Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-3550-1068/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e2YT-3550-1068/2020
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00900-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, A. Š.
Advokatai
Robertas Banevičius
Civilinė byla Nr. e2YT-3550-1068/2020Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00900-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2.; 2.5.5.; 3.2.3.8.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š., atstovaujamos advokato padėjėjo Roberto Banevičiaus, pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir A. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodė, kad sutuoktiniai būdami santuokoje užgyveno nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui, pareiškėja dėl nežinojimo į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja kreipėsi į Notarų kontorą dėl minėto turto dovanojimo sandorio sudarymo, kur paaiškėjo, kad ji nėra susitvarkiusi paveldėjimo procedūrų. Nors pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi turtu kaip savu ir laikė save to turto savininke. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo kaip įpėdinės teises į visą paveldimą turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu paliko teismui spręsti pareiškimą savo nuožiūra. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. Š. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.

A. Š. ir L. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). L. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po L. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrius 2020-10-12 raštu Nr. (16.2.86) V2-94 informavo, kad neturi duomenų apie L. Š. ir A. Š. (dabartinė pavardė – Š.) santuokos nutraukimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą. Šiuo atveju teismas turi vadovautis 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. ir L. Š. įgijo turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būdami santuokoje. Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LTRS Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). A. Š. po sutuoktinio L. Š. mirties toliau liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name, naudojosi likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartys. A. Š. veiksmų pobūdis rodo, kad po sutuoktinio mirties, ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save to turto savininke.

Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. po savo sutuoktinio L. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė