Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, kuriuo antstolis prašo paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. K. 300,00 Eur baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą.

Civilinė byla yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLI skyriuje nustatyta tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo išieškojimą pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. VRE_SP2-48003 dėl 2 534,46 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos VSDFV Kauno skyriaus naudai (v. b. l. 3). Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, 2019 m. gegužės 6 d. priimtas antstolio patvarkymas dėl informacijos pateikimo, t. y. prašoma per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis apie visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, apie trečiųjų asmenų įsiskolinimą, bei pateikti ilgalaikio ir trumpalaikio turto buhalterinės apskaitos sąrašus (v. b. l. 16). Antstolis dokumentą išsiuntė adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Registruoti laiškai su įteikimo šaknele grįžo siuntėjui kaip neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą (v. b. l. 18-19). Antstolis 2019 m. gegužės 22 d. priėmė pakartotinį patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S- 19001147 (v. b. l. 20) ir išsiuntė adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Registruoti laiškai su įteikimo šaknele grįžo siuntėjui kaip neatsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą (v. b. l. 21-22).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotas buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovo A. K. adresas (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13-14). Antstolis kelis kartus siuntė patvarkymus Juridinių asmenų registre nurodytais adresais, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią. Antstolis patvarkymus siuntė VĮ Registrų centre nurodytais skolininkės ir jos vadovo adresais, todėl patvarkymas laikomas įteiktu tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.

Antstolis, vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1–2 dalimis, pateiktu pareiškimu prašo paskirti 300,00 Eur baudą už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K..

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismas pažymi, kad pagal CPK 585 straipsnio 2 ir 3 dalis, asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, o CPK 645 straipsnyje numatyta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.

Antstolis nepagrįstai prašo teismą skirti baudą vadovaujantis CPK 585 straipsnio 1–2 dalimis, nes minėtoje teisės normoje numatyta sankcija taikytina už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus, pateikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo reikalaujama raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą. Sankcija už tokio antstolio reikalavimo nevykdymą numatyta CPK specialiojoje normoje – 645 straipsnio 3 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad antstolio reikalavimo įteikimo momentu skolininkės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. K., todėl jis yra atsakingas už antstolio reikalavimo vykdymą (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Teismas pripažįsta faktą, jog A. K. nevykdo antstolio reikalavimų, nepateikė antstolio reikalavimų neįvykdymo priežasčių ir tokiu būdu pažeidė kitų proceso dalyvių teises bei delsdamas vykdyti reikalavimus, apsunkino jų įvykdymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jam skirtina bauda vadovaujantis CPK 645 straipsniu.

Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl baudos paskyrimo antstolis kreipiasi pirmą kartą, teismas neturi duomenų apie objektyvias bei nuo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių iki šiol neįvykdytas antstolio Patvarkymas, teismas neturi duomenų apie A. K. turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir išlaikytinius, įvertinus tai, kas nurodyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą tenkinamas iš dalies – suinteresuotam asmeniui A. K. skiriama vienkartinė 150,00 Eur bauda už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei prevencinius baudos tikslus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 179 straipsnio 3 dalis, 185, 645 straipsniai).

Pažymėtina, kad bauda išieškoma iš A. K. asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis). Taip pat išaiškinama, jog baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti antstolio įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 645 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 303824389, vadovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą suinteresuoto asmens pasirinktame banke, įmokos kodas 6800.

Išaiškinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.