Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-01-12 · Civilinė byla Nr. 2VP-710-292/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
2VP-710-292/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00821-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
UAB „L.“
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-710-292/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00821-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „L.“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo- A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „L.“ prašo (b. l. 1, 36) pagal civilinę bylą Nr. e2A-1082-254/2017 (Kauno apygardos teismo 2017-10-03 nutartis) iš UAB „L.“ priteistus ieškovui A. K. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti išdėstyti 2 metų laikotarpiui, mokant A. K. po 417 Eur per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Paskutinis mokėjimas- 409 Eur.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-2017 metais įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Kadangi įmonė užsiima tarinės medienos gamyba, dėl lietingų metų laikų, transporto priemonės sunkiai įvažiuoja į mišką, todėl padidėjo medienos savikaina. 2016 metais įmonė patyrė 9783,20 Eur nuostolių, o per 2017 metų 9 mėnesių laikotarpį- 36 408,99 Eur nuostolių.

Turtas areštuotas, todėl įmonė negali skolintis iš banko apyvartinėms lėšoms papildyti.

10 000 Eur žalos atlyginimas iš karto sutrikdytų įmonės veiklą, nes įmonėje dirba 72 darbuotojai, kuriems pirmiausia reikia sumokėti darbo užmokestį, atsiskaityti su kreditoriais.

A. K., siekiant išspręsti klausimą taikiai, ne kartą buvo siūlytas darbas įmonėje, tačiau jis atsisako.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jiems žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Jų neatvykimas netrukdo teismui išspręsti iškeltą klausimą (CPK 284 str. 2 d.). Pateikė atsiliepimą į prašymą (b. l. 2-5), kuriame nurodė, kad su prašymu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nesutinka, nes sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti tik išimtiniais atvejais dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Taip pat turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. UAB „L.“ nepateikė jokių argumentų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis neturtinės žalos mokėjimo išdėstymui. Atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis pelninga ūkine veikla ir jos finansinė padėtis yra gera. Atsakovė turi pakankamai nekilnojamo ir didelės vertės turto. Turi net 72 darbuotojus, 8 automobilius, todėl yra pajėgi sumokėti ieškovui visą priteistą neturtinę žalą.

Atkreipia dėmesį, kad byla yra socialiai jautri. Ieškovas dėl nesaugių darbo sąlygų patyrė sunkią traumą- galūnių netekimą, todėl neturtinė žala net iš dalies nekompensuoja jo patirtos traumos sunkumo, patirtų išgyvenimų, ir tai, kad jis visam gyvenimui liks neįgalus. Išdėsčius skolą 2-jų metų laikotarpiui, toks sprendimo vykdymas nekompensuotų ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepalengvintų dėl patirtos traumos sunkios buities. Jo turtinė padėtis yra ypač sunki- jis negali susirasti gerai apmokamo darbo, negali vairuoti automobilio, o ir darbdaviai vengia priimti į darbą neįgalų asmenį. Turi pragyventi iš minimalių pajamų.

Prašymą atsisakytina tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-225-292/2017 iš atsakovės UAB „L.“ A. K. naudai priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra įsiteisėjęs, A. K. jo prašymu išduotas vykdomasis raštas (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Įstatymas numato, kad esant sunkiai asmens finansinei būklei, atsižvelgus į abiejų šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, gali būti taikomas sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas (CPK 284 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinėje praktikoje ir apskritai teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose išdėstytus argumentus, vadovaujantis ginčo klausimui aktuliu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pripažintina, jog pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir šis institutas taikomas tik išimtiniais atvejais ir negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas, susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansinais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ar neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

Atsakovė teigia, kad jos finansinė sudėtis yra pakankamai sudėtinga dėl apyvartinių lėšų trūkumų ir kad ji iš karto negali „sugeneruoti“ teismo sprendimu priteistos 10 000 Eur sumos skolai sumokėti, nesužlugdant įmonės veiklos.

Atsakovė savo finansinę būklę įrodinėja į bylą jos pateiktomis pelno (nuostolių) ataskaitomis už 2016 metus ir 2017 metų 9 mėnesius (b. l. 37-38). Jokių kitų įrodymų, atspindinčių įmonės pastarojo meto finansinę būklę (įmonės balanso, duomenų apie įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir skolininkų įsipareigojimus pačiai įmonei, apie turimas sąskaitas ir lėšų judėjimą jose) ar dokumentų, patvirtinančių konkrečią svarbią priežastį, kurios pagrindu galima būtų išdėstyti sprendimo vykdymą (fors mažore), nepateikė. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsakovės pateiktos 2016 m. ir 2017 metų per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos prašymo nagrinėjimo dienai nėra aktualios, nes teismas negali spręsti apie įmonės finansinę būklę prašymo nagrinėjimo dieną iš 2016 metų ir praėjusių nepilnų metų pelno (nuostolio) ataskaitų, o taip pat neturėdama duomenų apie įmonės apyvartines lėšas. Iš pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų, atvirkščiai, matyti, kad įmonės nuostolių dydis kinta, t. y. jei 20015 metais įmonės nuostoliai buvo 155 598,08 Eur, tai 2016 metais jie sumažėjo jau iki 9783,20 Eur , o tai leidžia teigti, kad įmonės veikla yra stabili ir ji negali būti vertinama kaip finansiškai sudėtinga ir sunki. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu neturi sukauptos laisvos 10 000 Eur sumos, savaime nesuponuoja teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo galimybės, nes būdama veikiančiu juridiniu asmeniu su didele apyvarta nuo 2 mlj. iki 3 mlj. eurų 2015 metų duomenimis (b. l. 22), turinti didelę masę nekilnojamo ir kilnojamo turto, 72 darbuotojus (b. l. 6-21, 22), atsakovė gali ir turi veiklą sureguliuoti bei turtą paskirstyti taip, kad atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimą, o jos argumentai, kad dėl 10 000 Eur sumokėjimo gali nukentėti jos veikla- sumažėti pelnas, atsirasti atsiskaitymo su darbuotojais ir kreditoriais sunkumų, nėra pakankama priežastis nukrypti nuo įsigaliojusio, privalomo vykdyti sprendimo vykdymo tvarkos ir suteikti atsakovei prioritetą prieš atsakovo, kuris buvo sužalotas darbe, teisėtų lūkesčių.

Būtent atsakovei, prašančiai taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, tenka pareiga įrodyti šio instituto taikymo būtinas sąlygas, t. y. savo blogą turtinę padėtį ar kitas ypatingas (išimtines) aplinkybes, kurios pagrįstų būtinumą suteikti atsakovei papildomų lengvatų, nepriklausomai nuo teisėtų išieškotojo interesų kiek įmanoma greičiau gauti jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau kaip minėta, atsakovė nepateikė jokių pakankamų įrodymų ir neįrodė, kad jos finansinė padėtis pakankamai sunki, jog būtų taikomas sprendimo vykdymo išdėstymo institutas.

Svarbu yra ir tai, kad neigiamų padarinių dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali kilti ir išieškotojui A. K., nes jam taip pat svarbu yra gauti lėšas, kurias galėtų naudoti savo pragyvenimui, gydymui, protezavimui ir kad dėl netekto darbingumo jis negali pilnai realizuoti savęs darbo rinkoje ir gauti didesnį darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad šalys ir vykdymo procese gali sudaryti taikos sutartį ir joje išspręsti visus su skolos mokėjimu susijusius klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 str.,

nutaria:

netenkinti UAB „L.“ prašymo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos išdėstymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė