- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- I-2962-764/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Halina Zaikauskaitė, Egidija Smalakienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „O.G.I.X. Technologies“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Andžejaus Čaikovskis
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ atstovams P. S., advokatams Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovskij) ir Vitui Vasiliauskui, atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Čebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „O.G.I.X. Technologies“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 3-10) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) 2008-01-28 Patikrinimo pažymą Nr. (21.26)-109-4 (toliau – Pažyma).
Paaiškino, kad Inspekcijos pareigūnės 2007-10-25 surašė patikrinimo aktą, dėl kurio pareiškėja pateikė pastabas, o Inspekcija jį skundžiama Pažyma nusprendė patvirtinti. Teigė, jog Pažyma yra neteisėta, nes ji surašyta nesant LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 130 str. 1 d. išdėstyto teisinio pagrindo, šiurkščiai pažeidus Įstatymo 130 str. 4 d. nustatytą terminą. Kadangi Pažyma buvo priimta nesiremiant įstatymų ir kitų teisės aktų normomis bei tiesiogiai jas pažeidžiant (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. ir 8 str. 1 d.), todėl dėl Inspekcijos padarytų pažeidimų buvo pažeistos ir pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Surašydama Pažymą, Inspekcija neteisėtai atėmė iš įmonės teisę pasinaudoti ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra, todėl tai vertina kaip nepiktnaudžiavimo valdžia principo ir pareigos teisingai nurodyti akto apskundimo tvarką pažeidimą (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. ir 8 str. 2 d.). Nurodė, kad Pažymoje nebuvo atsakyta į pareiškėjos pastabą, „kad nei pareiškėja, nei kas nors pareiškėjos vardu, nei jokios kitos įmonės, žinomai negalėjo disponuoti kitai įmonei, tai yra „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ priklausančia banko sąskaita. Pažymoje taip pat nebuvo atsakyta ir į pareiškėjos pastabą dėl grynų pinigų paėmimo iš „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ sąskaitos. Mano, kad žinomai klaidingas Latvijos administratoriaus pateiktos informacijos aiškinimas ir Inspekcijos neatsižvelgimas į pareiškėjos pastabas nulėmė aiškiai nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pabrėžė, jog Pažymoje pateikiami prieštaringi ir tarpusavyje nesuderinami teiginiai dėl pareiškėjos. Nors Inspekcija nurodė, kad bendrovė buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, tuo buvo padaryta žala valstybės biudžetui, tačiau nieko nepasisakė dėl pareiškėjos nurodyto fakto, jog pareiškėja į Lietuvos valstybės biudžetą nuo įmonės veiklos pradžios iki 2005 m. pabaigos sumokėjo 2 245 123 Lt pridėtinės vertės mokesčio, o per tikrintą mokesčių laikotarpį (nuo 2002-01-01 iki 2005-12-31) sumokėjo į valstybės biudžetą virš 1,5 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio. Taigi sumokėjusi tiek daug mokesčių, pareiškėja dėl nesuprantamų priežasčių kaltinama padariusi žalą Lietuvos valstybės biudžetui. Stambių mokesčių sumų sumokėjimas į valstybės biudžetą užkerta kelią bet kokioms prielaidoms, kad pareiškėja neva buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų. Atkreipė dėmesį, jog Inspekcija tik paminėjo, kad pareiškėja turėjo savo 104,35 kv. m ploto biurą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet šios aplinkybės visiškai neįvertino tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek surašant Pažymą. Pareiškėja turėjo įvairias pareigas užimančius darbuotojus, kurie niekur nedingo ir davė paaiškinimus Inspekcijos pareigūnams, tvarkingai vedė buhalteriją, niekada nebandė paslėpti ar sunaikinti bendrovės dokumentus, visa tai pripažįstama ir Pažymoje. Tačiau Pažymoje Inspekcija tapatina ūkinės operacijos turinį su konkrečiu paslaugas atlikusių žmonių nustatymu ir daro išvadą, kad bendrovės patikrinimui pateiktuose UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena, UAB „Litmeda“ įmonių vardu išrašytuose apskaitos dokumentuose atvaizduotos ūkinės operacijos būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, neįvyko, o tai reiškia, jog Inspekcija reikalauja iš pareiškėjos (pirkėjo) įrodyti, kad pardavėjas turėjo legalų šaltinį – teisėtai pasamdytus darbuotojus, subrangovus ar pan. – paslaugoms suteikti. Mano, kad tokie Inspekcijos aiškinimai prieštarauja galiojantiems teisės aktams, jų aiškinimo ir taikymo praktikai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Teisingumo Teismo praktikai) bei, kad šio ginčo atveju svarbiausias ir lemiamas klausimas yra, ar paslaugos buvo suteiktos, o ne kas ir kaip suteikė tas paslaugas. Kartu su savo pastabomis pareiškėja pateikė Inspekcijai didelį skaičių ir didelės apimties įrodymus, patvirtinančius, kad Inspekcijos ginčijamos paslaugos buvo realiai suteiktos. Realiai veikiančios sistemos, pritaikytos programos, paruošta dokumentacija, praeityje užfiksuoti paieškos pagal raktinius žodžius rezultatai – visa tai neabejotinai įrodo, kad paslaugos buvo realios. Tačiau Inspekcijai pateikti įrodymai dėl paslaugų suteikimo rezultatų liko neįvertinti. Inspekcija prieidama prie išvados, jog vertinant sandorių sudarymo aplinkybes, neįrodžius, kad paslaugos buvo realiai įsigytos, nėra pagrindo ir konstatuoti, jog jos buvo suteiktos galutiniam vartotojui, šiurkščiai pažeidė fiskalinio neutralumo principą, nes reikalauja iš pirkėjo (pareiškėjos) įrodyti visą teisėtą paslaugų suteikimo grandinę. Tokia Inspekcijos pozicija sukuria visiškai nelogiškas, absurdiškas pasekmes, tai yra kad objektyviai egzistuojantis ir galintis būti patikrintas paslaugų suteikimo rezultatas atsirado iš niekur. Todėl neišnagrinėjusi ir neįvertinusi pareiškėjos pateiktų įrodymų, Inspekcija negalėjo priimti teisingo ir teisėto sprendimo. Inspekcija turi būti įpareigota atlikti šių įrodymų vertinimą. Pareiškėja visada reikliai vertino potencialius ir esamus savo tiekėjus. Ieškant paslaugų tiekėjų buvo deramasi su pareiškėjos darbuotojams žinomomis įmonėmis arba pasikliaujama kompetentingų asmenų rekomendacijomis. Tiek prieš sudarant sutartis, tiek jas vykdant, buvo tikrinama prieinama informacija apie šių įmonių patikimumą. Bendrovė niekada nebendradarbiavo su įmonėmis, kurios būtų pareiškėjai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos žinomos kaip nevykdančios mokesčių administratoriaus nurodymų ar kitaip pažeidžiančios mokesčių įstatymus. Pareiškėjos reiklumo tiekėjams įrodymas yra Inspekcijos neginčijama aplinkybė, kad pareiškėja nutraukė sandorius su UAB „Simkralita“ ir UAB „Salve Lucrum“, nes gavo apie jas neigiamos informacijos. Pažymėjo, jog Inspekcijai neiškilo jokių abejonių dėl asmenų, tiekėjų vardu pasirašiusių, pareiškėjai išrašytas sąskaitas – faktūras, realumo, jų ryšio su tiekėjų bendrovėmis ir jų parašų tikrumo, visa tai įrodo bendrovės atidumą ir sąžiningumą. Inspekcijai žinoma ir Patikrinimo akte užfiksuota, kad su tiekėjais kontaktus užmegzdavo ne pareiškėjos direktorė D. B., bet vyr. finansininkas P. S.. Patikrinimo akte užfiksuotos konkrečios aplinkybės, kur, kada ir kaip šie kontaktai buvo užmezgami, priešingai, Pažymoje yra pateikiama iš esmės melaginga informacija. Taip pat nurodė, kad Pažymoje iš esmės pakartojami Patikrinimo akto argumentai, kuriais remiantis buvo padaryta klaidinga išvada, kad JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ reklamos, programavimo ir kitokių paslaugų neva realiai neatliko, o pareiškėjos nurodytų aplinkybių Inspekcija neįvertinto. Pabrėžė, jog JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ yra pareiškėjos steigėja, taigi pareiškėja ir jos darbuotojai neturėjo jokio pagrindo abejoti šios įmonės ar jos veiklos realumu. Visas pridėtinės vertės mokestis, susijęs su JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ teiktomis paslaugomis, yra sumokėtas į Lietuvos valstybės biudžetą. Palaikant santykius su šia įmone, buvo susirašinėjama su jos vadovu p. M. V. S., susirašinėjimas vyko keliais elektroninio pašto adresais, bendradarbiavimas su šia įmone vyko sėkmingai ir efektyviai. Inspekcija akcentavo, kad jai nepavyko nustatyti įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ veiklos vykdymo vietos, darbuotojų skaičiaus ir kt., pareiškėjos darbuotojai Inspekcijai paaiškino, jog jiems nežinoma, ar ši įmonė pati atlieka darbus (paslaugas), ar samdo kitus darbų (paslaugų) atlikėjus. Pareiškėjai yra visiškai nesuprantama, kodėl Pažymoje Inspekcija teigė, kadangi bendrovė dėl vykdytų sandorių su UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir Ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena ir UAB „Litmeda“ nepateikė jokių patikrinimo akto išvadoms prieštaraujančių argumentų, todėl nustatė, jog patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad minėtos bendrovės – paslaugų teikėjos – realiai bendrovei paslaugų neatliko, o buvo naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti. Pareiškėja, pateikdama pastabas dėl patikrinimo akto ir įrodymus, pabrėžė, kad paslaugos buvo suteiktos faktiškai ir sandoriai buvo realūs, egzistuoja atitinkami suteiktų paslaugų rezultatai ir kt. Taigi Inspekcija Pažymoje žinomai iškreiptai aiškina ir pareiškėjos poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog Pažymoje nustatytos faktinės aplinkybės, tai yra žalos padarymo valstybei konstatavimo faktas, yra susijusios su galimų papildomų mokestinių prievolių atsiradimu pareiškėjai ateityje. Pažymos tiesioginė pasekmė yra pareiškėjos PVM sąskaitų – faktūrų pripažinimas neturinčiomis juridinės galios.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 155-159) nurodė, kad Inspekcija atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir 2007-10-25 surašė Patikrinimo aktą, kuris 2007-10-30 buvo įteiktas pareiškėjai. Pareiškėja 2007-11-29 pateikė preliminarias pastabas ir prašymą pratęsti terminą galutinėms pastaboms. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2007-12-03 priėmė sprendimą iki 2007-12-14 pratęsti pastabų pateikimo terminą. Pareiškėja 2007-12-14 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kurias 2007-12-21 Inspekcija gavo. Išnagrinėjusi gautas pastabas bei įvertinusi, kad Inspekcija Patikrinimo akte nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patvirtino Patikrinimo aktą 2008-01-21 surašant Pažymą. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Pareiškėja skundžia Inspekcijos Pažymoje nustatytas faktines aplinkybes, nors nenurodo, kokias konkrečias teises ar pareigas Pažyma objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia. Pažymoje surašytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas pareiškėjai nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Paaiškino, kad, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu patvirtintų Mokestinio patikrinimo atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, Inspekcijos Pažymoje pagrįstai nurodomos tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukeliančios realiai neįvykusių ūkinių operacijų konstatavimo aplinkybės. Pažyma, vadovaujantis Įstatymo ir LR ABTĮ nuostatomis, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui naujai neapskaičiuoja ir nenurodo sumokėti mokestį, taip pat neatsisako grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), o, mokestinio patikrinimo metu nenustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų, tik patvirtina mokestinio patikrinimo rezultatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog patikrinimo pažyma nėra mokestinio ginčo dalykas, o kilęs ginčas dėl tokios pažymos nėra mokestinis ginčas ir jam netaikomas išankstinis nagrinėjimas ne teismo tvarka, kurį numato LR ABTĮ 26 str. 3 d. bei Įstatymo 145 str. Mokesčių mokėtojas gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus. Taigi ginčas dėl Pažymos priskirtinas kitų ginčų tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) kategorijai bei nagrinėtinas LR ABTĮ nustatyta tvarka, skundą paduodant tiesiogiai administraciniam teismui. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, pastebėjusi neatitikimus Patikrinimo akte patikrinimo metu ar įteikus Patikrinimo aktą, turėjo galimybę pasinaudoti teise susipažinti su visa bylos medžiaga ir pastabose pateikti išsamią poziciją dėl pastebėtų neatitikimų. Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės dėl JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ banko sąskaitomis galinčių disponuoti asmenų yra nurodytos klaidingai, tačiau jos nėra patvirtintos Pažymoje, šios aplinkybės neturi jokios įtakos Pažymoje nustatytiems faktams. Pabrėžė, kad Patikrinimo akte ir Pažymoje buvo nagrinėjamas tik bendrovės sandorių dėl paslaugų įsigijimo iš JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“, UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“ ir kitų įmonių realumas. Dėl kitų bendrovės vykdytų sandorių ir su šiais sandoriais susijusios veiklos realumo aplinkybių galinčių įtakoti pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimą nenustatyta, todėl pareiškėjos pastabos, jog Patikrinimo akte konstatuojama, kad pareiškėja nevykdė jokios veiklos yra nepagrįstos. Tokia pozicija įtvirtinta ir Pažymoje. Kadangi bendrovė dėl vykdytų sandorių su UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena, UAB „Litmeda“ nepateikė jokių Patikrinimo akto išvadoms prieštaraujančių argumentų, todėl buvo nustatyta, jog Patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad minėtos bendrovės – paslaugų teikėjos – realiai bendrovei paslaugų neatliko, o buvo naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti. Išrašytose pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose – faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai realiai nevyko ir minėtų bendrovių vardu išrašytos pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos – faktūros, kuriomis bendrovė grindė pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, juridinės galios neturi. Inspekcija ištyrė visus su mokestiniu patikrinimu susijusius įrodymus bei nustatė, kad pareiškėja pridėtinės vertės mokesčio sąskaitose – faktūrose įformintų darbų ir paslaugų negalėjo parduoti savo užsakovams, nes jau pirmieji tiekėjai (JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“, UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena, UAB „Litmeda“) neturėdami materialinių bei fizinių resursų, jų negalėjo atlikti, o pareiškėjos vadovo teigimu, įmonė tokia veikla nesivertė, nes įformintuose sandoriuose buvo tik tarpininkas. Pareiškėjos su pastabomis pateikti papildomi įrodymai, neva įrodantys paslaugų suteikimą bendrovės pirkėjoms, vertintini kritiškai. Vertinant bendrovės kaip tarpininkės tarp tikrojo paslaugų suteikėjo ir jų pirkėjo veiklos pobūdį, buvo konstatuota, jog bendrovė veikianti kaip neatsiskleidusi tarpininkė visu pirma, turėjo įsigyti perparduodamas paslaugas pati ir vėliau net ir tuo atveju, kai pačios paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui tiesiogiai, parduoti jas galutiniam pirkėjui, todėl darytina išvada, kad neįrodžius, jog paslaugos buvo realiai įsigytos, nėra pagrindo konstatuoti, jog jos buvo suteiktos ir galutiniam pirkėjui. Bendrovei nepateikus tikrąjį ūkinės operacijos turinį (paslaugų įsigijimo) pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo kaip paslaugų suteikimo galutiniam pirkėjui realumą neva įrodančius dokumentus vertinti paslaugų įsigijimo ir realaus jų egzistavimo kontekste. Pažymėjo, kad pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, siekdama įsitikinti paslaugų teikėjo patikimumu. Atsižvelgus į tai, jog apskaitoje apskaityti paslaugų pirkimo sandoriai iš fiktyvių įmonių nebuvo vienkartiniai ir atsitiktiniai, bet buvo pastovūs ir ilgalaikiai, vykdomi tęstinį laikotarpį, todėl bendrovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių įsitikinti minėtų įmonių – tiekėjų realiu egzistavimu. Patikrinimo metu surinkta pakankamai faktų ir įrodymų, kad JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ realiai reklamos ir programavimo paslaugų neatliko, nenustatyta JAV įmonės buveinės vieta, kompanijai federalinis mokesčių identifikacinis numeris suteiktas nebuvo ir ji neteikė jokių JAV federalinių pajamų mokesčių deklaracijų, nenustatyta veiklos vykdymo vieta, įrenginių paslaugai atlikti, darbuotojų skaičius ir pan. Be to, bendrovės darbuotojai negalėjo paaiškinti, kas atstovavo ir atliko JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ sąskaitose – faktūrose nurodytas paslaugas. Bendrovė nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negalėjo pateikti įrodymų apie JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ paslaugų suteikimą. Su pastabomis bendrovė pateikė elektroninio laiško kopiją, gautą iš M. V. S., susijusią su UAB „Tebūnie švara“ užsakymo vykdymu. Tačiau įvertinus tai, jog laiškas rašytas 2004-03-02, o pagal 2007-08-08 P. S. paaiškinimą, reklamos internete paslaugos parduotos UAB „Tebūnie švara“ (nuo 2004 metų kovo iki 2004 metų rugpjūčio) buvo įsigytos iš UAB „Salve Lucrum“ ir tik 2004 metų gruodžio mėnesį UAB „Tebūnie švara“ suteiktos paslaugos buvo įsigytos iš JAV įmonės „O.G.I.X. Technologies, Inc.“, todėl pagrįstai konstatuota, jog minėtas laiškas negali būti laikomas patikimu įrodymu, jog būtent JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“ teikė bendrovei reklamos paslaugas. Kitų nenuginčijamą paslaugų suteikimą bendrovei patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog pareiškėja dėl Pažymos realių pasekmių nėra patyrusi, dėl Pažymos pareiškėjai nekils jokių pasekmių ir ateityje, nes nenustatytos aplinkybės, kurios trukdytų pareiškėjai verstis tam tikra veikla. Teiginiu „žalos padarymas valstybei“ įvardijamas santykių turinys.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentavusius ir reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja ginčija Inspekcijos 2008-01-28 Pažymą Nr. (21.26)-109-4, kuria buvo patvirtintas Inspekcijos 2007-10-25 Patikrinimo aktas Nr. 06-06-48-6 (toliau – Aktas), ir prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (I t., b. l. 27-34).
Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Pažymos, kuria buvo patvirtintas Aktas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus Akto patvirtinimo Pažyma. Pareiškėja absoliučiais Pažymos negaliojimo pagrindais įvardija tai, kad Pažyma surašyta nesant Įstatymo 130 str. 1 d. išdėstyto teisinio pagrindo, šiurkščiai pažeidus Įstatymo 130 str. 4 d. nustatytą terminą, pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. ir 8 str. 1 d. Be to, Pažyma Inspekcija neteisėtai atėmė iš įmonės teisę pasinaudoti ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra ir tai vertina kaip nepiktnaudžiavimo valdžia principo ir pareigos teisingai nurodyti akto apskundimo tvarką pažeidimą (LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. ir 8 str. 2 d.). Dėl tokių atsakovės veiksmų buvo pažeistos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama pavedimą tikrinti Nr. 06-06-48-6, atliko bendrovės mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo tikrintas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Mokestinis patikrinimas pradėtas 2006-02-01 ir baigtas 2007-10-25. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas dėl galimai realiai neįvykusių ūkinių operacijų, tai yra siekiant nustatyti visas faktines aplinkybes ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytų įmonės sandorių esmę bei realumą. Patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „O.G.I.X. Technologies“ specialių apskaitos dokumentų blankų apskaita vedama, tačiau konstatuota, kad visi bendrovės paslaugų teikėjai – JAV įmonė „O.G.I.X. Technologies, Inc.“, UAB „Jabris“, UAB „Adolfas ir ko“, UAB „Simkralita“, UAB „Salve Lucrum“, UAB „Laureola“ Didmena, UAB „Litmeda“ – realiai tikrinamajai įmonei paslaugų neatliko, išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos ūkinės operacijos faktiškai realiai neįvyko, išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl įmonių išrašytos PVM sąskaitos – faktūros pripažintos neturinčiomis juridinės galios. Be to, kadangi Inspekcija nustatė, jog su minėtomis įmonėmis ūkinės operacijos faktiškai neįvyko, todėl mokėtojo deklaruoto 1 951 522 Lt pirkimo PVM nepripažino (LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ 64, 80 str.). Inspekcija, vadovaudamasi LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nuostatomis, pripažino, jog pardavimo dokumentai išrašyti darbams ir paslaugoms neturi juridinės galios, pagal tokius dokumentus PVM atskaita negalima. Pareiškėja pažeidė minimą įstatymo nuostatą, nes patikrinimo metu nustatė, kad bendrovės paslaugų teikėjai neturėjo veiklai reikalingų išteklių, realiai ekonominės veiklos nevykdė arba patys darbų neatliko, taigi paslaugų kaip PVM objekto nebuvo, ūkinės operacijos tikrovėje neįvyko, kaip jos atvaizduotos pateiktuose apskaitos dokumentuose, o tik buvo surašomi dokumentai, siekiant sukurti kuo didesnę grandinę formaliai atskaitai formuoti. Pareiškėja kaip tarpininkė įformino įvairių darbų ir paslaugų sandorius turėdama tikslą kitiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems vienetams sukurti kuo didesnę prekių judėjimo grandinę formaliai PVM atskaitai pavaizduoti ir sudarė sąlygas kitiems Lietuvos ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas. Inspekcija, nustačiusi, kad ūkinės operacijos nurodytos bendrovės PVM sąskaitose – faktūrose faktiškai neįvyko, konstatavo, jog pardavimo ir pirkimo PVM deklaruotas nepagrįstai, o, vadovaudamasi PVMĮ 3 str., priėjo prie išvados, jog dėl įformintų realai neįvykusių ūkinių operacijų, pareiškėjos prekių ir paslaugų, kaip pirkimo – pardavimo PVM objekto nebuvo, dėl to patikrinimo metu PVM neapskaičiuotas. UAB „O.G.I.X. Technologies“ buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, bendrovė išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo akte nurodytoms įmonėms – paslaugų užsakovėms neteisėtai suformuoti 3 629 575 Lt PVM atskaitą, tuo padarydama žalą valstybės biudžetui. (I t., b. l. 56-97).
Tačiau ištirtų rašytinių įrodymų visuma suteikia pagrindą kolegijai daryti išvadą, jog Aktas yra neteisėtai patvirtintas Pažyma, nes Akte buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, tai yra, konstatuota, jog bendrovės paslaugų teikėjai realiai tikrinamajai įmonei paslaugų neatliko, išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai realiai neįvyko, išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl įmonių išrašytos PVM sąskaitos – faktūros pripažintos neturinčiomis juridinės galios, dėl to mokėtojo deklaruotos 1 951 522 Lt pirkimo PVM sumos negali būti pripažintos PVMĮ 64, 80 str. prasme. Nurodoma ir tai, kad pareiškėja taip pat pažeidė ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. nuostatas. Akte daroma išvada, kad pareiškėja buvo naudojama kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, bendrovė išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo Akte nurodytoms įmonėms – paslaugų užsakovėms neteisėtai suformuoti 3 629 575 Lt PVM atskaitą, tuo padarydama žalą valstybės biudžetui.
Pareiškėjos skundo argumentai dėl terminų pastaboms pateikti teismo laikytini formalaus pobūdžio, nes tiek atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Inspekcija Akte pastabų pateikimui klaidingai nurodė 30 dienų terminą nuo patikrinimo akto įteikimo (2007-10-30). Pareiškėja papildomai 2007-11-29 kreipėsi į Inspekciją dėl terminų pastaboms pratęsimo ir nurodė, kad Aktas yra labai didelės apimties, apima bendrovės santykius su keliasdešimt kitų įmonių, nagrinėja užsienio įmonių veiklos klausimus, ginčija bendrovės sandorių realumą. Vadovaudamasi minėtomis aplinkybėmis pareiškėja prašė pastabų padavimo terminą pratęsti. Inspekcija 2007-12-03 sprendimu iki 2007-12-14 pratęsė pastabų pateikimo terminą. Pareiškėjos pastabos dėl Akto Inspekcijai 2007-12-21 buvo pateiktos. Taigi bendrovė turėjo pakankamai laiko pateikti išsamias pastabas, be to, į jos pateiktas pastabas, kartu su jomis pateiktus rašytinius įrodymus, nagrinėjant Aktą, buvo atsižvelgta iš dalies, ir darytina išvada, kad Inspekcijos veiksmai dėl pastabų pateikimo terminų tęsimo negalėjo pakenkti pareiškėjos teisėtiems interesams, Inspekcija nepažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. ir 8 str. 2 d., reglamentuojančių, jog viešojo administravimo subjekto veikla grindžiama nepiktnaudžiavimo valdžia principu, taip pat, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka.
Kolegijai konstatavus, jog Inspekcija šio ginčo atveju pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo motyvų, susijusių su Pažymos, kuria buvo patvirtintas Aktas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-28 Patikrinimo pažyma Nr. (21.26)-109-4 yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ja buvo netinkamai įformintas patikrinimo akto tvirtinimas, nors nustatyti mokesčių įstatymo pažeidimai, todėl, vadovaujantis LR ABTĮ 88 str. 3 p. ir 89 str. 1 d. 3 p., 2008-01-28 Patikrinimo pažyma Nr. (21.26)-109-4 naikintina, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina išnagrinėti patikrinimą aktą Nr. 06-06-48-6 iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 3 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „O.G.I.X. Technologies“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-01-28 Patikrinimo pažymą Nr. (21.26)-109-4.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekciją per įstatymo nustatytus terminus išnagrinėti patikrinimo aktą. Nr. 06-06-48-6 iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.