Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2024 m. liepos 12 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo skyriaus tyrėjos V. B. 2025 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. kovo 24 d., apie 23.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tarp S. S. ir jos sutuoktinio I. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. S. tyčia, naudodamas fizinę jėgą, dešine ranka suėmė sutuoktinei S. S. už dešinės rankos dilbio, jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas matomą sužalojimą – kraujosruvą. Taip pat I. S. tyčia dešine ranka pradėjo smūgiuoti kumščiu į S. S. dešinės ir kairės rankos žastus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas matomus sužalojimus – kraujosruvas (b. l. 8–13).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. S. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, krūtinėje abipus. Vertinant poodinių kraujosruvų spalvą, tik viena poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje atitinka užduotyje nurodytą laiką, t. y. 2025 m. kovo 24 d. Visos kitos konstatuotos poodinės kraujosruvos padarytos prieš daugiau kaip penkias paras iki apžiūros. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, atitinkanti užduotyje nurodytą laiką, padaryta vienu ar daugiau trauminiais poveikiais. Kiti konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau trylikos trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 49–52).

Iš 2025 m. kovo 24 d. – 2025 m. kovo 25 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad priėjus prie S. S., ant jos veido matomų sužalojimų nestebima. Apžiūrint S. S., ant jos dešinės rankos dilbio yra matomos kelios kraujosruvos, ant dešinės rankos žasto taip pat matomos kelios kraujosruvos. Žiūrint toliau, ant moters nugaros, dešinės pusės šonkaulių srities yra matoma kraujosruva. Toliau ant S. S. kairės pusės šonkaulių taip pat matomos kelios kraujosruvos. Ant S. S. kairės rankos dilbio ir žasto matomos kelios kraujosruvos. Daugiau matomų išorinių sužalojimų nepastebėta. Sudaryta fotolentelė (b. l. 53–64).

Iš 2025 m. kovo 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), bute, miegamajame kambaryje lovoje gulėjo I. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pasiklausus vyro, kas nutiko, jis paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo. Po kurio laiko į butą įėjo ir pranešėja – S. S., kuri paaiškino, kad 2025 m. kovo 24 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tarp S. S. ir jos sutuoktinio I. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu I. S. tyčia, naudodamas fizinę jėgą, dešine ranka suėmė sutuoktinei S. S. už dešinės rankos dilbio, jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas matomą sužalojimą – kraujosruvą. Taip pat I. S. tyčia dešine ranka pradėjo smūgiuoti kumščiu į S. S. dešinės ir kairės rankos žastus, kelis kartus (tiksliai kiek kartų nurodyti negalėjo), taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas matomus sužalojimus – kraujosruvas. Bendraujant ir apžiūrint S. S., ji paaiškino, kad turi senų sužalojimų, kurie yra matomi ant dešinės ir kairės pusės šonkaulių. S. S. paaiškino, kad į policiją bijojo kreiptis, tačiau šiandien išsigando dėl savo sveikatos ir pabėgusi pas kaimynę išsikvietė policiją. S. S. teigė, kad bijo savo sutuoktinio, jaudinasi, kad jis gali ją užmušti. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negalėjo. Paaiškinus I. S., kad jis bus sulaikomas, vyras pradėjo standinti rankas, garsiai vartoti necenzūrinius žodžius, todėl buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510, Nr. ARRK-0053“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 25 d. 00.06 val. S. S. buvo nustatytas 2,82 promilių neblaivumo laipsnis. I. S. atsisakė tikrintis neblaivumo laipsnį (b. l. 65–69).

Iš 2025 m. kovo 25 d. alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0053, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio tikrinimo duomenų nustatyta, kad S. S. buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas (b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo I. S. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiosios S. S. ir liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. S. 2025 m. kovo 14 d. ir 2025 m. kovo 24 d. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu. Kaltinamasis I. S. pripažino, kad jis buvo suėmęs savo sutuoktinei už šonų bei žastų, taip pat paėmė sutuoktinei už rankos ir suspaudė. Tuo tarpu kaltinamojo I. S. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia suimant nukentėjusiajai už žastų bei šonų ir suspaudžiant, taip pat suimant už rankos dilbio ir suspaudus laikant. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veikos kvalifikuojamos pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo I. S. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuotos teisingai, kadangi I. S. 2025 m. kovo d. 14 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. S., t. y. tyčia rankomis sugriebė S. S. už žastų ir suspaudęs laikė, po to sugriebė ją už šonų ir laikė, padarydamas nukentėjusiajai S. S. poodines kraujosruvas abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kas sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, I. S. 2025 m. kovo 24 d. apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. S., t. y. tyčia sugriebė jai už dešinės rankos dilbio ir suspaudęs laikė, padarydamas nukentėjusiajai S. S. poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, naujus analogiškus tyčinius nusikaltimus padarė praėjus kiek daugiau nei aštuoniems mėnesiams po bausmės atlikimo, būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, jog kaltinamasis yra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, todėl teismas pripažįsta I. S. recidyvistu ir šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia jo atsakomybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; motyvus ir tikslus, – veikos padarytos dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 99–110), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 97–98), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 86), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 89), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 94), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis anksčiau teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, anksčiau skiriamos laisvės apribojimo bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės jokio įtakos nepadarė, jis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, t. y. už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos po 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 14 d. veika), pridedant visą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 24 d. veika), ir kaltinamajam I. S. skirtina subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bendrinant bausmes, visiškas bausmių sudėjimas parinktas atsižvelgiant į veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, veikų padarymą sąlyginai trumpu laikotarpiu, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam I. S. skirtina sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas I. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 25 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 26 d. 10.40 val. (b. l. 139–143, 144–145), t. y. 2 (dvi) paros, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamasis I. S. teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, anksčiau skiriamos bausmės nesulaikė jo nuo naujų veikų darymo, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, be to, kaltinamojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamajam nevykdant paskirtų įpareigojimų, jis buvo panaikintas, kas sudaro pagrindą spręsti, jog bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamojo elgesiui įtakos neturėjo. Taigi šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog I. S. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Teismas, įvertinęs išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad I. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs I. S. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio I. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2025 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Rimantui Bučmai teikiant antrinę teisinę pagalbą I. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 125 Eur (b. l. 190–194).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo I. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo I. S. nepriteisiamos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. S. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 163–170), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 14 d. veika) ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. kovo 24 d. veika) ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 14 d. veika), pridedant visą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2025 m. kovo 24 d. veika), ir kaltinamajam I. S. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam I. S. paskirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 25 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 26 d. 10.40 val., t. y. 2 (dvi) paras, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Pripažinti I. S. recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs I. S. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio I. S. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti I. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas pravieniskes@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. S. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš I. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.