Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R. (D. R.), gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Olandų kompanijoje jūreiviu, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą, 64¹ straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per 4 mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-01 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 11 MGL dydžio (1430 Lt) baudos bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: jis, 2016-02-12 apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kaltindamas motiną I. R. dėl sugadinto gyvenimo, rankomis sugriebė jai už kaklo, smaugė bei stūmė ją, dėl ko I. R. krito ant grindų ir patyrė kairiojo šlaunikaulio subtochanterinį skeveldrinį lūžį. Tokiais veiksmais D. R. smurtaudamas prieš šeimos narį – motiną I. R., padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. R. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, paaiškino, kad jis kaltinime nurodytą dieną buvo neblaivus, todėl tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena tik tiek, kad jis pradėjo kaltinti savo motiną, jog ji sugriovė jo gyvenimą, išardė šeimą, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pastūmė savo motiną, ji nukrito ant grindų ir susilaužė koją. Neatsimena, kaip motinai sugriebė už kaklo ir ją smaugė, bet sutinka, kad taip galėjo būti. Jis pyksta ant savo motinos, nes ji kišasi į jo vaikų auklėjimą, jam neleidžia su jais bendrauti, todėl mano, kad būtent dėl šios priežasties taip pasielgė. Sutinka su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Dalį civilinio ieškinio jau atlygino, kadangi pagal sudarytą sutartį dėl žalos atlyginimo jis sumoka po 64 Eur per mėnesį. Yra sumokėjęs jau 4 įmokas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusios I. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji parodė, jog su sūnumi D. R. dviese gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-02-12 apie 23.40 val. į namus atėjęs neblaivus sūnus D. R., kaip įprastai, pradėjo jai priekaištauti ir ją kaltinti dėl sugadinto gyvenimo, iširusios šeimos. Jai būnant buto koridoriuje, net nespėjus nueiti nuo laukujų durų, D. rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, paskui stipriai ją stūmė. Ji sūnaus pastumta krito kairiu šonu ant grindų ir atsitrenkusi į grindis pajuto didelį skausmą kairėje kojoje. Ji iš skausmo pradėjo šaukti, negalėjo pati atsikelti. Ji šaukė tikėdamasi, kad kaimynai išgirs ir ateis į pagalbą. Kaip suprato, kažkas iš kaimynų išgirdo, kadangi pradėjo skambinti į duris. Kadangi pati atsikelti ir atidaryti durų negalėjo, prašė sūnaus, kad atidarytų duris, tačiau jis nieko nenorėjo įsileisti į butą, bet ji priprašė ir jis atidarė buto duris. Atėjusi kaimynė padėjo jai nueiti į kambarį, nes ji pati savarankiškai eiti negalėjo. Tada buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba ir ji nuvežta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai buvo nustatytas kairės kojos kaulo lūžimas. Dėl padarytų sužalojimų sūnus jos atsiprašė, labai gailėjosi, kad smurtavo. Sūnus ją lankė ligoninėje, ja rūpinosi. Šiuo metu sūnus jai padeda materialiai. Sūnui dėl padaryto sužalojimo pretenzijų neturi, kadangi su juo susitaikė, civilinio ieškinio sūnui nereiškia (b.l. ( b.l. 48-49, 52 ).

Liudytojos D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad ji parodė, jog 2016 m. vasario mėnesį laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Šio namo, (duomenys neskelbtini)-tame bute gyvenančią kaimynę žinojo iš matymo, kadangi kartais kartu vedžiodavo lauke šuniukus. Ji žinojo, kad su kaimyne gyvena jos sūnus, kurį ji taip pat pažinojo iš matymo. Ji ne vieną kartą matė ir girdėjo kaip sūnus daužydavo, spardydavo kaimynės buto duris, iš to suprato, kad pastarojo mama nenori jo įsileisti. 2016-02-12 vakare, apie 23.00 val. minėtame kaimynės bute girdėjosi barniai. Ji girdėjo moterišką ir vyrišką balsus, iš kurių buvo galima suprasti, kad kaimynė su sūnumi tarpusavyje barasi. Kiek vėliau kaimynė pradėjo labai garsiai šaukti: “nereikia”, “nereikia”, dejavo “ai, ai” bei šaukė: “padėkit, padėkit”. Ji girdėjo dejavimą ir neabejojo, kad prieš moterį smurtaujama, todėl, nuėjusi prie kaimynės buto durų, paskambino į duris. Kaip suprato, kaimynė pati durų atidaryti negalėjo, nes girdėjo ją prašant: “atidaryk duris”. Ji į duris skambino ne mažiau 5 kartus, tačiau jų niekas neatidarė, tik už durų vyriškas balsas pasakė: “viskas gerai”, o moteriškas balsas prašė, liepė atidaryti duris. Galiausiai duris atidarė kaimynės sūnus, kuris tuoj pat nubėgo į savo kambarį, o koridoriuje stovėjusi kaimynė, dejavo ir šaukė, jog jai labai skauda koją. Kaimynė nušlubavo į kambarį ir ji pamatė, kad kaimynės koja labai greitai tinsta. Kadangi ji yra medikė suprato, kad galėjo būti lūžęs kojos kaulas. Todėl ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jai skambinti, tarpduryje atsistojęs kaimynės sūnus šaukė, kad nekviestumėme policijos, kadangi jam vėl bus problemų. Po to jis matydamas, kad jo neklausoma, išbėgo iš namų. Ji matė, kad kaimynės kaklas yra raudonas, dėmėtas, dėmės buvo panašios į smaugimo žymes. Netrukus atvyko GMP ir kaimynę išsivežė (b.l. 54,55 ).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-02-12 23.49 val. buvo gautas pranešimas, jog vyksta smurtas artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. R.. Ten buvusi kaimynė D. Š. paaiškino, kad D. R. buvo labai agresyvus, pastūmė savo motiną I. R. ir ji pargriuvo ant grindų. D. R. išlaužė durų spyną bei apgadino duris. Atvykusi GMP, I. R. išsivežė į ligoninę. I. R. paaiškino, kad jos sūnus D. R. griebė jai už rankos, pastūmė ją ant žemės ir tokiu būdu jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 11-14).

2016-02-18 vaizdo ir garso apžiūros protokolu užfiksuota garso ir vaizdo įrašo, įrašyto 2016-02-12, 23.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Vaizdo įraše matyti, kaip I. R. patvirtina, jog ją sužalojo sūnus (b. l. 15-19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016-02-12 23.43 val. buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp sutuoktinių. Moteris yra sumušta, reikia GMP (moteriai apie 60 m., jai skauda koją). Praneša kaimynė. Pokalbio metu girdėjosi didelis triukšmas, trankymas (b. l. 21-23).

Specialisto išvadoje 2016-04-07 Nr. G 623/2016 (03) konstatuota, kad I. R. patyrė kairiojo šlaunikaulio subtrochanterinį lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016-02-16 00.32 val. D. R. nustatytas 1,14 promilių girtumas (b. 1. 57).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. R. 2016-02-12 smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną I. R. – D. R. rankomis sugriebė jai už kaklo, smaugė bei stūmė ją, dėl ko I. R. krito ant grindų ir patyrė kairiojo šlaunikaulio subtochanterinį skeveldrinį lūžį, šiais savo veiksmais D. R. padarė I. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, nukentėjusiosios I. R. parodymai. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis D. R. smaugdamas bei pastumdamas ant grindų savo motiną I. R., suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suvokė, kad žaloja savo šeimos narį, numatė galimus padarinius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. D. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra smurtinis, nukreiptas prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, savo šeimos narį. Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas, vėl nusikalto neišnykus teistumui, dirba, augina du nepilnamečius vaikus). Nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sudarė susitarimą su Klaipėdos teritorine ligoninių kasa dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas, savo noru atlygina PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs visa tai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. R. už padarytą nusikaltimą skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant pagal BK 50, 61 straipsnių reikalavimus, mažesnį nei bausmės vidurkis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas, teismui turint pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo atsižvelgtina į tai, kad D. R. kaip pats nurodė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo vaikais, jis dirba Šiaurės jūroje naftos platformose, į Lietuvą grįžta retai. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti D. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-02-13 (01.04 val.) iki 2016-02-14 (16.20 val.) (dvi paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1553,13 Eur turtinės žalos, kurią patyrė dėl nukentėjusiosios I. R. gydymo, atlyginimo (b. l. 39-41). Kaltinamasis D. R. ir civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2016-04-19 sudarė Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį, kuria kaltinamasis įsipareigojo 1553,13 Eur turtinę žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 mėnesius, kiekvieną mėnesį įmokėdamas po 64 Eur. Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai priteistina 1553,13 Eur turtinės žalos atlyginimo. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi kaltinamasis ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa laisva valia susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo termino, priteistos turtinės žalos atlyginimo mokėjimas atidėtinas, įpareigojant D. R. priteistą turtinės žalos sumą sumokėti per 24 mėnesius nuo Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutarties sudarymo (nuo 2016-04-19).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. (D. R.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-13 01.04 val. iki 2016-02-14 16.20 val., t.y. dvi paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo D. R. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1553,13 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteistos turtinės žalos atlyginimo mokėjimą atidėti, įpareigojant D. R. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą sumokėti per 24 mėnesius nuo Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutarties sudarymo (nuo 2016-04-19).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.