Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-19 · Byla Nr. ATP-30-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
ATP-30-238/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-30-238/2016;
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00967-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu A. S. pripa­žin­tas padaręs ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų ko­dek­so (toliau – LR ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m spalio 2 d., 20.45 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g., vairavo transporto priemonę – mopedą „Gilera Runner 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. J., neturėdamas teisės vairuoti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institu­ci­ja prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti ir A. S. paskirti administracinę nuobaudą LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad teismas, taikydamas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymi, kad šeiminė padėtis, dirbamo darbo pobūdis, asmens teigiamas charakterizavimas nelaikomas išimtinėmis aplinkybėmis, į jas tik gali būti atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Teigia, kad A. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingų administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Asmuo privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje, penktadienio vakarą, kada didelis eismo intensyvumas, todėl vertintina, kad darydamas LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidėjas sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Pats vairavimas, motyvuojant tuo, kad pažeidėjas nežinojo, jog reikia turėti vairuotojo pažymėjimą vairuoti transporto priemonę, kurios galingumas yra 49 cm³, A. S. neapibūdina kaip drausmingo eismo dalyvio.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl A. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, pa­tik­rinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn pa­trauk­to asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas LR ATPK 30¹ straipsnyje numatytų nuostatų taikymo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tiks­lų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pa­žei­dimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą A. S. individualizavo tinkamai ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, suteikusias pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimo pobūdį – vairavo mopedą, kuris buvo techniškai tvarkingas, su dokumentais, pažeidėjas vairuodamas transporto priemonę buvo blaivus, į pažeidėjo asmenybę, t. y. į tai, kad nors jis anksčiau ir buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus (ankstesni Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra nešiurkštūs, už juos A. S. buvo paskirtos 40 Lt ir 140 Lt baudos, kurias jis yra sumokėjęs), tačiau neturi galiojančių nuobaudų, gaunamos pajamos yra mažesnės už minimalias, dirba oficialiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuo­šir­džiai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2011 m. sausio 1 d. pasikeitė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarka – administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai, administracinių teisės pažeidimų bylas gali atnaujinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija priimdama nutartį (LR ATPK 302²¹ straipsnio 4, 6 dalys), o atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2011 m. sausio 1 d. formuoja teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl LR ATPK 30¹ straipsnio ir kitų nuostatų taikymo aiškiai skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuotos praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose. Dėl šių priežasčių pareigūnai, institucijos ir teismai priimdami sprendimus administracinių teisės pažeidimų bylose turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių teisės pažeidimų bylose formuojama teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pu­siausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lie­tu­vos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šioje byloje yra visuma aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog A. S. paskyrus LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą net ir minimalią nuobaudą, ji prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Tai, kad A. S. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. gauna mažas pajamas, praeityje buvo baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, vairavo mopedą, kurį vairuoti galima nuo 15 metų amžiaus, o šiai teisei gauti netgi nereikia laikyti praktikos egzamino (AM kategorija, kuriai gauti užtenka išlaikyti teorinių žinių patikrinimo egzaminą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. S. būtų akivaizdžiai neproporcingas ir per griežtas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šios administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, A. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pa­grįs­tai skyrė švelnesnę, nei LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą ir sutinka, kad paskyrus administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą, A. S. atžvilgiu bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti ad­mi­nistracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo už padarytus šiurkščius pažeidimus neriboja.

Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad administracinė nuobauda A. S. individua­lizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant LR ATPK 30 straipsnio ir 30² straipsnio reikalavimų, atitinka nuobau­dų skyrimo ir LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė