- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-445-613/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- Z. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Giedrės Seselskytės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Z. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. S. prašo priteisti iš atsakovės Z. S. 32 384 Eur nepagrįsto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-05-26 sprendimu tarp jo ir Z. S. nutraukta santuoka ir padalintas santuokos įgytas turtas, tačiau nebuvo priteista iš atsakovės kompensacijos už jo asmenines lėšas, įgytas statybines medžiagas, kuriuos buvo panaudotos sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę t. y. statant gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Pasak ieškovo santuokos nutraukimo byloje buvo nustatyta, kad jis laikotarpyje nuo 1975 m. birželio mėn. iki 1977 m. rugsėjo 24 d. statybinių medžiagų įgijo už 2033 rublius, kas konvertuojant litais, pagal tuo metu patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės rublio ir lito santykį 1:100 būtų 203 300 litai. Konvertuojant litus į eurus pagal šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą kursą 1:3.4528 būtų 58 880 eurai. Z. S. atiteko 55/100 gyvenamojo namo dalis, kas paskaičiuojant procentais atitiktų pagerinimo asmeninių lėšų panaudojimą sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę: Z. S. -32 384 eurai, o P. S. 26 496 eurai. Taikant nepagrįsto praturtėjimo institutą jis turi teisę reikalauti iš Z. S. 32 384 eurų, nes atsakovė įgydama po santuokos nutraukimo 55/100 gyvenamojo namo šiai sumai, be teisinio pagrindo, praturtėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šilutės rajono apylinkės teismui 2009-05-26 priėmus sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo ir kuriuo buvo išspręstas turto padalijimo klausimas, ieškovo reikalavimas, kuriuo jis prašo priteisti 320384 Eur nepagrįsto praturtėjimo, nebegali būti svarstomas., t.y. ieškovas turėjo teisę ir pareigą šį klausimą spręsti santuokos nutraukimo byloje. Be to, teismas pažymėjo, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, atsakovė Z. S. turtą įgijo sąžiningai, tai yra pagal teismo sprendimą, todėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos negali būti taikomos.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pasak apelianto teismas neįvertino, kad jis buvo išpylęs namo pamatus ir pastatęs namo sienas bei uždengė stogą iš savo asmeninių lėšų. Apelianto nuomone, kadangi visi turto padalijimo klausimai buvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, todėl proceso atnaujinti šioje byloje nėra pagrindo, nes visos aplinkybės kurios buvo nurodytos ieškinyje buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Kitų pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos CPK 366 pagrindų atnaujinti procesą civilinėje byloje nėra. Dėl to apeliantas nurodo, kad šių civilinių santykių visumoje taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas numautas Lietuvos Respublikos CK 6.237 , 6.242 straipsnyje numatytos nuostatos, t. y. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Apelianto vertinimu, tai yra vienintelis būdas ieškovui susigrąžinti įdėtas asmenines lėšas, kuriomis buvo iš esmės sukurta bendroji jungtinė nuosavybė.
Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes ieškovas reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo turėjo reikšti santuokos nutraukimo byloje, tačiau to nepadarė. Dėl to atsakovės vertinimu, jis negali iš naujo kvestionuoti kompensacijos priteisimo klausimo naujai užvestoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, tai, jog šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas kvestionuoja netinkamą materialinių teisės normų reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą taikymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovo argumentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju taikyti nepagrįsto instituto kaip teisių gynimo būdo nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė turtą, už kurio dalį ieškovas prašo kompensacijos, įgijo teismo sprendimo pagrindu. Šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas nurodydamas, jog šalių įgytas turtas buvo padalytas santuokos nutraukimo byloje Šilutės rajono apylinkės teismui 2009-05-26 priėmus sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, jis nurodo, kad jam kompensacija priklauso tuo pagrindu, jog jis į namą, kurio pusė atiteko atsakovei, įdėjo didesnę dalį lėšų. Šis ieškovo reikalavimas pagal faktines aplinkybes iš esmės yra santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo teisėtumo kvestionavimas. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo byloje pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo pareikštą reikalavimą dėl turto, už kurį šioje byloje ieškovas reikalauja kompensacijos, pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nes jis į namą įdėjo asmenines lėšas. Teismas santuokos nutraukimo byloje konstatuodamas, jog šalims namas priklauso lygiomis dalimis iš esmės eliminavo ieškovo teisę į kompensacijos priteisimą, nes kompensacija priteisiama tais atvejais, kai prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė (CK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas santuokos nutraukimo byloje nenustatė pagrindo priteisti didesnės turto dalies ieškovui arba kompensacijos, tai reiškia, jog teismo vertinimu, ji jam nepriklauso. Ieškovas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, turėjo teisę jo pagrįstumą ir teisėtumą kvestionuoti apeliacine tvarka.
Santuokos nutraukimo byloje turi būti išsprendžiami visi santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai, kompensacijų mokėjimo ir kiti turtiniai klausimai, kurie turi būti išsprendžiami nutraukiant santuoką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas kasacinėje praktikoje yra pažymėjęs, kad bylose dėl sutuoktinių turto padalijimo teismai neturi pareigos būti aktyviems, patys sutuoktiniai turi nurodyti visą turtą ir pareikšti visus reikalavimus, susijusius su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-186/2010). 2009-05-26 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-328-351/2009 motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad atsakovas P. S. nereiškė tokio reikalavimo priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 str.2d. santuokos nutraukimo byloje.
Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto ir kaip subsidiaraus teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Minėta, kad nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo teises, kaip minėta galėjo ginti remdamasis šeimos teisės normų pagrindu santuokos nutraukimo byloje, tačiau to nepadaręs iš esmės prarado galimybę pareikšti ieškinį nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas iš ieškovo priteistina atsakovei 451 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Z. S. iš ieškovo P. S. 451 Eur bylinėjimosi išlaidų.