Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

dalyvaujant ieškovo atstovams UAB „3GK dizainas“ direktoriui G. K. ir adv. Romui Sadauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salono“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „3GK dizainas“ ieškinį atsakovui IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salonui“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo IĮ „Jolantos Balionienės salono“ priešieškinį ieškovui UAB „3GK dizainas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salonas“ 2009-04-29 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „3GK dizainas“ 38415,13 Lt už ne laiku pagal sutartyje nustatytus terminus atliktą darbą ir dėl to atsakovo patirtus nuostolius, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-10 atsakovas supaprastintų neskelbiamų derybų pirkimo-pardavimo sutartimi sudarė sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl uniforminės aprangos pardavimo, kurioje numatyta uniforminės aprangos kiekių pateikimo grafikas, prekių vėlavimo pristatyti pasekmės. 2007-12-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą dokumentaciją, iš atsakovo pateiktų reikiamų medžiagų pasiūti gaminius, nurodytus sutarties priede, tačiau ieškovas per sutartyje nustatytus terminus uniforminės aprangos nepasiuvo. Dėl to atsakovas 2008-05-14 gavo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pranešimą, jog pagal sutartį yra paskaičiuota 38415,13 Lt delspinigių už ne laiku pateiktas prekes. Delspinigiai paskaičiuoti teisingai ir teisėtai, kadangi dėl ieškovo UAB „3GK dizainas“ kaltės iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ negavo prekių sutartyje nustatytais terminais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salono“ apeliacinio skundo ribose, t.y. atsakovui ginčijant sprendimo dalį, kurioje atmesti jo priešieškinio reikalavimai, todėl neapskųstoje dalyje (dėl ieškinio patenkinimo) teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui apskųstoje dalyje panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Ar tam tik­ros ap­lin­ky­bės, su­si­ju­sios su gin­čo da­ly­ku, eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas spren­džia rem­da­ma­sis ti­ki­my­bių pu­siau­svy­ros prin­ci­pu. Jei­gu pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia teis­mui pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog tam tik­ri fak­tai eg­zis­ta­vo, ne­gu ne­eg­zis­ta­vo, teis­mas pri­pa­žįs­ta tuos fak­tus nu­sta­ty­tais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Byloje neesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių apelianto prieštaravimus dėl tinkamo sutarčių vykdymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovui nekilo pareigia atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių nuostatų laikėsi, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Bylos duomenys tvirtina, jog 2007-11-10 tarp atsakovo IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salono“ ir AB “Lietuvos geležinkeliai” buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ priede Nr.1 išvardintas prekes (uniforminę aprangą), savo jėgomis ir sąskaita atlikti darbuotojų matavimą pagal iš anksto su AB „Lietuvos geležinkeliai“ suderintą grafiką. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo priimti kokybiškas, atitinkančias sutarties reikalavimus, prekes ir už jas sumokėti sutarties kainą. Šalys sutarties priede Nr. 2 sutarė dėl uniforminės aprangos tiekimo etapų (b.l. 81-88, 129-133, t.1). Tarp ieškovo ir atsakovo 2007-12-03 sudaryta sutartis Nr. 010/2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktą dokumentaciją iš atsakovo pateiktų visų reikiamų medžiagų pasiūti gaminius, nurodytus sutarties priede Nr.2 (b.l. 14, 15, t.1). Šios sutarties šalys taip pat sutarė, kad sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus ir įspėjus raštu kitą šalį prieš 10 kalendorinių dienų. Taip pat 2007-12-03 tarp atsakovo ir UAB „3GK“ buvo sudaryta analogiška sutartis (b.l. 6-13, t.1). Tiek UAB „3GK“, tiek UAB „3GK dizainas“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra tas pats asmuo G. K. (b.l. 45-72, t.1). UAB „3GK“ ir UAB „3GK dizainas“ pagal sutarčių sąlygas atliko darbų bendrai 321158,48 Lt sumai, už kuriuos atsakovas sumokėjo tik 268152,81 Lt. Kadangi ir UAB „3GKo“, ir UAB "3GK dizainas“ vienintelis steigėjas-akcininkas yra tas pats asmuo, todėl permokėta UAB „3GK“ suma – 106949,23 Lt buvo užskaityta atsiskaitymams už UAB „3GK dizainas“ atliktus darbus ir tokiu būdu atsakovas ieškovui liko nesumokėjęs 53005,37 Lt. 2008-02-29 ieškovas ir UAB “3GK” pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras už atliktas paslaugas apmokėjimui (b.l. 18-36, t.1). Apeliantas šių aplinkybių iš esmės neginčija ir apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas UAB „3GK dizainas“ ieškinys dėl 53005,67 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 53005,67 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nepadavė. Tačiau apeliantas tvirtina, kad ieškovas privalo sumokėti jo priešieškinyje nurodytą sumą, t.y. 38415,13 Lt nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė AB „Lietuvos geležinkeliams“ priskaičiavus pagal sutartį delspinigius (atsakovas juos AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo) už ne laiku pateiktas prekes. Pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodo, kad ieškovas buvo supažindintas su tarp atsakovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, kurių dalis buvo perkelta ir į šalių sutartį, todėl darbų pagal sutartis atlikimo terminai ir galimi delspinigiai už pavėlavimą ieškovui buvo žinomi. Tačiau tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti bylos duomenimis, jų nepripažįsta ir ieškovas. Priešingai, nei nurodo apeliantas, tarp 2007-11-10 atsakovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos objektyviai negalėjo būti žinomos ieškovui, kadangi minimos sutarties 50 punktas numato, kad sutarties sąlygos yra šalių komercinė paslaptis bei numatyta atsakomybė už šios sutarties nuostatos pažeidimą. Taip pat minėtos sutarties 49 punktas numatė draudimą atsakovui perduoti sutartimi apibrėžtas teises ir pareigas tretiesiems asmenims be raštiško AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutikimo (b.l. 83, t.1). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas kažkokiu būdu buvo supažindintas su minėtos sutarties nuostatomis. 2007-12-03 sutartimi Nr. 010/2 (kaip ir pagal 2007-12-03 sutartį Nr.010) šalys sutarė, jog prekės bus tiekiamos pagal sutarties priede Nr.2 suderintą grafiką etapais ir galutinis sutarties įvykdymo terminas yra 2008-04-30 (b.l. 6-18, t.1). Taigi ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymas tiesiogiai priklausė nuo atsakovo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, t.y. pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas šalys savo prievoles vykdė viena paskui kitą - atsakovas pirmas turėjo įvykdyti prievolę pateikti medžiagas siuvimui, o atsakovas prievolę pasiūti gaminius, nurodytus sutarties priede Nr.2. Kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 2 d.). Byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščiai patvirtina, kad atsakovas savo prievolę vykdė netinkamai, nesilaikydamas sutartyje numatytų terminų ir tvarkos (b.l. 134, 136, t.1, b.l 3-39, t.2), t.y. vėluodamas ieškovui pateikti medžiagas ir visą reikiamą dokumentaciją, todėl ieškovas atitinkamai gaminius pasiuvo vėliau. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo prievolę teikti ieškovui reikiamas medžiagas vykdė netinkamai, pažeisdamas sutartyse nustatytus terminus (įsigijo siuvimo audinius ir kitus reikmenis laikotarpyje nuo 2007-12-06 iki 2008-11-18), todėl ieškovas turėjo teisę sustabdyti prievolę pateikti pasiūtus gaminius atsakovui sutartais terminais, yra pagrįsta ir teisinga.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui ne pagal sutartyje nustatytą terminą pateikus pasiūtus gaminius, atsakovas atitinkamai negalėjo tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ieškovo pareiga tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus yra kilusi iš šalių sutarties, o atsakovo sutartiniai įsipareigojimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsirado pagal dvi sutartis. Be to, kaip matyti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-05-14 pranešimo dėl delspinigių paskaičiavimo, pagrindas priskaičiuoti atsakovui delspinigius buvo ne praleisti terminai, kuo atsakovas kaltina ieškovą, bet grąžinta uniforminė apranga, kuri nebuvo pataisyta, t.y. atsakovui delspinigiai paskaičiuoti ne už terminų praleidimą, o už uniforminę aprangą, kuri neatitiko individualių darbuotojų reikalavimų: AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-04-10 aktu atsakovui buvo sugrąžinta uniforminės aprangos už 18200 Lt, kuri neatitiko individualių darbuotojų išmatavimų. Trūkumų šalinimui buvo nustatytas 20 dienų terminas, tačiau uniforminė apranga pataisyta nebuvo, todėl atsakovui paskaičiuoti 38415,13 Lt dydžio delspinigiai (b.l. 101-105 t.1). Darbuotojų matavimo pareiga 2007-11-10 pirkimo-pardavimo sutarties 3.6 punkte nustatyta atsakovui (b.l. 81, t.1). Be to byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų reiškęs pretenzijas dėl gaminių kokybės ir vėlavimo juos patiekti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo gaminių kokybė buvo tinkama ir atitinkanti sutarties nuostatas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo 2007-11-10 iki 2007-11-14 AB „Lietuvos geležinkeliai“ patalpose vyko darbuotojų matavimai, ką patvirtina į bylą pateiktas AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos, keleivių aptarnavimo poskyrio sudarytas ir ieškovui pateiktas grafikas, o byloje esantys krovinių važtaraščiai įrodo, jog audiniai ir papildomos prekės siuvimui įsigytos ir pateiktos laiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo kaltės, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį, būtent ir atsižvelgė į tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ patalpose atsakovas vykdė didelį skaičių minėtos įmonės darbuotojų matavimų, o reikalingas medžiagas siuvimui įsigijo laikotarpyje nuo 2007-12-06 iki 2008-11-18, kas neginčijamai patvirtina, jog medžiagos siuvimui ieškovui buvo patiektos nesilaikant sutartyje numatytų terminų. Be to pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog atlikti visų AB „Lietuvos geležinkeliai“ matavimų laiku negalėjo dėl objektyvių priežasčių – darbuotojų ligos, atostogų ir kt. Todėl įvertinęs byloje esančius krovinių važtaraščius bei kitus įrodymus, patvirtinančius medžiagų pristatymo ieškovui terminus, bei apelianto minimą grafiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo paties atsakovo netinkamą sutartinės prievolės įvykdymą.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino neatsižvelgęs į tai, kad šie asmenys yra nepatikimi ir suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau sutikti su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo, kadangi jie nepagrįsti įrodymais. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuria teismas remiasi priimdamas sprendimą (CPK 177 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, apie tai, kad byloje apklausti liudytojai būtų šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo argumentais, jog apklausti liudytojai tiesiogiai dalyvavo gamybos procese, apie bylai reikšmingas aplinkybes sužinojo betarpiškai, todėl jais netikėti nėra pakankamo pagrindo, juo labiau, kad apklaustų liudytojų parodymai atitiko kitus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kadangi skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra išdėstyti sprendimo motyvai bei įvardinti visi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, t.y. priimdamas sprendimą (CPK 270 str. 4 d.). Faktinės bylos aplinkybės sprendime taip pat pakankamai išdėstytos ir jų vertinimas pagrįstas teisiniais pagrindais.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas priešieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (išlaidų dydis patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas) ir 7,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo IĮ „Jolantos Balionienės siuvimo salono“ (įmonės kodas 123697933) ieškovo UAB „3GK dizainas“ (įmonės kodas 181689629) naudai 1000 (vieną tūkstantį) litų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir valstybei 7 (septynis) litus 5 centus pašto išlaidų.