Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1658-365/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
II-1658-365/2010
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01326-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
E. V.
Nukentėjusysis
T. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-1658-365-2010
(Proceso Nr. 4-61-3-01326-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
NUTARIMAS2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., jos atstovui T. V., nukentėjusiajam T. M., ekspertui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 09 08 nutarimo, kuriuo paskirta 100 litų bauda, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus aps. VPK KPV) pareigūnas 2010 06 11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad E. V. 2010 05 07 apie 16 val. 23 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodama automobilį ,,Renault Megane “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 109 punkto reikalavimus.

Vilniaus aps. VPK KPV pareigūno 2010 09 08 nutarimu E. V. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda.

Šalies argumentai

E. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK KPV pareigūno 2010 09 08 nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodė, kad nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Paaiškino, kad yra pripažinta kalta už tai, kad jai rodant kairį posūkį pajudėjus iš sustojimo vietos (esančios šalia mokyklos įsikūrusios (duomenys neskelbtini) g. 4/2, Vilnius) ir persirikiavus į pirmą, o vėliau - į antrą važiuojamosios kelio dalies juostą, turint tikslą leidžiamoje vietoje apsisukti (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, praleidus priešais važiuojančias transporto priemones, į mano automobilį atsitrenkė T. M. vairuojamas automobilis Audi 100. Teigia, kad nagrinėjant bylą vienpusiškai, neobjektyviai, neišsamiai vertinti įrodymai. Nagrinėjant bylą nebuvo įvertinta tai, kad T. M. paaiškinimas akivaizdžiai prieštarauja kitų įrodymų visumai: a) duodamas paaiškinimus įvykio dieną šis asmuo net negalėjo teisingai nurodyti iš kur aš pajudėjau: paaiškinime nurodyta, jog T. M. nuomone aš pradėjau sukti „iš šalutinio kelio", nors visi kiti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog mano vairuojamas automobilis judėjo ta pačia kryptimi kaip ir T. M.; b) nors ekspertizė patvirtino, jog T. M. vairuojamas automobilis viršijo greitį beveik pusantro karto, paaiškinime šis asmuo teigia neviršiję greičio. Pastebėtina, kad šie paaiškinimai ne tik, kad negalėjo būti vertinami kaip mano kaltę pagrindžiantys įrodymai, bet, atvirkščiai, vertintini kaip patvirtinantys neatsakingą, Kelių eismo taisykles pažeidžiantį T. M. elgesį vairuojant automobilį, kurio nei galėjau, nei privalėjau numatyti eismo įvykio metu. Skundžiamame nutarime motyvuojant nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nurodoma, kad „iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo E. V. pažeidimas”. Kartu, netinkamai taikant teismų praktiką, pasiremiama viena 2007 06 11 LVAT nutarties Nr. N5-1797/2007 nuostata, pagal kurią atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidęs KET kai pažeidimas yra tiesioginė (pagrindinė) kilusių neigiamų pasekmių priežastis. Toks teismo praktikos taikymas, kuomet nevertinamos ir kitos nutarčių nuostatos, iškraipė teismų praktiką ir lėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymėjo, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodžius, jog tikėtina, kad mano veiksmai persirikiuojant į antrą eismo juostą techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui, nebuvo sprendžiamas teisinės atsakomybės klausimas. Sprendžiant teisinės atsakomybės klausimą žemiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog yra aukščiau cituojamose nutartyse nurodytos atsakomybę eliminuojančios sąlygos. Nesutinka, jog pažeidė KET 106 ir 109 punktų reikalavimus, kadangi neprivalėjo ir negalėjo „duoti kelio” automobiliui, kuris tuo metu, kai įvažiavo į antrą juostą, buvo nutolęs nuo įvykio vietos tiek, kad įprastom aplinkybėm, kuomet kelių eismo dalyviai laikosi teisės reikalavimų, saugiu atstumu net nebuvo matomas. Taip pat neprivalėjo ir negalėjo tikėtis, kad į ją atsitrenkęs automobilis dėl KET reikalavimus pažeidžiančio didelio greičio įveiks saugų atstumą pusantro karto greičiau nei galima tikėtis iš KET taisyklių paisančio asmens vairuojamo automobilio. Tai, kad su ja susidūręs Audi 100 jai persirikiavus į antrą juostą buvo nutolęs nuo tiek, kad negalėjo jo matyti, patvirtina įrodymų visetas. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta, jog jos vairuojamam automobiliui įvažiavus į antrąją eismo juostą, kurioje ir įvyko susidūrimas, T. M. vairuojamas Audi 100 buvo nutolęs 50 m. atstumu (pastebėtina, kad ekspertizė patvirtino, jog mano vairuojamas automobilis judėjo 3 km/h greičiu, kas leidžia daryti išvadą jog jai pradėjus persirikiavimą 72 km/h greičiu skriejantis Audi 100 buvo nutolęs dar toliau). Eismo įvykio vietoje judant Mindaugo tilto kryptimi tokiu atstumu iš paskos esančio automobilio neįmanoma matyti dėl kelio posūkio ir kelio šalikelėje sustojusių automobilių (byloje pridėtas įvykio vietos ortofoto žemėlapis). Iškart po duotame paaiškinime T. M. nurodė, jog neva posūkį ji darė iš su (duomenys neskelbtini) gatve susikertančios (duomenys neskelbtini) gatvės, kas akivaizdžiai rodo, jog jis nematė ir negalėjo matyti mano persirikiavimo į antrąją juostą, kur įvyko susidūrimas. Negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad persirikiavimas iš pirmos juostos gali sukliudyti antra juosta iš paskos važiuojančiam automobiliui. Pirma, du metus kiekvieną dieną pasiimdama savo sūnų iš mokyklos ir atlikinėdama tuos pačius persirikiavimo ir posūkio manevrus gerai žino kada tai daryti saugu tiek man, tiek ir kitiems KET reikalavimų paisantiems kelių eismo dalyviams. Antra, persirikiuodama į kitą eismo juostą neprivalėjo ir negalėjo savo elgesio orientuoti į automobilį važiuojantį pusantro karto greičiau nei leidžiama (ekspertizės aktu patvirtinta, kad T. M. vairuojamas Audi 100 skriejo 72 km/h greičiu, tuo tarpu įvykio vietoje leistinas maksimalus greitis 50 km/h).

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, išdėstė motyvus nurodytus skunde.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad važiavo nuo Žaliojo link Mindaugo tilto (duomenys neskelbtini) gatve apie 60 km/h greičiu. E. V. automobilį matė iš toli. E. V. automobilis važiavo, paskui sustojo, nes norėjo apsisukti. Koks tarp jų buvo atstumas dabar negali pasakyti. Susidūrimas įvyko, nes vairuotoja apsisukdama persirikiavo į eismo juostą, kuria važiavo jis, posūkio nerodė. Pareiškėjos vairuojamas automobilis persirikiavo į jo eismo juostą staigiai ir jis nespėjo sustoti. Paneigti eksperto išvadų dėl jo vairuojamo automobilio greičio -72 km/h – negali. Kodėl nemažino greičio vos tik pamatęs pareiškėjos vairuojamą automobilį, paaiškinti negali.

Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas paaiškino, kad tyrimas pagal pateiktus duomenis buvo atliktas išsamiai, kompiuteriniu būdu. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis ,,Audi 100” būdamas 50 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos važiavo 72 km/h greičiu.Pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu//automobiliui „Renault Megane“ įvažiavus į antrą eismo juostą/, automobilis Au\di 100, važiuojantis 72 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos tikėtina buvo atstumu apie 50 metrų. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,Audi 100” vairuotojas būtų važiavęs didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdęs, tikėtina, kad būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki automobilio ,,Renault Megane” ir taip eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu automobilio ,,Audi 100”, važiuojančio leistinu 50 km/h greičiu, stabdymo kelias buvusioje situacijoje yra apie 29 m. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Megane” vairuotojos E. V. veiksmai, - išvažiuodama iš stovėjimo vietos ir važiuodama (duomenys neskelbtini) g. vidurio link atlikti apsisukimo manevro į kairę, tikėtina, nedavė kelio antra eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos greičiau važiavusiam automobiliui ,,Audi 100”, vairuojamam T. M., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi 100” vairuotojo T. M. veiksmai, - važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. kryptimi nuo Goštauto g. link (duomenys neskelbtini) g. apie 72 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to, tikėtina, prarado techninę galimybę, laiku stabdydamas, išvengti susidūrimo su automobiliu „Renault Megane”, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.Atsakydamas į teisėjo klausimus, ekspertas nurodė, kad V. automobilis išvažiavo į važiuojamąją eismo juostą ir sudarė kliūtį kitam automobiliui, todėl jos veiksmai buvo traktuoti kaip pagrindinė autoįvykio kilimo priežastis, o Audi automobilio greitis, atstumas tarp automobiliu, jo nuomone, šioje situacijoje neturėjo reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

E. V. nubausta už tai, kad vairuodama automobilį bei pradėdama važiuoti iš stovėjimo vietos ir persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir sugadino abu automobilius. E. V. neigia, kad susidūrimas įvyko dėl jos kaltės.

KET 4p. numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Šių taisyklių 9p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 28 p. kalba apie tai, kad vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. KET 133 p. reikalauja, kad vairuotojas važiuotų neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taisyklių 134 p.. nurodo, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas /jeigu jis gali tai pastebėti/ privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Vertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad autoįvykis įvyko šalies sostinėje – didmiestyje, kur gan intensyvus gyvenimo ritmas ir eismas, didelis transporto priemonių – eismo dalyvių skaičius.Aukščiau nurodytos KET nuostatos nedviprasmiškai kalba apie tai, kad eismo dalyviai privalo gerbti viens kitą, privalo atsižvelgti į viens kito interesus, vairavimo ypatumus tos vietos, laiko atžvilgiu ir eismo intensyvumą. Todėl saugus eismas tokiomis –didmiesčio sąlygomis įmanomas tik griežtai laikantis minėtų KET reikalavimų.

Abu eismo dalyviai- susidūrusių automobilių vairuotojai vairavo transporto priemones (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje – miesto centre. 16.23 val., t.y. intensyvaus eismo metu darbo dienos pabaigoje. Abu vairuotojai privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir būti budrūs bei pasirinkti tokį leistiną saugų greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. /KET 133 p./. Pareiškėja teigė, jog pradėdama judėti nematė eismo juostoje, į kurią įvažiavo, kliūties, o ekspertas nustatė, kad Audi 100 automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti pareiškėjos vairuojamą automobilį – kliūtį esant 50 metrų atstumui.Audi 100 vairuotojas teigė pastebėjęs kliūtį, kai buvo iki jos likęs nedidelis atstumas ir negalėjo to atstumo konkretizuoti, paneigti eksperto išvadų taip pat negalėjo. Kodėl nuo pat pradžių nepastebėjo pareiškėjos vairuojamo automobilio, T. M. paaiškinti negalėjo. T. M. poziciją vertina kritiškai, kaip siekimą pateisinti savo elgesį , viršijant leistiną greitį ir savalaikiai nesiimant priemonių išvengti susidūrimo. Ekspertas nustatė , kad važiuojant leistinu 50km/h greičiu, automobiliui sustabdyti užtenka 29 metrų, t.y. M turėjo galimybę sustoti ir išvengti susidūrimo, jeigu būtų laikęsis KET reikalavimų dėl saugaus ir leistino greičio ir būtų ėmęsis KET numatytų priemonių, pamatęs galimą kliūtį.

Pareiškėja E.V. pradėjo judėti ir įvažiavo į eismo juostą, kuria važiavo T. M., kaip ji pati teigė, nematydama kliūties ir būdama įsitikinusi, kad nesudaro kliūties kitoms transporto priemonėms. Šios aplinkybės nepaneigtos. Be to, pareiškėja pradėjo judėti darydama prielaidą, kad transporto priemonių vairuotojai laikosi KET reikalavimų dėl leistino ir saugaus greičio. Važiuojant leistinu 50km/h greičiu, T.M., laikydamasis KET reikalavimų, pamatęs galimą kliūtį, privalėjo stabdyti transporto priemonę-privalėjo imtis priemonių susidūrimui išvengti. Nustatytas atstumas iki pareiškėjos automobilio, važiuojant leistinu greičiu, buvo daugiau nei pakankamas susidūrimui išvengti. Teismas daro išvadą, jog T.M. viršijo leistiną greitį 22 kilometrais , neatsižvelgė į kitas eismo, vietos sąlygas, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, netinkamai pasirinko saugų greitį, ir dėl to įvyko susidūrimas su E.V. vairuojamu automobiliu.

Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog būtent E.V. buvo neatsargi, neatidi ir dėl šių veiksmų įvyko susidūrimas. Todėl nutarimas, kuriuo E.V. buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.2d. , yra nepagrįstas ir naikinamas, o byla nutraukiama , nesant pažeidimo sudėties požymių. Nenustačius aplinkybių, kurias reiktų aiškintis papildomo tyrimo metu, bylos grąžinimo naujam tyrimui klausimas E.V. atžvilgiu nesprendžiamas.

Ekspertas laikėsi pozicijos, kad neturi reikšmės koks buvo atstumas tarp automobilių, kaip V. pradėjo judėti, nes būtent E.V. automobilis buvo kliūtis, stovėjusi T.M. judėjimo kelyje. Ekspertas vertino E.V. vairuojamą automobilį kaip kliūtį, dėl kurios įvyko susidūrimas, visiškai neatsižvelgdamas į T.M. kaip eismo dalyvio pareigas ir nustatytas aplinkybes : atstumą iki kliūties, pasirinktą greitį ., Todėl šį eksperto išvada, jog E.V. ,pradėdama judėti ir važiuodama (duomenys neskelbtini) g. vidurio link atlikti apsisukimo manevro į kairę, tikėtina, nedavė kelio antra juosta važiavusiam iš paskos automobiliui Audi 100, buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, teismo vertinama kritiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teismas

nutarė:

E. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 09 08 nutarimą, kuriuo E. V. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 litų bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis