Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
1A-258-634/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
D. U., L. K., E. J.
Advokatai
Kęstutis Dobilas, Gintaras Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-634/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63970-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,nuteistojo D. U. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,nuteistojo L. K. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K. ir D. U. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

D. U. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (6 mėnesiai) ir D. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. K. bei D. U. solidariai priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 173,56 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt trys eurai 56 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl nuteistosios E. J. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. ir D. U. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad D. U. nurodžius, E. J. 2017 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 16.35 val. iki 21.00 val., bendraudama su P. P. mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. U., prisistačiusi išgalvotu vardu – „M.“, pakvietė P. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), atvykti pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 7 d., apie 21 val., P. P. atvykus į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, ji apgaule, sakydama, jog yra vieniša ir nori susipažinti, P. P. įviliojo į sugyventiniui L. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsiant nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 7 d., apie 22.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), stebint E. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, L. K. ir D. U. panaudojo fizinį smurtą P. P. atžvilgiu, t. y., D. U. pareikalavus, kad P. P. atiduotų turimus pinigus ir šiam nesutikus, D. U., tyčia, kojomis bei rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius P. P. į galvos ir kitas kūno sritis, o tuo metu L. K., tyčia, sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu P. P. į veido sritį. Dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo konstatuotas galvos ir krūtinės sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose-paakyje, kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlėje, dešinėje blauzdoje ir nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po pavartoto smurto D. U. iš P. P. striukės kišenės pagrobė 20 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną su 5 Eur vertės „Pildyk“ kortele, 5 Eur vertės piniginę su joje buvusiais 30 Eur bei piniginėje buvusius nukentėjusiojo asmens dokumentus – asmens tapatybės kortelę, „DNB bankas“ kortelę, „IKI“ nuolaidų kortelę. Taip, veikdami bendrininkų grupėje, panaudoję fizinį smurtą, E. J., D. U. ir L. K. pagrobė P. P. priklausančio turto už 60 Eur.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jis buvo nuteistas neteisingai, kadangi nebuvo įrodyta nusikalstama veika. Mano, kad buvo nuteistas dėl ankstesnių teistumų ir dėl to, kad yra recidyvistas, tačiau byloje nesurinkta tai patvirtinančių įrodymų.

3. Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Teismas nekėlė klausimo, ar nukentėjusysis P. P. apskritai važiuodamas iš namų turėjo piniginę, kurią jis neva iš jo ištraukė. Mano, kad nukentėjusysis turėjo tikslą meluoti ir jam keršyti už tai, kad jis negalėjo permiegoti su E. J., taip pat už tai, kad jį sumušė. Be to, jei būtų paėmęs iš nukentėjusiojo telefoną, 2017 m. gruodžio 7 d. naktį nebūtų jam siuntęs SMS žinučių, ir tai aiškiai rodo, kad jis nukentėjusiojo telefono nebuvo paėmęs. Nukentėjusysis pirmines apklausos metu buvo neblaivus, o vėliau savo parodymus keitė. Taip pat parodymus keitė ir kiti nuteistieji.

3.2. Skunde taip pat nurodo, kad prisipažįsta sumušęs nukentėjusįjį, dėl to labai gailisi, sutinka apmokėti ligonių kasai už jam suteiktą pagalbą, tačiau negali prisipažinti dėl to, ko nepadarė. Anksčiau yra teistas 12 kartų, visada prisipažindavo esąs kaltas, nes tikrai padarė tas nusikalstamas veikas, tačiau šio nusikaltimo neplanavo ir su kitais kaltinamaisiais nepadarė. Apelianto manymu teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis turi dvi nepilnametes dukras, kurioms pagal savo galimybes duodavo pinigų arba joms kažką nupirkdavo. Laisvėje dirbo, turėjo legalias nuolatines pajamas, gyveno su sužadėtine

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų L. K. ir D. U. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl įrodymų vertinimo ir teisinės veikos kvalifikacijos

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė pagrįstas išvadas dėl L. K. ir D. U. kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, teisinio vertinimo. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta.

8. Neigdami kaltę dėl svetimo turto pagrobimo panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu, L. K. ir D. U. apeliaciniuose skunduose kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendį grindė nukentėjusiojo parodymais, kadangi jo parodymai yra nenuoseklūs. Apeliantų manymu, nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai rodo, kad jis siekia apkalbėti nuteistuosius dėl nusikaltimo padarymo, kadangi apeliantai jį sumušė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

9. Nukentėjusysis P. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jį sėdintį pradėjo mušti D. U., mušė ir L. K.. Jo teigimu, E. J. viską matė ir prašė palikti jį gyvą. Kaltinamieji mušdami nieko nereikalavo, tačiau po mušimo, maždaug už 5 minučių, D. U. iš jo švarko kišenės ištraukė telefoną, o iš kelnių kišenės – piniginę ir pasakė „dabar pasipelnysim“. Pats reikalavimas buvo toks – „duok, ką turi“. Po daiktų paėmimo, praėjus neilgam laiko tarpui, galėjo būti apie 23 val., abu kaltinamieji jį išvedė iš buto. Lydėjo iki stoties, klausė „kur eis“. Atsakė, kad į stotį ir važiuos namo, po ko jį paliko. Pagrobtų daiktų policija nerado. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad du vyriškiai jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to iš jo pagrobė jam priklausančius daiktus – piniginę su joje buvusiais 30 eurų ir įvairiomis kortelėmis, taip pat mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 26–28).

10. Liudytoja policijos pareigūnė K. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo pranešimą iš ligoninės apie sumuštą žmogų. Neblaivus nukentėjusysis nurodė, jog buvo sumuštas ir apiplėštas bute, tačiau tikslios vietos įvardinti negalėjo, nes buvo atvykęs iš kito miesto. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, laiptinėje rado dėmių, panašių į kraują. Pabeldus į vienas duris, jas atidarė L. K.. Nukentėjusysis atpažino asmenis, buvusius bute, ir nurodė, jog jį mušė L. K. ir dar vienas asmuo.

11. Vyriausiojo patrulio E. M. 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog iš (duomenys neskelbtini) VPK budėtojo jis gavo pranešimą, jog reikalinga pagalba operatyvinės grupės pareigūnams. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, rado nukentėjusįjį P. P., kuris nurodė, jog jį sumušė nežįstami vyrai bei atėmė jo pinigus, telefoną. Vyras negalėjo tiksliai nurodyti buto, kur įvyko nusikaltimas, tačiau teigė, jog gali atpažinti jo atžvilgiu fizinį smurtą vartojusius asmenis. Teigė, jog vienas mušęs jį vyras buvo plikas, o kitas aukštas ir tamsus. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris atidarė L. K., kurį nukentėjusysis atpažino kaip jį mušusį asmenį. Lovoje buvo E. J.. P. P. šį butą atpažino kaip vietą, kurioje jis buvo sumuštas (t. 1, b. l. 101–102).

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nukentėjusiojo P. P. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs ir logiški, nukentėjusysis parodymus apie esmines bylai reikšmingas aplinkybes nurodė vienodai, jo parodymus taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pagrindo manyti, kad nukentėjusysis melagingai siekia apkalbėti nuteistuosius nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nėra. Apelianto D. U. teigimu nukentėjusysis turėjo tikslą meluoti ir jam keršyti už tai, kad jis negalėjo permiegoti su E. J., taip pat už tai, kad jį sumušė, tačiau teismo nuomone, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo paaiškinimų patikimumu. Apeliantas taip pat nurodo, kad jei būtų paėmęs iš nukentėjusiojo telefoną, 2017 m. gruodžio 7 d. naktį nebūtų jam siuntęs SMS žinučių. Iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. P., išklotinės matyti, kad paskutinė SMS žinutė į šį numerį iš D. U. priklausančio numerio (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta 2017 m. gruodžio 7 d., 22.52 val. (t. 1, b. l. 153), t. y., laiku, labai artimu kaltinamajame akte nurodytam laikui, kuomet L. K. ir D. U. panaudojo fizinį smurtą P. P. atžvilgiu (2017 m. gruodžio 7 d., apie 22.30 val.), taigi SMS žinutė galėjo būti išsiųsta dar ir tuo metu, kai nukentėjusiojo telefonas nebuvo pagrobtas. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pagrobęs iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną jis nebūtų jam rašęs SMS žinučių laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. 00.45 val. iki 06.35 val., taip pat 06.54 val. ir 06.55 val. Tačiau iš informacijos apie pateikto MSISDN sujungimus (t. 1, b. l. 130-136) matyti, kad minėtu laikotarpiu D. U. kontaktavo ne su nukentėjusiuoju P. P., o su nuteistąja E. J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 134), taigi šie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusysis buvo apiplėštas, patvirtina ir tai, kad byloje buvo nustatyta, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, kurio įgyvendinimą patvirtinta nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistųjų kaltės neigimą dėl įvykdyto plėšimo pripažino gynybine versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu griežtesnės baudžiamosios atsakomybės, nei vien už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

13. Šioje baudžiamojoje byloje išdėstytų aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog L. K. ir D. U. veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudodami nukentėjusiojo P. P. atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą nukentėjusiam priklausantį bendros 60 Eur vertės turtą. Ši nuteistųjų veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai. Veiką kvalifikuoti tik kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip to prašo nuteistasis D. U., teisinio pagrindo nėra.

Dėl nuteistiesiems L. K. ir D. U. skirtų bausmių

14. Nuteistieji L. K. ir D. U. apeliaciniuose skunduose taip pat kelia bausmių individualizavimo klausimą prašydami skirti jiems švelnesnes bausmes.

15. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliantų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. ir D. U. bausmes, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad L. K. už įvairius tyčinius nusikaltimus praeityje teistas keturiolika kartų, o D. U. – dvylika kartų, teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą neišnykus jie vėl padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą, kas yra nusikaltimų recidyvas ir toks asmuo laikomas recidyvistu. L. K. ir D. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. L. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o D. U. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažinta tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Abu nuteistieji taip pat bausti administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismas įvertino L. K. ir D. U. asmenybes ir pavojingumą, tai, kad jie linkę pažeidinėti įstatymus, pakartotinai nusikalsta, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro. Tai, kad D. U. pripažino kaltę dėl nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nuoširdžiai gailisi dėl šių savo veiksmų, tačiau savo kaltę dėl turto pagrobimo neigė, nerodo jo nuoširdaus prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo veiksmų.

17. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nulėmė aptartos nuteistųjų asmenybes neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, ankstesni teistumai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. K. ir D. U. už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek didesnės nei sankcijos vidurkis, nelaikytinos aiškiai per griežtos ar neteisingos. D. U. skirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų.

18. Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, nenustatė jokio pagrindo skirti jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas švelnesnes bausmės rūšis ar mažesnę laisvės atėmimo bausmę, kadangi jų asmenybės nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

19. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teisinio pagrindo keisti šį teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų L. K. ir D. U. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis