone, A. B. pripažino, jog padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, toks pripažinimas nesuponuoja išvados, kokią padarė Institucija, kadangi iš administracinio nusižengimo protokolo turinio ir jame nurodyto paaiškinimo bei kitų A. B. duotų paaiškinimų šios situacijos atveju buvo teigiama, kad taip vairavo, skubėdamas nuvežti patėvį į gydymo įstaigą. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog A. B. paaiškino, kad labai skuba į gydymo įstaigą, todėl taip ir pasielgė. Be to, paaiškino, jog savo veiksmais stengėsi niekam nesukliudyti. Taigi, įsitikinęs, kad niekam pavojaus nesukels, A. B. kirto skiriamą juostą vedamas tik tikslo kuo greičiau pirma paimti mamą, o paskui patėvį ir pristatyti kuo greičiau į gydymo įstaigą. Šią pažeidėjo versiją Institucija vertina kaip gynybinę jo poziciją. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. paaiškinimus, jog jis skubėjo paimti mamos ir kartu su ja vežti patėvį į onkologinę ligoninę, patvirtina ir byloje esanti pažyma apie A. B. patėvio J. V. G. gydymą bei informacija į advokato pateiktus klausimus apie įvykio dienos vizitus (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą A. B. nurodė, jog dėl susijaudinimo ir skubėjimo administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta netiksli informacija dėl skubėjimo. Teismas šį prieštaringumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų kontekste vertina tiek kiek tai juos patvirtina kiti objektyvūs byloje įrodymai ir manytina, kad esminės reikšmės nagrinėjamos bylos aspektu tai neturi, kadangi be paties A. B. paaiškinimų, teismo skundžiama išvada pagrįsta bylos medžiaga bei teismo motyvacija. Dėl atliktų kaltininko veiksmų pavojingumo, teismas mano, jog kitiems asmenims bei eismo saugumui nebuvo sukeltas pavojus. Taigi, nors ir Institucijos atliktas vaizdo įraše veiksmų vertinimas pavojingumo prasme buvo pagrindas inkriminuoti A. B. atžvilgiu chuliganiško vairavimo dispozicijoje esančius sudėties požymius, tačiau sutinkamai su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, nemanytina, jog apsisukimas neleistinoje vietoje rodant posūkį, praleidžiant priešinga eismo juosta važiuojančius automobilius ir susidarius pakankamam atstumui iki atvažiuojančių automobilių, nesant staigaus greičio didinimo ar kitokio kelio dangos, pervažiavus skiriamąją juostą, gadinimui, niekam nesukeliant staigaus stabdymo ar kitokio vairavimo, kurį būtų galima vertinti kaip keliantį pavojų eismo dalyviams ar pėstiesiems, padarytas KET pažeidimas buvo tokio pavojingumo stadijoje, jog būtų galima daryti priešingą pirmosios instancijos teismo išvadą ir patvirtinti Institucijos pareigūnės priimto nutarimo pagrįstumą. Institucijos argumentas, jog vis tik kaltininkas elgėsi pavojingai grindžiamas ir tuo, kad toje vietoje, A. B. kirto kelio statinį, esant ribotam matomumui, nes toje vietoje yra vingis, tačiau ištyrus vaizdo įrašą šiuo aspektu teismas su Institucijos nuomone nesutinka. Akivaizdu, jog transporto priemonių spūsties vietoje, pasukus automobilį link kairės pusės ir esant prie pat važiuojamos dalies krašto, vairuotojo matomumo akiratis yra platesnis ir teismo nuomone, jam neskubant suktis (tai matyti iš vaizdo įrašo), jis turėjo galimybę matyti atvažiuojančias transporto priemones bei pasirinkęs pakankamą atstumą iki atvažiuojančių automobilių, A. B. sukosi neleistinoje vietoje, tačiau nesant tokio pavojingumo laipsniui, kad būtų sukėlęs vairuotojams pavojų ir būtų vedamas chuliganiškų paskatų. Institucija skunde nurodo kasacinės instancijos teismo praktiką, kurioje aiškinamas chuliganiško vairavimo būtinasis požymis – chuliganiškos paskatos, tačiau iš šios kasacinės nutarties Nr. 2AT-37-507/2015 matyti, jog kasacinis teismas patvirtino teismų nustatytą vairuotojo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, kurios buvo pagrįstos neleistinu vairavimu (vairuodamas automobilį, be aiškaus tikslo ir motyvo staigiai jį stabdė (rankiniu stabdžiu), dėl to jo vairuojamas automobilis slydo šonu, tuo pat metu spausdamas akceleratoriaus pedalą, jis įčiuožė į sankryžą, taip sukėlė pavojų eismo saugumui.). Nagrinėtinu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei vairuotojo tokio veikimo priežastys yra skirtingos nei kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje. Todėl nesivadovaujant šia nurodyta teismine praktika, atsižvelgus į išdėstytą, vertintina, kad būtinojo požymio nustatymo kontekste nepasitvirtino aplinkybės, pagrindžiančios chuliganiškų vairuotojo paskatų buvimą. Nepaneigta, jog kaltininkas taip elgėsi tik vedamas skubos kuo greičiau nuvežti patėvį, jam pablogėjus sveikatai, į gydymo įstaigą. Byloje įrodymų, paneigiančių tokią poziciją nėra, o toks elgesys, nors ir padarytas nusižengus KET reikalavimams, nelaikytinas esant savanaudiškoms A. B. paskatoms, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaip jau minėta nustatyta, jog A. B. sukosi neleistinoje vietoje, kirto kelio statinį, tačiau jo elgesys nebuvo įvertintas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme pagrįstai nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog teismas neteisingai įvertino A. B. padarytą nusižengimą teigiant, kad nepadaryti KET 9 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimai, tačiau tokia pozicija nepagrįsta jokiais argumentais, ypač dėl KET 14 punkto. Nesant kitokių aplinkybių minėto punkto prasme, aukštesnysis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti nutarimo motyvus nei įvertino apylinkės teismas, nes byloje apie kaltininko neblaivumą nėra jokios kalbos. Dėl KET 9 punkto reikalavimų pažeidimo teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sutinka su skundžiamame nutarime nurodytais motyvais ir detaliau nesiplečiant motyvų nekartoja su jais pilnai sutikdamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia A. B. versijos, jog jis siekė tik kuo greičiau paimti mamą ir kartu su ja nuvežti patėvį į gydymo įstaigą dėl jo pablogėjusios sveikatos bei nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, priešpastatyti save aplinkiniams, kelti pavojų eismo ar žmonių bei savo saugumui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apsisukimas neleistinoje vietoje, esant transporto priemonių spūsčiai, darbo dienos ryto metui, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, nes A. B. veikoje nėra visų būtinų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.Taigi, Kauno apylinkės teismui perkvalifikavus A. B. padarytą administracinį nusižengimą į ANK 417 straipsnio 1 dalį ir paskyrus administracinę nuobaudą, teismas administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuobaudos skyrimas turi būti motyvuotas, kas šiame nutarime pasigęsta, tačiau vertinant tai, kad iš esmės paskirta teisinga nuobauda, teismas tokį nutarimo trūkumą pašalina nurodydamas, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).Pagal bylos duomenis matyti, jog inkriminuotas administracinis nusižengimas ANK 417 straipsnio 1 dalyje vairuotojams numato baudą nuo 30 iki 90 eurų. To paties kodekso straipsnio 9 dalis numato galimybę skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 mėnesių. Kauno apylinkės teismas A. B. paskyrė maksimalią 90 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 417 straipsnio 9 dalyje, netaikė. Spręstina, jog A. B. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta nei Institucijos, nei teisminio nagrinėjimo metu. Iš pateiktos administracinių nusižengimų registro medžiagos apie kaltininko baustumus matyti, jog 2016 m. gegužės 13 d. padarytas administracinis teisės pažeidimas ir jam paskirta piniginė bauda sumokėta. Įvertinus pažeidėjo padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę bei lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių aspektus, teismas, siekdamas teisingo nubaudimo ir įgyvendindamas administracinės nuobaudos paskirtį, pagrįstai sprendė, jog esant baustumui už administracinio teisės pažeidimo padarymą iki šio įvykio (2017 m. kovo 6 d.) bei neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į bylos medžiagą, reikšmingą nuobaudos skyrimo procesui bei į darbovietės prašymą ir jame nurodytas A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, paskirta maksimali piniginė bauda nusižengimo sankcijos kontekste yra adekvati ir teisinga už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą bei tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.