Telšių apylinkės teismo įsakymas

2021-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-127-1118/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
e1-127-1118/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-127-1118/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49509-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „M.“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota prie Mažeikių r. sav., Lietuva, neteistas, 2016 m. lapkričio 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. gruodžio 19 d., apie 19:30 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), tyčia, sudavė buvusiai sugyventinei R. J. ne mažiau dviejų kartų rankomis į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. M. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 19 d. vakare nuvyko pas savo buvusią sugyventinę R. J. adresu (duomenys neskelbtini). Jam nuvykus pas R. į namus, jis buvo neblaivus, netrukus nuėjo pas jos kaimynę į svečius, į kaimynės gimtadienį. Vartojo alkoholinius gėrimus, R. J. nevartojo. Jis būdamas išgėręs pradėjo R. J. priekaištauti, kad ji bendrauja su kitais vyrais, taip tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, netrukus R. išėjo namo, jis liko pas kaimynę, toliau gėrė. Būdamas stipriai neblaivus grįžo pas R. J. į namus, ji jo neįleido, bet jis turėjo namų raktą, juo atsirakino jos buto duris, įėjo į vidų, kas vyko toliau nelabai pamena, tačiau pripažįsta, kad tikrai galėjo suduoti buvusiai sugyventinei du kartus per veidą delnu, nors pats šio fakto nelabai pamena, tik atsimena, kad netrukus į butą atėjo ta pati kaimynė su draugu, netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Dėl visko kas įvyko nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, esant galimybei nori R. J. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Jis su R. J. gyveno apie 9 metus, yra išsiskyrę apie metus laiko, tačiau dažnai susitinka ir bendrauja, turi bendrų vaikų, kuriuos jis lanko, tik tiek, kad neveda bendro ūkio (b. l. 49-52).

Kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad R. J. parodė, jog 2020 m. gruodžio 19 d., apie 19.30 val., į jos namus (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs neblaivus sugyventinis R. M., kuris gėrė alkoholinius gėrimus. R. M. dažnai ateina pas ją aplankyti jų bendrų vaikų, bet tą dieną vaikų namie nebuvo, buvo palikti pas seserį Indrę. Su R. M. pragyveno 11 metų, bet prieš metus laiko išsiskyrė kartu nebegyvena. Jiems būnant namie, atėjo kaimynė B., kuri pakvietė į gimtadienį. Ji su R. M. kartu nuėjo į B. gimtadienį, jie šventė B. gimtadienį R. M. su B. gėrė alkoholinius gėrimus. Būnant pas B. R. M. ją pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais „kurva, žiurke, kekše, invalide“. Ji apsiverkė ir išėjo į namus bei atsigulė į lovą. Po kelių minučių R. M. skambino, beldė į duris, jai jų neatidarius, raktu atsirakino ir užėjo į butą, vėl keikė necenzūriniais žodžiais, suėmė už pečių, purtė, bei pastūmė į lovą. Atsikėlusi bėgo prie spintelės, R. M. ją sulaikė ir delnu sudavė ne mažiau du smūgius į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Ji nubėgo pas kaimynę N. ir iškvietė policiją (b. l. 1-12);

prietaiso „Drager“, patikrinimo Nr. 14637, rezultatu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 20 d., 00.45 val., R. M. nustatytas 2.23 promilių neblaivumas (b. l. 13);

prietaiso „Drager“, patikrinimo Nr. 14638, rezultatu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 20 d., 00.47 val., R. J. yra blaivi (b. l. 13);

informaciniu pranešimu ROIK 0120000708978, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 20 d., 00.35 val., pranešėja R. J. pranešė, kad pas ją atėjo buvęs vyras, triukšmauja, grasino, stumdėsi, nepilnamečių nėra, medikų atsisakė (b. l. 27-29);

nukentėjusiosios R. J. papildoma apklausa, kurios metu ji parodė, kad su R. M. buvo sugyventiniai 11 metų, vedė bendrą ūkį, turi bendrus du mažamečius vaikus. Ji gyvena apie du metus, jos vardu išduotame savivaldybės bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir jos sugyventinis R. M. Prieš metus laiko jiedu pykosi ir jis išėjo atskirai gyventi į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Turi du bendrus vaikus, todėl ateidavo aplankyti juos, turi buto raktus nuo jos buto (duomenys neskelbtini). Kartais pasilieka jos namuose, padeda išlaikyti jų bendrus vaikus, perka maistą. Po to, kai 2020 m. gruodžio 19 d. R. M. jai sudavė smūgius ir jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, tai į medikus ji nesikreipė ir nesikreips, nes rimtų sužalojimų nebuvo, tik juto stiprų fizinį skausmą. Ji R. M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia, sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kai R. M. būna blaivus, būna geras žmogus (b. l. 31-32).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui – buvusiai sugyventinei R. J., suduodant ne mažiau dviejų kartų rankomis į jos veidą. Teismo vertinimu, nukentėjusioji laikytina kaltinamojo šeimos nare, nes jie turi bendrus mažamečius vaikus.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 22 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 69-72, 73).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 56-58), administracine tvarka nebaustas (b. l. 42), dirbantis (b. l. 59-64), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi, įtrauktas į įskaitą (b. l. 35).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 20 d., 1.00 val. iki 2020 m. gruodžio 21 d. 11.15 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad kaltinamasis R. M. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. Mickevičiui nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu R. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 20 d., 1.00 val. iki 2020 m. gruodžio 21 d. 11.15 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad kaltinamasis R. M. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Elgesio pataisos programą jam parenka probacijos tarnyba. Elgesio pataisos programą gali įgyvendinti probacijos tarnyba arba kitos įstaigos, organizacijos ar kiti asmenys. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis.

Išaiškinti R. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. M.

Išaiškinti R. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė